Audronė Steponaitienė

Velychenko, Stephen. Propaganda in revolutionary Ukraine. Toronto; Buffalo; London: University of Toronto Press, 2019. 292 p.

Šioje studijoje nagrinėjama revoliucinės Ukrainos vyriausybės ir politinių partijų spausdinta propaganda. Knygoje apžvelgiami Centrinės Rados, Ukrainos valstybės, Ukrainos nacionalinės respublikos, Ukrainos socialistų revoliucinės partijos, Ukrainos socialdemokratų ir darbo partijos, nepriklausomybininkų, Ukrainos komunistų partijos ir antibolševikinių karo vadų išleisti tekstai. Aprašoma spausdintos tekstinės propagandos gamyba ir sklaida. Propagandos poveikis vertinamas, remiantis slaptosios policijos ataskaitomis ir kitais šaltiniais. Autorius teigia, kad žodžių kare nereikėtų sureikšminti nei ukrainiečių nesėkmių, nei bolševikų sėkmės. Kiekviena pusė sugebėjo tam tikrose vietose ir tam tikru laiku paveikti nuomonę savo naudai. Knygoje pateikiamos 46 reprodukcijos.

Judson, Pieter M. The Habsburg Empire: a new history. Cambridge; London: The Belknap Press of Harvard University Press, 2016. 267 p.

Šioje knygoje bandoma naujai pažvelgti į Habsburgų imperijos istoriją, daugiausia dėmesio teikiant teigiamoms Habsburgų valdžios savybėms. Knygoje nagrinėjama ne tiek šios imperijos atskirų tautų istorija, kiek bendros institucijos, kurios suteikė stabilumą didžiulės teritorijos gyventojams. Steigdami naujas mokyklas, teismus, statydami geležinkelius, remdami mokslą ir meną, Habsburgai siekė įtvirtinti savo valdžią Vidurio Europos šalių kultūrai ir ekonomikai. Kylantis gyvenimo lygis visoje imperijoje didino Habsburgų valdžios teisėtumą, piliečiai išmoko naudotis imperijos administracine sistema savo vietos reikmėms. Kūrybingi imperijos sprendimai, kaip valdyti daugybę žemių ir tautų, taip pat vidinės problemos, kurių ji negalėjo išspręsti, Vidurio Europos valstybėms, kurios tapo jos įpėdinėmis, paliko neišdildomą pėdsaką.

Borenstein, Eliot. Plots against Russia: conspiracy and fantasy after socialism. Ithaca; London: Cornell University Press, 2019. 288 p.

Originalioje, įtaigiai parašytoje knygoje aptariama paranoja ir sąmokslo teorijos šiuolaikinėje Rusijoje. Nagrinėjant Rusijos populiariąją ir grožinę literatūrą, filmus, televizijos laidas, viešus politinius pasisakymus, diskusijas internete, tinklaraščius ir religines publikacijas, atskleidžiamos istorinės ir kultūrinės paranojos priežastys. Teigiama, kad sąmokslo teorijos ir melodrama šiuolaikinėje Rusijoje reiškiasi tiek Putinui palankaus elito, tiek jo politinės opozicijos terpėje. Parodoma, kad paranojiškos fantazijos dar neseniai buvo būdingos tik marginalams, o dabar jos jau įkūnytos populiariojoje kultūroje, taigi tikėjimas sąmokslo teorijomis persmelkia visą Rusijos socialinį, politinį ir kultūrinį gyvenimą.

From Russia with code: programming migrations in post-Soviet times. Durham; London: Duke University Press, 2019. 372 p.

Rusų IT specialistai vaidina didžiulį vaidmenį politizuotoje ir ideologizuotoje posovietinės Rusijos technologinių inovacijų aplinkoje. Jie taip pat labai pageidaujami tarptautinėje IT darbo rinkoje. Remiantis daugiau nei trimis šimtais išsamių interviu, šiame straipsnių rinkinyje nagrinėjamas Rusijos IT specialistų išsilavinimas, karjera, darbo įpročiai, migracija ir gyvenimas Rusijoje bei užsienyje. Nagrinėjamos programuotojų kuriamos tarptautinės bendruomenės ir politinių aktyvistų tinklai, protų nutekėjimas iš Rusijos, rusų informatikų vaidmuo, Rusijai kišantis į užsienio politinį gyvenimą, pavyzdžiui, į 2016 m. JAV prezidento rinkimus. Knyga pravers visiems, besidomintiems informacijos ir technologijų mokslais, sociologija, istorija ir antropologija.

Water in medieval intellectual culture: case studies from twelfth-century monasticism. Turnhout: Brepols, 2017. 209 p.

Šioje knygoje nagrinėjamas įdomus XII a. vienuolystės ir Viduramžių intelektualinės kultūros dalykas – vanduo kaip abstraktus objektas. Naujai pažvelgiama į XII a. vienuolynų filosofiją, aptariant tokias temas kaip įvairių Viduramžių tekstų dvasingumas, gamtos tvarka, žinių vizualizacija ir metafizika. Tyrinėjamos vandens metaforos poezijoje, kraštovaizdžio pasakojimuose ir epistolinėje komunikacijoje, aptariami skirtingi ir sudėtingi vandens kaip metaforos panaudojimo būdai vienuolių parašytuose tekstuose. Sutelkiant dėmesį į kintančią vandens galią ir medžiagines savybes, atskleidžiama aplinkos vaizdinių reikšmė ir panaudojimas Viduramžių raštijoje.

Piechocki, Katharina N. Cartographic humanism: the making of early modern Europe. Chicago; London: The University of Chicago Press, 2019. 311 p.

Kas yra „Europa“ ir kada ji atsirado? Renesanso laikais terminas „Europa“ buvo jau plačiai paplitęs, tačiau Europos kaip pasaulio dalies suvokimas dar tik brendo. XV–XVI amžiais naują Europos įsivaizdavimą nulėmė kartografijos atsiradimas. Remiantis žemėlapių kūrėjų, poetų ir istorikų darbais, šioje studijoje atskleidžiama, kaip humanistai apibrėžė Europos ribas šiuo lemtingu jos formavimosi laiku. Parodoma, kaip žemėlapiai tapo ne tik geografijos, bet ir filosofijos bei filologijos įrankiu, kuris buvo pasitelkiamas Europos sąvokai formuoti ir skleisti.

McCarthy, Erin A. Doubtful readers: print, poetry, and the reading public in early modern England. Oxford; New York: Oxford University Press, 2020. 277 p.

Knygų spausdinimo plėtra Naujaisiais laikais padarė didžiulį poveikį poezijos skaitymui. Spauda smarkiai padidino knygų prieinamumą ir išplėtė skaitytojų ratą. Ši knyga skirta XVII a. Anglijos poezijos leidybos ir skaitymo santykiui. To meto Anglijos leidėjai stengėsi padaryti savo leidžiamas poezijos knygas patrauklias vis platėjančiam skaitytojų ratui, pasitelkdami įvairias priemones, kurios laikui bėgant keitėsi. Poezijos knyga kaip objektas ir leidybos gaminys turėjo atliepti skaitytojų poreikį, tačiau leidėjų įtaka siekė ir tokius dalykus kaip poezijos žanras, socialinis prieinamumas, lyties klausimai, reputacija, kalbos žinios, literatūrinis išprusimas ir net anglų literatūros vertė apskritai.

London and the emergence of a European art market, 1780–1820. Los Angeles: The Getty Research Institute, 2019. 291 p.

Kai XVIII a. pabaigoje Prancūziją sukrėtė revoliucija, Londonas pakeitė Paryžių, tapdamas pagrindiniu tarptautinio meno prekybos centru. Per kelis dešimtmečius Londone suklestėjo meno rinka. Šiame esė rinkinyje nagrinėjama šio laikotarpio komercinė meno pardavimo ir kolekcionavimo aplinka. Taikomi įvairūs tyrimo būdai – nuo tradicinių meno istorijos ir proveniencijų tyrimų iki statistinės ir ekonominės analizės; aptariami  menininkai, kolekcininkai, mecenatai, agentai, prekiautojai, institucijos. Nagrinėjama prekyba meno kūriniais, aprašomi kai kurie jų pardavimo sandoriai. Studijoje remiamasi naujoviškais skaitmeniniais ištekliais, ypač proveniencijų duomenų baze „Getty Provenance Index“ (GPI), taip pat gausia archyvine medžiaga (prekybos katalogais, korespondencija, inventorinėmis knygomis, aukcionų katalogais ir parodų apžvalgomis).

Believing in bits: digital media and the supernatural. Oxford; New York: Oxford University Press, 2020. 250 p.

Šiame esė rinkinyje aptariama, kaip šiuolaikinėje skaitmeninėje ir technologinėje aplinkoje kuriamos naujos religinio ir dvasinio tikėjimo formos. Žmonės suvokia skaitmeninių technologijų buvimą savo kasdieniame gyvenime per magijos ir antgamtiškumo prizmę. Teigiama, kad algoritmai gali „skaityti mintis“ ir nuspėti ateitį; dirbtinis intelektas laikomas galimybe įveikti mirtį ir pasiekti nemirtingumą; avatarams ir robotams suteikiamas orumas, kurį tradicinės religijos skiria tik žmonėms; minčių skaitymas ir dvasinis bendravimas susiejami su algoritmais; internetas nutrina ribas tarp išmonės ir tikrovės. Iškeliama mintis, kad religiniai įsitikinimai ir praktika tapo neatsiejami nuo skaitmeninių bendravimo priemonių veikimo. Pasitelkiant tikėjimo, religijos ir antgamtiškumo sąvokas, kuriamas naujas skaitmeninės kultūros supratimas.

Hunter, James Davison; Nedelisky, Paul. Science and the good: the tragic quest for the foundations of morality. New Haven; London: Yale University Press, 2018. 289 p.

Šioje glaustoje, gerai argumentuotoje knygoje kritiškai apžvelgiamos šimtmečius trukusios nesėkmingos pastangos atrasti mokslinį moralės pagrindą. „Naujasis moralės mokslas“, kurį išpažįsta tokie autoriai kaip Edvardas O. Vilsonas (Edward O. Wilson), yra naujausia šių ieškojimų apraiška, šiandien daranti nepaprastą poveikį viešajam diskursui. Teiginiai apie naujojo moralės mokslo pasiekimus dažnai yra perdėti – ši naujoji atmaina nėra sėkmingesnė už ankstesnes, tačiau ji pasuko netikėtu keliu – daroma išvada, kad teisinga ir neteisinga iš tikrųjų neegzistuoja. Toks nihilizmas moralės mokslą paverčia socialinės inžinerijos projektu ir jis tampa tiesiog programa, skirta pildyti bet kokioms visuomenės užgaidoms.

Academia in crisis: the rise and risk of neoliberal education in Europe. Leiden; Boston: Brill-Rodopi, 2019. 201 p.

Šios knygos rengimo sumanytojas, vienas iš redaktorių ir straipsnių autorių – prof. Leonidas Donskis (1962–2016). Joje apmąstomas dabartinis Europos universitetų bendruomenės gyvenimas, stiprėjant naujojo liberalizmo ideologijai ir vadinamajam „skystam“ postmoderniam mąstymui, kai vengiama bet kokio normatyvumo, naikinamos ribos, neigiamas tapatumas. Autoriai bando apginti pagrindines akademines vertybes ir mokymą, remdamiesi savo gyvenimo patirtimi ir padėtimi aukštajame moksle. Jie siūlo branginti akademinę bendruomenę kaip erdvę, kurioje galima mąstyti kartu.

Eagleton, Terry. Humour. New Haven; London: Yale University Press, 2019. 178 p.

Teris Ygltonas (Terry Eagleton) – šiuolaikinis anglų filosofas, literatūros teoretikas ir kritikas. Šioje studijoje jis apmąsto humoro prigimtį ir vaidmenį. Kodėl mes juokiamės? Ką galėtume pasakyti apie juoko tipų įvairovę – kikenimą, krizenimą, prunkštimą ar kvatojimą? Ar humoras būna destruktyvus, ar jis gali sušvelninti nesantarvę? Ar galime apibrėžti šmaikštumą? Kritiškoje ir šmaikščioje knygoje nagrinėjamos žinomos humoro teorijos: pavyzdžiui, kad humoro šaltinis – žmogaus gebėjimas suvokti aplinkos prieštaravimus arba kad humoras – švelniai sadistinė pranašumo prieš kitus forma. Remdamasis įvairiais literatūros ir filosofijos šaltiniais, autorius pereina nuo Aristotelio ir Tomo Akviniečio prie Hobso (Hobbes), Froido (Freud) ir Bachtino, daugiausia dėmesio kreipdamas į psichoanalitikos mechanizmus, kuriais grindžiamas humoras. Taip pat daug dėmesio kreipiama į socialinę bei politinę humoro evoliuciją, bėgant šimtmečiams.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė

A Companion to seals in the Middle Ages. Leiden: Brill, 2019. 415 p.

Šiame tarpdalykiniame esė rinkinyje išskirtinis dėmesys skiriamas naujiems Viduramžių antspaudų tyrimų metodams. Tarp aptariamų dalykų – antspaudų medžiagų tyrimai, gamyba, istoriografija, antspaudų naudojimas Viduramžių valstybių valdymui ir diplomatijai, antspaudai kaip galios išraiška bei vizualinės kultūros dalis. Pabrėžiama, kad sfragistikos tyrimams reikia įvairių mokslo šakų specialistų bendradarbiavimo, taip pat įvairių laikotarpių ir regionų antspaudus tyrinėjančių mokslininkų.

Ellis, Ian C. Book finds: how to find, buy, and sell used and rare books. New York: The Berkley Publishing Group, 2006. 319 p.

Ši žinių kupina, įtaigiai parašyta knyga pravers tiek pradedančiajam, tiek ir patyrusiam knygų kolekcininkui. Naujas, pataisytas ir papildytas leidimas atskleidžia retų ir vertingų knygų paieškos ir atpažinimo paslaptis. Išskirtinis dėmesys skiriamas šiuolaikinių pirmųjų leidimų kolekcionavimui. Pateikiama žinių apie aukcionus ir katalogus, internetinę knygų prekybą, patariama, kaip išvengti brangiai kainuojančių naujokų klaidų. Autorius, pats aistringas kolekcininkas, pasakoja nemažai įdomių atvejų iš savo patirties.

Ostrowski, Donald G. Russia in the early modern world: the continuity of change. Lanham; Boulder: Lexington Books, [2022]. 558 p.

Esminis dalykas, nagrinėjant Rusijos istoriją, – nustatyti Rusijos istorinės raidos santykį su likusiu pasauliu. Šioje knygoje daugiausia dėmesio skiriama Rusijos politikos tęstinumui Naujaisiais laikais (1450–1800 m.). Teigiama, kad ši politika buvo gana panaši į kitų sėkmingų šiuolaikinių Eurazijos valstybių politiką, jos tęstinumas reiškėsi nuolatinių pokyčių fone. Parodoma, kaip Rusijos valdovai nuo Ivano III iki Jekaterinos II sugebėjo sėkmingai išlaikyti pusiausvyrą tarp šių dviejų dalykų.

The Oxford handbook of the history of the book in early modern England. Oxford: Oxford University Press, 2023. 739 p.

Knygos istorija – viena įdomiausių Naujųjų laikų studijų sričių. Šį turiningą, vaizdingą ir lengvai skaitomą žinyną parašė geriausi šios srities specialistai. Jame pristatomi naujausi įvairių XVI–XVIII a. Anglijos knygos istorijos sričių moksliniai tyrimai – aptariama knygų gamyba, recepcija, gyvavimas, taip pat knygų naikinimas, modifikavimas, perdirbimas ir restauravimas. Kiekviename skyriuje aptariamas knygos vaidmuo Naujųjų laikų Anglijoje, suteikiant svarbias knygotyros mokslo įžvalgas. Skaitytojas sužinos, kaip ir kodėl knyga buvo studijuojama kaip objektas, ir kokia yra šios tyrimų srities raidos ateitis.

Flanders, Judith. A Place for everything: the curious history of alphabetical order. London: Picador, 2021. 339 p.

Šioje studijoje pasakojama, kaip abėcėlė palaipsniui tapo pasaulio vyraujančiu žinių tvarkymo principu. Ši bemaž stebuklinga sistema suteikė mums galimybę rūšiuoti šimtmečius kauptas mintis, žinias ir literatūrą, leido atsijoti, kaupti ir rasti turimą informaciją bei rasti reikiamą. Autorė aprašo abėcėlės tvarkos istoriją nuo jos pasitelkimo kaip rūšiavimo įrankio Aleksandrijos bibliotekoje iki dabartinio reikšmės mažėjimo skaitmeniniame amžiuje. Pateikiama įdomių pasakojimų apie tvarkymo sistemų naudojimą įvairiais laikais. Pavyzdžiui, garsus XVI a. kolekcininkas Robertas Kotonas (Robert Cotton) savo sukauptus rankraščius katalogavo pagal jo lentynas puošusių Romos imperatorių (jų biustų) vardus.

Hagiography and the history of Latin Christendom, 500–1500. Leiden; Boston: Brill, [2020]. 481 p.

Viduramžių hagiografiniai tekstai dažnai yra anoniminiai ir retai kada datuoti, tačiau suteikia gausybę žinių apie to meto socialinį, kasdienį ir dvasinį gyvenimą. Šią knygą sudaro dvidešimt viena esė, kuriose naujoviškais metodais atskleidžiami istoriniai hagiografinių šaltinių klodai ir gaunama naujų žinių apie Viduramžių pasaulį, neapsiribojančių vien šventumo tyrimais. Atskleidžiama visuomenės raidą atspindinti šventumo idealo raida.

The Annotated book in the early Middle Ages: practices of reading and writing. Turnhout, Belgium: Brepols, [2017]. 783 p.

Dažno Viduramžių rankraščio puslapiuose aplink tekstą ir tarp eilučių gausu marginalijų. Šiame esė rinkinyje daugiausia dėmesio skiriama Ankstyvųjų viduramžių laikotarpio marginalijoms, o patys rankraščiai laikomi juos kūrusių Viduramžių protų veidrodžiais, atspindinčiais jų interesus, pasirinkimus ir įpročius. Knygoje bandoma atsakyti į kelis svarbius klausimus. Ar yra kokių nors rankraščių žanrų, kuriuose marginalijos buvo labiau paplitusios nei kituose? Ar yra žanrų, kuriuose marginalijos išvis nebuvo rašomos? Ar buvo vienuolynų, kuriuose ypač klestėjo marginalijų rašymas ir iš kurių jis paplito? Svarstoma, ar Ankstyvųjų viduramžių marginalijų autoriai naudojo kokius nors marginalijų rašymo būdus, kuriuos būtų galima priskirti jų bendruomenėms ar mokykloms. Aptariama, kokie buvo marginalijų rašymo tikslai ir kaip, laikui bėgant, priklausomai nuo regiono vystėsi judaizmo marginalijų rašymo būdai.

Hervouet, Ronan. A Taste for oppression: a political ethnography of everyday life in Belarus. New York; Oxford: Berghahn Books, [2024]. 259 p.

Žlugus sovietų santvarkai, Baltarusija tapo autoritarine valstybe, dažnai vadinama „paskutine diktatūra Europoje“. Autorius, kelerius metus Baltarusijoje gyvenęs prancūzų sociologas, aptaria socialinius autoritarinio valdymo pagrindus, atkreipdamas dėmesį į keletą svarbių jo ypatumų, neapsiribojančių tik režimo gebėjimu valdyti piliečius ir represuoti režimo priešininkus. Knygoje pateikiama nemažai žinių apie Baltarusijos kolūkių ir kaimo bendruomenių kasdienybę, baltarusių kasdienio gyvenimo aprašymų. Atskleidžiamos priežastys, dėl kurių dalis gyventojų palaiko Lukašenką. Knygoje klasikinė sociologija siūlo pagalbą, aiškinant tuos reiškinius, kuriuos nelengva suvokti grynai politiniu požiūriu.

Medvedev, Sergei. A War made in Russia. Cambridge: Polity Press, [2023]. 186 p.

Šioje aktualioje ir aštrioje knygoje garsus rusų žurnalistas, Putino režimo priešininkas Sergejus Medvedevas parodo, kad Rusijos karas Ukrainoje nebuvo tik Putino užgaida: tai buvo dviejų dešimtmečių autoritarinės degradacijos ir imperinės nostalgijos rezultatas, Putino režimo ir visos Rusijos imperinės istorijos kulminacija. Autorius teigia, kad šį karą pradėjo ne tik V. Putinas, bet ir visa Rusija, kuri entuziastingai priėmė šį karą, siekdama atgaivinti savo karinę šlovę ir kolonijinę praeitį. Knygą praturtina asmeninis autoriaus liudijimas, kaip atrodė visuomenės gyvenimo ir politinių nuotaikų pokyčiai Rusijoje, valdant V. Putinui nuo XXI a. pradžios iki dabar.

Routledge handbook of Jewish ritual and practice. London: Routledge, [2023]. 598 p.

Ritualas ir praktika – svarbus religinio gyvenimo ir patirties dalykas. Šiame šiuolaikiškame vadove pateikiami ritualų ir praktikų aprašymai, jų priežastys ir reikšmė. Aptariama daugybė judaizmo praktikos sudėtinių dalių – malda, leidžiamas ir draudžiamas maistas, istorija, sinagogos, įvairios judaizmo teisinės bei ideologinės diskusijos ir jų įtaka tikėjimui. Knyga pasirodė atsinaujinusio susidomėjimo kūno vaidmeniu religijoje metu ir nagrinėja su tuo susijusius judaizmo dalykus. Ji skirta studentams ir mokslininkams, dirbantiems konkrečiai žydų ir apskritai religijos studijų srityje.

Spotlights on incunabula. Leiden; Boston: Brill, 2024. 280 p.

Knygoje nagrinėjamas inkunabulų pardavimas, kolekcionavimas ir naudojimas, aprėpiant laikotarpį nuo XV iki XX amžiaus vidurio. Aptariamos įvairiausios temos: kaip knygų sąrašai atskleidžia leidybos ir skaitymo įpročius XV a. pabaigos Venecijoje, kokie tarptautiniai dirbtuvių ryšiai atsiskleidžia, tyrinėjant ankstyvuosius įrišimus, kaip inkunabulai buvo kolekcionuojami Anglijos ir Škotijos vienuolynuose bei universitetuose ir kaip Škotijos nacionalinė biblioteka įsigijo inkunabulus II pasaulinio karo metu.

Szulakowska, Urszula. Art and architecture in the Eastern Polish-Lithuanian Commonwealth (1697–1863). Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 2022. 477 p.

Šioje studijoje nagrinėjama Abiejų Tautų Respublikos meno ir architektūros istorija nuo XVIII a. iki 1863 m. sukilimo prieš Rusijos okupaciją. Aptariamą geografinę teritoriją sudaro dabartinės valstybės – Latvija, Lietuva, Baltarusija ir Ukraina, kurių žemės nuo 1772 m. buvo įtrauktos į Rusijos, Austrijos ir Prūsijos imperijas. Vienas svarbiausių keliamų klausimų – kas nutiko senosios Abiejų Tautų Respublikos meno ir kultūros tradicijoms, valdant šioms svetimoms valstybėms? Knygoje stengiamasi teisingai atspindėti visų susijusių tautinių grupių istoriją, nors nuo XVI a. kraštas buvo nepaprastai sulenkintas. Nagrinėjamas Vakarų Europos meno, architektūros ir kultūros poveikis ne tik lenkų, bet ir rusėnų, žydų, karaimų ir totorių kultūrai. Papildomai dėmesio skiriama Baltijos vokiečių istorijai, menui ir architektūrai dabartinės Latvijos žemėse.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė