Viešojo kalbėjimo eksperto Balio Narbuto mintys

Viešojo kalbėjimo eksperto Balio Narbuto mintys

2026-03-12

Martynos Stasiulionytės nuotrauka

 

 

Balys Narbutas – viešojo kalbėjimo ekspertas, mokymų vadovas ir komunikacijos konsultantas. Jis – daugelio kompleksinių ugdymo programų autorius, veda mokymus, konsultuoja organizacijas, vadovus, visuomenės lyderius. „Žinių radijo“ eteryje vedė laidų ciklą apie sąžiningą verslą, atsakingą veiklą, tvarius santykius ir pasitikėjimą „Skaidrumo galia“.

Stiprus, patyręs savo srities profesionalas Balys Narbutas laisvalaikiu taip pat lieka kūrėju – šalia kitų savo pomėgių skiria laiko ir elektroninei muzikai. Kurdamas ar grodamas prie pulto jis sako vertinąs įvairovę, kūrinius, kurių reikia dėmesingai klausyti, kuriuose garsais išreiškiama svarbi mintis.

  1. Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Bendrąja prasme kone kiekviena dienos šviesą išvydusi knyga yra vertinga. Net jeigu jos niekas neperskaito, išskyrus autorių ir redaktorių, knyga vis viena lieka savotiškas paminklas žmogaus minčiai, komunikacijai, intelektinei veiklai. Ji vertinga dėl įdedamo darbo, meilės, energijos. Ir nebent ta knyga buvo leidžiama siekiant piktų tikslų – kiršinti, kelti sumaištį, skleisti melą, – kiekvienas pasirodęs leidinys vertas turėti savo skaitytoją ir būti bent perverstas.

  1. Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Yra kelios knygos, kurias rekomenduoju visiems, kad ir kokioje srityje žmogus dirbtų. Pirmoji – tai profesoriaus Martino Seligmano „Įgytas optimizmas“. Antroji – Mo Gawdat „Solve for Happy“. Pastarosios dvi – apie gyvenimo džiaugsmą ir būdus jį susigrąžinti ar susikurti patiems. O trečioji – Terry Szuplat „Menas kalbėti“. Kad tuo džiaugsmu drąsiai ir įtaigiai dalintumėmės su žmonėmis ir pasauliu 😉

  1. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Žinoma! Tikriausiai nereikėtų tuo didžiuotis, bet naudojuosi jomis ne pagal paskirtį nuo vaikystės. Kažkada buvo labai patogu išlyginti popierėlius nuo kramtomos gumos, kai juos kolekcionuodavau, įdėjus ir palaikius juos knygose. O dabar kartais ant knygų krūvelės būna labai patogu pasidėti kompiuterį, kai norisi jį šiek tiek pakelti. Vinių kalęs knygomis nesu ir nedrįsčiau – vis dėlto, esu bibliotekininkų sūnus.

  1. Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Skaitmeninės knygos yra puikus spausdintų leidinių papildymas. Bet ne pakaitalas ir ne konkurentės. Tikrai patogu elektroninę knygą atsisiųsti ir skaityti iš karto, kai jos prisireikia. Jos – tikras išsigelbėjimas dirbant, studijuojant. Elektroninės knygos ir skaityklės labai patogios ir keliaujant.
Vis dėlto, kai tik galiu rinktis, pirmenybę teikiu spausdintai knygai. Juk skaitymas malonina ne tik regą ir mintis. Knygą gera liesti, laikyti, užuosti, girdėti puslapių šnarėjimą. Elektroninės knygos to neatstoja.

  1. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Manau, kad tą ryšį lemia ne tiek kartos, kiek laikmetis ir jo ypatumai. Dabar gyvename informacijos pertekliaus, skubos ir lengvai gaunamo dopamino laikais. Esu tikras, kad tai turi įtakos įvairių kartų gyventojų skaitymo įpročiams. Ir iš vyresnių žmonių esu girdėjęs, kad jie skaitą gerokai mažiau, negu anksčiau – nebespėja, galva užimta, prisiperka knygų, bet neatsiverčia, nes visko per daug.
Žinoma, čia nesiremiu jokiais patikimais duomenimis, tik savo įspūdžiais. Tačiau kartais kyla tas jausmas, kad knygai reikia daugiau pastangų, negu anksčiau, kai nebuvo tiek daug informacinio triukšmo. Dėl to skaitymo vertė, mano įsitikinimu, tik dar labiau išaugo. Dabar būna gera išjungti visus ekranus ir sėsti paskaityti. Kitados tai buvo savaime suprantama. O dabar toks skaitymas tampa ritualu. Švente. Prabanga, kuria smagu save kartais apdovanoti.

  1. Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Rizikuoju nuskambėti kaip šykštuolis ir kaupikas, bet knygų apskritai nebemėgstu skolinti. Yra tokia bjauri tendencija – duodi kam nors, vėliau prisireikia pačiam atsiversti ir pasitikrinti kokį puslapį, o, žiūrėk, nei berandi tą knygą, nei atsimeni, kam paskolinai. Nei, aišku, ji skuba sugrįžti. Bet nebambu, nes ir pats ne vieną knygą esu taip… vadinkime, pasiskolinęs negrąžintinai.

  1. Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Veikiausiai, savigalbos ir saviugdos knyga. Visą sąmoningą gyvenimą siekiu mokytis, augti, tobulėti. Tik kartais atrodo, kad su manimi pačiu yra kaip ir su tomis saviugdos knygomis – gerų dalykų ten prirašyta, įdomių ir vertingų minčių, kurias perskaitę kurį laiką pasijuntame geriau, bet gyvenimas iš esmės nuo to nesikeičia. Sužinoti, kaip gyventi, yra lengvoji dalis. Gyventi ir taikyti žinias – štai, kas yra tikrasis iššūkis.
Tad pastaruoju metu stengiuosi, kad manojoje knygoje būtų mažiau žodžių, mažiau samprotavimų ir idėjų, o daugiau veiksmo.

  1. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Mano skaitomiausia literatūra yra susijusi su psichologija arba su fantastika. Ir vienoje, ir kitoje srityje dominuoja anglosaksai, tad jie, ko gero, yra ir tarp mėgiamiausių autorių. R. Bradburry, M. Crichton, J. R. R. Tolkien, G. R. R. Martin, H. P. Lovecraft – taip, dėl visa ko dar sau pavardijau, kad britai ir amerikiečiai.

  1. Jei pats rašytumėt, apie ką būtų jūsų knyga?

Dirbu komunikacijos ir ryšių su visuomene srityje, tad kitados svarsčiau, kad būtų vertinga išleisti krizių komunikacijos ir valdymo vadovėlį. Net ir pavadinimą buvau jam sugalvojęs. Bet šios idėjos taip ir nesiėmiau, o dabar ir to noro gerokai mažiau. Norisi būti ne su krizėmis. Su tyla. Su paukščių giesme pavasarį. Su kopų šnaresiu. Mylimo žmogaus šypsena. Tam knygų rašyti nereikia.

  1. Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Šiuo metu skaitau A. Levine ir R. Heller knygą „Prieraišumas“ (Alma Littera, 2025). Kažkada klausiau jos audio versijos anglų kalba, o kai pamačiau, kad išleista lietuviškai, įsigijau, kad geriau prisiminčiau. Puiki ir lengva pažintis su suaugusiųjų prieraišumo teorija. Ir, kaip paprastai, su savimi.
Artėju prie knygos pabaigos, bet neseniai juk vyko Knygų mugė, tad tolesnių skaitinių eilė visai nesumažėjo.


Biblioteką aplankė Italijos ambasadorius

Biblioteką aplankė Italijos ambasadorius

2026-03-10

Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse LMA Vrublevskių biblioteką savo vizitu pagerbė J. E. Italijos ambasadorius Emanuele de Maigret. Aukštą svečią lydėjo ambasadoriaus asistentė Lina Limantaitė ir Italijos kultūros instituto darbuotoja Giedrė Bagdžiūnaitė. Svečius sutiko direktorius dr. Sigitas Narbutas su kolege Ana Vencloviene. Rankraščių skyriaus darbuotoja dr. Justina Sipavičiūtė ir Retų spaudinių skyriaus bibliografė Violeta Radvilienė svečius supažindino su unikaliais dokumentinio paveldo objektais, liudijančiais apie šimtamečius Italijos ir Lietuvos kultūros ryšius. Susitikimo metu šeimininkai ir svečiai aptarė bendradarbiavimo perspektyvas ir sutarė dėl bendrų renginių, kuriais šiemet būtų pagerbta Lietuvos ir Italijos diplomatinių santykių užmezgimo 35 metinių sukaktis, taip pat kiti reikšmingi dviejų šalių bendrystę įamžinę įvykiai.

Vikos Petrikaitės nuotraukos.
Direkcijos informacija


Skaitytojų žiniai! Bibliotekos darbo laikas

Skaitytojų žiniai! Bibliotekos darbo laikas

2026-03-09

Kovo 10 d., antradienį, Biblioteka dirbs iki 16 val.
Kovo 11 d. nedarbo diena.

On Tuesday, March 10, the Library will be open until 4 p.m.
March 11 is a non-working day.

Sveikiname su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

Direkcijos informacija


Vrublevskių biblioteka Vilniaus knygų mugėje 2026

Vrublevskių biblioteka Vilniaus knygų mugėje 2026

2026-01-23

 

 

2026 m. vasario 26 – kovo 1 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyks didžiausias kasmetinis tarptautinis renginys Baltijos šalyse – Vilniaus knygų mugė. Šių metų mugės tema – „Žodis ieško savo žmogaus“ – plati, apimanti ne tik literatūrą, bet ir tautos kultūrą, istoriją.
Tradiciškai lankytojų Vrublevskių biblioteka lauks akademinės literatūros salėje, stende 3.10.6. Kviesime į naujausių knygų pristatymus, susitikimus su autoriais, Bibliotekų erdvėje vyks restauratorių vedamos kūrybinės dirbtuvės.

Vrublevskių bibliotekos programa Knygų mugėje:

Vasario 26 d., ketvirtadienis, 12 val.
Konferencijų salė 1.2.
Knygos „Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime XVIII a. – XX a. pirma pusė“ pristatymas
Tai pirmasis leidinys lietuvių kalba, kuriame siekiama atskleisti Klaipėdos, Tilžės, Gumbinės, Karaliaučiaus ir kitų miestų masonų draugijų narių sąsajas bei ryšius su lituanistine veikla.
Moderuoja dr. Sigitas Narbutas, dalyvauja: dr. Arūnas Baublys, dr. Silva Pocytė, knygos autorė dr. Kotryna Rekašiūtė.

Vasario 26 d., ketvirtadienis, 14 val.
Konferencijų salė 1.3.
Knygos „Palemono šalies giesmės. XVI–XVII a. Lietuvos lotyniškosios poezijos vertimų antologija“ pristatymas
Knygos kūrėjai taip pažymi Lietuvos baroko literatūros ir M. K. Sarbievijaus metus. Leidinyje pristatomi beveik visų poezijos žanrų kūriniai, didaktinės ir herojinės poemos.
Moderuoja dr. Asta Vaškelienė, dalyvauja: dr. Ona Čiurinskienė, knygos sudarytojas dr. Sigitas Narbutas.

Vasario 26 d., ketvirtadienis, 15 val.
Konferencijų salė 5.5.
Parodos katalogo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis: LDK didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“ pristatymas
Gausiai iliustruotame leidinyje pateikta susisteminta 2023–2024 m. Vilniuje eksponuotos parodos medžiaga. Visuomenei pristatoma kruopščiai atrinkta, itin gausi senųjų retų spaudinių panorama iš devynių garsių LDK giminių – Radvilų, Chodkevičių, Sapiegų, Kosakovskių, Pliaterių, Oginskių, Huten-Čapskių, Lopacinskių, Tiškevičių – dvarų bibliotekų.
Moderuoja dr. Rima Cicėnienė, dalyvauja: leidinio sudarytoja dr. Alma Braziūnienė, prof. dr. Aušra Navickienė, leidinio ir parodos dailininkas dr. Sigitas Gužauskas.

Susitikimai su leidinių autoriais Bibliotekos stende 3.10.6

Vasario 26 d., ketvirtadienis, 11 val.
Knygos „Palemono šalies giesmės. XVI–XVII a. Lietuvos lotyniškosios poezijos vertimų antologija“ sudarytojas dr. Sigitas Narbutas.

Vasario 26 d., ketvirtadienis, 13 val.
Knygos „Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime XVIII a. – XX a. pirma pusė“ autorė dr. Kotryna Rekašiūtė.

Vasario 26 d., ketvirtadienis, 16 val.
Parodos katalogo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis. LDK didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“ sudarytoja dr. Alma Braziūnienė.

Vrublevskių biblioteka – jauniesiems skaitytojams
Kaip ir kasmet Jaunųjų skaitytojų salėje įsikurs Bibliotekų erdvė. Lankytojų lauks bibliotekos iš visos Lietuvos, kviesdamos į edukacijas, kūrybines dirbtuves ir žaidimus.
Vrublevskių bibliotekos Dokumentų restauravimo ir konservavimo skyriaus darbuotojos šiais metais supažindins su rankų darbo knygų įrišimo technika tradiciniu japonišku būdu. Dalyviai pasigamins albumėlį ir jį dekoruos paukščių piešiniais, kurių atvaizdai paimti iš senųjų knygų, saugomų Vrublevskių bibliotekoje.

Kūrybinių dirbtuvių laikas:
Vasario 27 d., penktadienis, 12–14 val.
Vasario 28 d., šeštadienis, 11–13 val.
Kovo 1 d., sekmadienis, 11–14 val.


Pasitarimas LR Vyriausybės kanceliarijoje

Pasitarimas LR Vyriausybės kanceliarijoje

2026-01-22

Sausio 22 d. LMA prezidentas akad. Jūras Banys ir LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas apsilankė LR Vyriausybės kanceliarijoje, kur susitiko su Ministrės Pirmininkės patarėjomis Ingrida Kutkiene bei Ieva Kačinskaite-Urboniene, taip pat kitais atsakingais LR Vyriausybės kanceliarijos, Finansų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų darbuotojais. Susitikimo metu tartasi, kaip nepalankiai susiklosčius aplinkybėms sėkmingai užbaigti kapitalinį LMA Vrublevskių bibliotekos remontą.

Vikos Petrikaitės nuotrauka.
Direkcijos informacija


Naujas Vrublevskių bibliotekos tęstinio mokslo darbų leidinio tomas

Naujas Vrublevskių bibliotekos tęstinio mokslo darbų leidinio tomas

2026-01-19

 

2025-uosius metus palydėjome dar vienu tęstinio mokslo darbų leidinio „LMA Vrublevskių bibliotekos darbai“ tomu – šįsyk 14-uoju.

Tomas pradedamas 2024 metais dr. Sigito Narbuto pradėto skelbti ciklo „Paco paslaptys“ tęsiniu – antrąja Paco paslaptimi. Šiuo įvadiniu tekstu lietuvių ir anglų kalbomis primenama, kad 2025-aisiais, be kitų svarbių datų,  Lietuva minėjo Baroko literatūros metus.

Mokslinių straipsnių skyrius pradedamas anglų kalba parengtu solidžiu ir gausiais šaltiniais iliustruotu ankstyvųjų Vilniaus spaustuvių knygos puošybos elementų tyrimu, atliktu Vilniaus universiteto bibliotekos mokslo darbuotojos dr. Inos Kažuro. Originalių įžvalgų savo straipsniuose pateikia LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojai:  Ingrida Pajedaitė, dr. Artūras Judžentis ir dr. Timofejus Murašovas.

Skiltyje „Iš Bibliotekos rinkinių“ Rasa Sperskienė pristato Rankraščių skyriuje saugomą dokumentinį teisininko, kraštotyrininko ir muziejininko Pelikso Bugailiškio (1883–1965) paveldą, atskleidžiantį jo, kaip rankraščių tyrėjo nuopelnus dirbant Lietuvos mokslų akademijos Centrinėje bibliotekoje.

Skelbiami ir kiti svarbūs Bibliotekos veiklas apibūdinantys tekstai.

Leidinį galima įsigyti Bibliotekos abonemente. Visiems skaitytojams jis nemokamai prieinamas internete: https://doi.org/10.54506/LMAVB.

Atsakomoji redaktorė dr. Daiva Narbutienė


KNYGA IR VERTĖJAS. Leo Tuoro romanas „Vilkė“

KNYGA IR VERTĖJAS. Leo Tuoro romanas „Vilkė“

2026-01-08

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas“. Aštuntuoju pokalbiu pristatome vertėją Marką Rodunerį ir jo iš retoromanų kalbos verstą šveicarų rašytojo Leo Tuoro romaną „Vilkė“.

Leo Tuoras gimė ir gyvena Grižuno (Graubiundeno) kantone Surselvos regione. XIX a., kai dėl ekonominių pokyčių kantone vis labiau plinto vietinė vokiečių tarmė, išstumdama retoromanų kalbą, kaip tik Surselvoje užsimezgė kultūrinis judėjimas, pavadintas Retoromanų renesansu, ir galiausiai retoromanų kalba tapo svarbia Šveicarijos tautinės tapatybės dalimi (1938 m. paskelbta ketvirtąja valstybine Šveicarijos kalba).

Romanas „Vilkė“ yra vidurinioji Leo Tuoro „Surselvos trilogijos“ dalis. Joje berniukas, kurio vardas nėra minimas, pasakoja apie savo didelės šeimos – po vienu stogu gyvena keturios kartos – gyvenimą ir savo brendimą tuose namuose. Knyga pilna stebinančių keistenybių, nes šeimos nariai ne iš nuobodžiųjų. Senelis vienarankis kalba tik citatomis ir žino viską apie Napoleoną, pasak jo, taip pat vienarankį, o mama išvis nebekalba. Per šeimos istoriją skleidžiasi Surselvos regiono istorijos dešimtmečiai ir sykiu pasauliniai įvykiai.

Kviečiame žiūrėti / klausyti:


50 metų Bibliotekoje. Įkvepiančioji vadovė

50 metų Bibliotekoje. Įkvepiančioji vadovė

2026-01-06

Leokadija Kairelienė tiksliai prisimena savo profesinį pasirinkimą baigus chemijos studijas Vilniaus universitete: jaunai specialistei rūpėjo ne tik pritaikyti įgytas žinias, bet ir dirbti kultūros nestokojančioje aplinkoje. Ir tokia mėgstamo darbo vieta penkiasdešimčiai metų tapo Lietuvos mokslų akademijos biblioteka.

Pati Leokadija kaip specialistė ne kartą peržengė jai apibrėžtas pareigas – tapo gera restauratore, viena iš administracijos vadovų. Vedina vidinių nuostatų, ji save užaugino iki visiems darbuotojams pažįstamo, patikimo, gerbiamo ir labai reikalingo žmogaus. Įkvepiančioji vadovė – tokią  nominaciją jai balsuodama paskyrė Bibliotekos bendruomenė.

Šiame pokalbyje su Leokadija Kaireliene prisimename jos nueitą darbo kelią, aptariame Bibliotekoje įvykusius pokyčius. Išgirsite, kaip keitėsi dirbančių restauratorių kvalifikacija ir darbo metodai, kuo naudingos buvo stažuotės ir išvykos į kitų šalių institucijas.

Apžvelgsime sovietmečio laikotarpio ypatumus, sužinosite, kaip Bibliotekos administracija balansavo tarp ideologinio valdžios kišimosi ir pastangų praskaidrinti darbuotojų kasdienybę bei kartu kurti šventes.

Leokadijos Kairelienės pavyzdys rodo, kad net 50 metų vienoje įstaigoje trunkantis darbas gali būti itin turiningas, spalvingas ir perspektyvus. Remiantis tradicijomis, toliau kuriama modernios Bibliotekos ateitis, kurios dalis yra ir mūsų Jubiliatė.


Konkursas Knygos muziejaus vedėjo(os) pareigoms užimti

Konkursas Knygos muziejaus vedėjo(os) pareigoms užimti

2025-11-19

Pareigos: Knygos muziejaus vedėjas(a). 

Darbo krūvis: 1 etatas (8 val.). 

Pareiginės algos koeficientas: 2,2. 

Pretendentų atrankos būdas: pokalbis ir trumpas muziejaus idėjos pristatymas raštu. 

Preliminari darbo pradžia: 2026 m. sausis. 

Vieta: Žygimantų g. 1, Vilnius.

Darbo pobūdis:

  • organizuoti darbą pagal patvirtintus Knygos muziejaus ir pareiginius nuostatus;
  • įgyvendinti Knygos muziejaus koncepciją;
  • vykdyti dokumentinio paveldo ir (ar) kitus su Knygos muziejaus veikla susijusius mokslinius tyrimus. 

Reikalavimai:

  • aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro ar HSM daktaro laipsniu;
  • darbo su dokumentiniu paveldu ir (ar) jo tyrimais patirtis;
  • kelių užsienio kalbų mokėjimas (B2 lygiu);
  • gebėjimas analizuoti, apibendrinti ir valdyti informaciją, susijusią su dokumentinio paveldo ir (ar) kitais Knygos muziejaus moksliniais tyrimais (rengti ir skelbti mokslinius straipsnius, šaltinių publikacijas, pranešimus mokslinėse konferencijose ir pan.).

Privalumai:

  • vadybinio ir (ar) vadovaujamojo darbo patirtis;
  • organizuotumas, pareigingumas ir atsakingumas;
  • muziejininkystės žinios;
  • muziejinio darbo patirtis;
  • žinios, susijusios su dokumentiniu paveldu ir (ar) jo tyrimais;
  • projektinės veiklos patirtis;
  • geri komunikavimo įgūdžiai. 

Siūlome:

  • pastovų darbo užmokestį;
  • profesinio tobulėjimo galimybes;
  • draugišką darbo aplinką;
  • socialines garantijas. 

Pretendentai turi pateikti:prašymą dalyvauti konkurse;

  • gyvenimo aprašymą;
  • išsilavinimą liudijančio dokumento kopiją;
  • motyvacinį laišką, laisva forma apibūdinant savo gebėjimus ir dalykines savybes;
  • trumpą Knygos muziejaus pristatymą raštu.

Dokumentus pateikti iki 2025 m. gruodžio 19 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sekretorei-referentei elektroniniu paštu: biblioteka@mab.lt. Konfidencialumą užtikriname. Konkursas vyks pokalbio su pretendentu forma. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Išsamesnė informacija teikiama tel. (0 5) 262 95 37.

Informacija dėl pretendentų į laisvas darbo vietas asmens duomenų tvarkymo


Biblioteką aplankė aukšti svečiai

Biblioteką aplankė aukšti svečiai

2025-10-31

Spalio 30 d. LMA Vrublevskių biblioteką aplankė aukšti svečiai: J. E. Vengrijos ambasadorius Lietuvai dr. Jánosas Béresas ir Vengrijos diplomatinės atstovybės vadovas p. Dénesas Andrásas Nagy’s. Svečius sutiko Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas ir mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė. Šeimininkai ambasadorių ir atstovybės vadovą supažindino su Bibliotekos istorija, statybos darbų eiga ir numatomais pokyčiais po jų atvėrus Biblioteką visuomenei. Aukštieji svečiai pareiškė norą palaikyti kultūrinius ryšius, taip pat informavo apie ketinimus 2026 m. pažymėti 500-ąsias lemtingų Mochačo kautynių metines. Bibliotekos darbuotojos Erika Kuliešienė ir Violeta Radvilienė svečiams parodė įspūdingų dokumentų, liudijančių apie daugiau kaip 500 metų skaičiuojančius Lietuvos ir Vengrijos valstybinius, politinius, kultūrinius, ekonominius ir kitokius ryšius.

Valentinos Marmienės nuotraukos.
Direkcijos informacija