Naujos knygos

Tomkiewicz, Monika. Więzienie na Lukiszkach w Wilnie 1939–1953. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2018. 437 p.

Lukiškių kalėjimas prie visų valdžių buvo kalėjimas. Autorė ištyrė daug Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos archyvų dokumentų ir spausdintų šaltinių. Knygoje aprašoma, kokie nusikaltėliai ir kokiomis sąlygomis buvo kalinami vokiečių okupacijos laikais, kokia represijų sistema buvo pirmosios ir antrosios sovietų okupacijos metais. Paminėtos ir kitos kalinimo bei kankinimo vietos Vilniaus mieste.

Abramowicz, Zofia. Imiona biblijne w historycznej antroponimii Podlasia (XVI–XVII w.). Białystok: Temida 2, 2019. 465 p.

XVI–XVII amžiuje Palenkės vaivadijoje gyveno įvairių tautų žmonės – lenkai, lietuviai, rusėnai, totoriai, žydai ir kitos etninės grupės. Monografijoje autorė tiria biblinių vardų vartojimą šiame daugiataučiame krašte. Bibliniai vardai sudaro žydiškojo vardyno pagrindą. Jų yra musulmoniškoje totorių kultūroje, jie būdingi ir visų konfesijų krikščionims. Knygoje aptariamos vardų parinkimo kultūrinės motyvacijos problemos, vardų asimiliacija ir funkcionavimas daugiakultūrinėje, daugiakalbėje erdvėje, vardų pritaikymas prie savo kalbos ir kultūros.

Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius: kūryba, kontekstai, mažieji kūriniai = Stanisław Bohusz-Siestrzeńcewicz: twórczość, konteksty, przyczynki. Suvalkai: Suvalkų apskrities muziejus, [2021]. 256 p.

2021 m. Suvalkų muziejuje surengta dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus (1869–1927) darbų paroda paskatino muziejininkus, meno istorikus ir literatūrologus pasigilinti į šio menininko biografiją ir kūrybą. Gimęs Nemenčinėlės dvare reformatų šeimoje, jis mokėsi meno Sankt Peterburge, Miunchene, Paryžiuje, vėliau grįžo gyventi į Vilnių. Bohušas-Sestšencevičius buvo tapytojas, estetikos esė autorius, vienas iš kabareto Vilniuje įkūrėjų. Knygoje pateikiami straipsniai apie šio įvairiapusio menininko gyvenimą ir kūrybą.

Naukowe i literackie światy Zygmunta Glogera. Białystok: Książnica Podlaska, 2022. 451 p.

Zigmantas Gliogeris (Zygmunt Gloger, 1845–1910) – vienas svarbiausių XIX amžiaus lenkų kultūros veikėjų. Jis buvo žurnalistas, istorikas, archeologas, etnografas, poetas, literatūrologas, kalbininkas. 2019 m. lapkričio 20–21 d. Palenkės vaivadijos Balstogės Luko Gurnickio viešoji biblioteka surengė mokslinę konferenciją Z. Gliogeriui atminti. Knygoje spausdinami konferencijos pranešimai.

Pastore, Emanuelle. Palące pytania na temat Boga. Poznań: Święty Wojciech, 2014. 215 p.

Ši knyga skirta jauniems krikščionims, kuriems įprasti tikėjimo teiginiai būna neaiškūs. Leidinyje skelbiami atsakymai, gilinantys supratimą apie tikėjimą, citatos apmąstymams, širdį gaivinančios maldos.

Częstochowskie kościoły wobec systemów totalitarnych 1939–1989. Katowice; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 302 p.

Knygoje spausdinami straipsniai apie Bažnyčios padėtį Čenstakavos krašte 1939–1989 metais. Tai dviejų totalitarinių sistemų viešpatavimo laikas. Tiek fašistinė, tiek komunistinė valdžia buvo nepalankios Bažnyčiai. Persekiotų ir nukankintų šio krašto dvasininkų (katalikų ir evangeliko) biografijos atskleidžia parapijų dvasinį gyvenimą, krikščionių kasdienybės detales ir valdžios požiūrį į juos.

Strug, Andrzej. Miliardy. Lublin: Episteme, 2022. 416 p.

Andrius Strugas (Andrzej Strug), tikrasis asmenvardis Tadas Galeckis (Tadeusz Gałecki, 1871–1937), buvo socialistinio judėjimo veikėjas, 1905–1907 m. revoliucijos dalyvis, kalinys, tremtinys, vėliau – emigrantas. Jis buvo ne tik politikas, bet ir rašytojas, kino scenarijų autorius, Lenkijos literatų profesinės sąjungos valdybos pirmininkas. Romane „Milijardai“ rašoma apie įprastą vertybių ir materijos susidūrimą, apie vartotojiškumą ir meno nužmoginimą. Šis nebaigtas autoriaus kūrinys yra jo minčių apie pinigus, kapitalizmą, ekonomiką, politiką ir bendruomeniškumą apibendrinimas.

Transformacja ustrojowa w Polsce: nowe perspektywy. Gdańsk; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 439 p.

Lenkijos santvarkų kaitą reikėtų vertinti ne tik kaip įvykusį dalyką, bet kaip tebesitęsiantį visuomeninį, politinį, ekonominį reiškinį, kuriam pažinti reikia įvairiapusio tyrimo. Kiekvienas šios knygos straipsnis yra bandymas naujai pažvelgti į įvykius ir procesus, vykstančius valdžioje, visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime, ir tirti juos prozopografiniu, politologiniu, istoriografiniu, filosofiniu, sociologiniu aspektais. Leidinyje atskleidžiamas iš esmės priešingų reiškinių sambūvis vienu metu – tęstinumas ir esminė pertvarka, subjektyvumas ir objektyvumas, išskirtinumas ir visuotinumas.

O Niepodległą: kierunek północno-wschodni (1920). Białystok; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2022. 205 p.

Šis mokslinių straipsnių rinkinys skirtas 1920 metų įvykiams, kurių metu Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir tęsė kovą su sovietine Rusija dėl rytinės sienos. Straipsniuose aptariamos atgimusios Lenkijos karinės, visuomeninės ir politinės pastangos, priešinantis bolševikų ketinimui eksportuoti komunistinę revoliuciją į Europą.

Klecel, Marek. Pisarze niepodległości: szkice o ludziach i dzielach. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2023. 531 p.

Knyga apie kelių kartų Lenkijos rašytojų dalyvavimą nepriklausomybės kovose ir valstybės atstatyme, jų likimus ir kūrybą, persmelktą to meto tikrovės. Autorius pasakoja apie tarpukario rašytojų literatūrinius kelius, cituoja jautrius prisiminimus. Prisimena tuos, kurie išgyvenę vokiečių ir sovietinę okupacijas, atsidūrė emigracijoje arba skleidė šviesos žodį pro komunistinę uždangą Lenkijoje. Iš užmaršties ištraukia ir tuos, kurie komunistinės valdžios buvo uždrausti. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, padedančiomis nusikelti į aprašytuosius laikus.

Karczewski, Maciej. Muzeum w mieście Lotzen  historia i zbiory (1916–1944). Białystok: Ośrodek Badań Europy Środkowo-Wschodniej, 2017. 518 p.

Po Pirmojo pasaulinio karo Lėciuje (nuo 1946 m. – Gižickas) buvo įkurtas muziejus karo trofėjams saugoti. Vėliau jo fondą papildė archeologiniai radiniai. Artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, darbuotojai buvo priversti trauktis. Muziejaus kolekcija sunaikinta arba išskirstyta į skirtingas vietas. Muziejaus pastatas nugriautas 1944 metais. Knygoje spausdinami iš įvairių muziejų ir archyvų surinkti duomenys apie darbuotojus, eksponatų nuotraukos.

Dukwicz, Dorota. Na drodze do pierwszego rozbioru: Rosja i Prusy wobec Rzeczypospolitej w latach 1768–1771. Warszawa: Instytyt historii PAN, 2022. 518 p.

Ši knyga yra bandymas suprasti ir aprašyti 1768–1771 m. įvykius Abiejų Tautų Respublikoje ir šalia jos. Pateikiami ne tik jau žinomi dalykai, bet ir naujas požiūris į vieną svarbiausių įvykių – pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą. Autorė ieško atsakymų, koks buvo Abiejų Tautų Respublikos vaidmuo Rusijos ir Prūsijos santykiuose, kokią įtaką ji galėjo daryti Rusijos ir Turkijos konflikto sprendimui, kada ir kokiomis aplinkybėmis radosi mintis Abiejų Tautų Respublikos kaina „apdovanoti“ kaimynines monarchijas.

The Oxford textbook of decadence. New York: Oxford University Press, 2022. 723 p.

Žodis „dekadansas“ dažniausiai turi neigiamą reikšmę ir siejamas su kultūros bei visuomenės vertybių nuosmukiu, tačiau šis neigiamas reiškinys rado ir teigiamą kultūrinę išraišką, daugiausia žymių XIX a. dekadentų kūryboje. Šioje knygoje dekadansas tiriamas plačiame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekste, apimant laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų. Ypatingas dėmesys skiriamas dekadentizmui literatūroje, tačiau taip pat nagrinėjamos tapybos, knygų meno, mados, interjero puošybos, architektūros, virtuvės ir kt. sričių dekadanso apraiškos. Atskleidžiama dekadanso įtaka teologijai, ekologijai, filosofijai, psichologijai ir politikai. Aptariamas dekadanso  paradoksas: kultūra, kuri semiasi kūrybinės energijos iš nuosmukio idėjos.

The Oxford textbook of Jewish diaspora. New York: Oxford University Press, 2021. 706 p.

Terminas „diaspora“ vartojamas ne savo istorinėje tėvynėje gyvenančiai tautos daliai apibūdinti. Per visą savo istoriją persekiojami ir tremiami žydai palikdavo pažįstamas vietas, kad rastų geresnių galimybių naujose. Šioje knygoje teigiama, kad diasporos idėja glaudžiai susijusi su žydų  tautos istorija, kurioje atsispindi egzilio trauma ir priklausymo stoka. Nagrinėjamas tiek destruktyvus, tiek ir konstruktyvus diasporos gyvenimo aspektai. Tarp aptariamų temų – biblinis ir Viduramžių diasporos vaizdavimas, įvairios bendruomenės visame pasaulyje, prieštaringi diasporos santykiai su Izraeliu, šiuolaikinis žydų mąstytojų požiūris į diasporą, diasporos palikimas žydų kasdieniame gyvenime ir kultūroje ir kt.

Zubok, Vladislav M. Collapse: the fall of the Soviet Union. New Haven; London: Yale, 2022. 535 p.

Garsus istorikas pateikia naują paskutiniųjų SSRS metų istorijos interpretaciją, paneigdamas nuomonę, kad sovietinės santvarkos žlugimas buvo neišvengiamas. Autorius teigia, kad nesėkmingos Gorbačiovo reformos, užuot modernizavusios ir demokratizavusios Sovietų Sąjungą, susilpnino jos vyriausybę ir įgalino separatizmą. Knygoje aptariami to meto politinio, socialinio bei ekonominio gyvenimo reiškiniai: Rusijos demokratinis populizmas, Baltijos šalių kova už nepriklausomybę, Sovietų Sąjungos finansų krizė, autoritarinės valstybės valdžios trapumas ir kt.  Atsižvelgiant į 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą, knyga ypač savalaikė, nes joje išsamiai nagrinėjami istoriniai procesai, kurie lėmė šį karą.

Platonova, Daria. The Donbas conflict in Ukraine: elites, protest, and partition. London; New York: Routledge, 2022. 272 p.

Aštuonerius metus trukęs konfliktas Donbase tapo vienu iš svarbiausiu veiksnių, kurie nulėmė 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą. Šioje knygoje nagrinėjamos konflikto priežastys. Atskirai bandoma atsakyti į klausimą, kodėl 2014 m. prasidėjus neramumams Rytų Ukrainoje, Donecko mieste prasidėjo karo veiksmai, o Charkivo – ne, nepaisant abiejų miestų geografinio artumo su Rusija, taip pat panašios etninės ir kalbinės sudėties. Teigiama, kad pagrindine priežastimi tapo vietos elitų pobūdis ir elgesys, skirtingi ryšiai su Ukrainos centrine valdžia ir gebėjimas susidoroti su pokyčiais. Parodoma, kokie svarbūs Ukrainoje buvo neformalūs centro ir regiono santykiai, daroma išvada, kad konfliktą sukėlė vietinės politinės aplinkybės, o ne Rusija.

Weiss-Wendt, Anton. Putinʼs Russia and the falsification of history: reasserting control over the past. London; New York; Oxford; New Delhi; Sydney: Bloomsbury Academic, 2022. 326 p.

Šioje knygoje drąsiai nagrinėjama, kaip šiandienos Rusijoje istorijos mokslas naudojamas politiniams tikslams. Parodoma, kaip po 2011–2012 m. protestų Rusijos vyriausybė naudojo administracines kontrolės priemones, siekdama sužlugdyti nepriklausomus istorijos tyrimus bei sukurti karingu patriotizmu paremtą istorinį pasakojimą, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas sovietų pergalei prieš nacistinę Vokietiją. Šiandienos Rusijoje leidžiama vienintelė šalies istorijos interpretacija, kuri skleidžia stiprios valstybės ir autoritarinio valdymo sampratą. Valstybės mastu vykdomas istorijos falsifikavimas kelia abejonių dėl istorijos mokslo ateities Rusijoje.

McFaul, Michael. From Cold War to hot peace: the inside story of Russia and America. London: Penguin Books, 2019. 519 p.

Šios knygos autorius – amerikiečių mokslininkas ir diplomatas, vienas iš Rusijos ir Amerikos santykių vadinamosios „perkrovimo“ (angl. reset) politikos kūrėjų. 2012 –2014 m. prof.  McFaulas buvo JAV ambasadorius Rusijoje, nuo to pat laiko Kremlius jį kaltino priešiškų Putinui nuotaikų kurstymu. Jo knygoje atskleidžiama šių šalių santykių istorija nuo M. Gorbačiovo valdymo laikų iki 2018 metų, istorinį bei politinį tyrimą jungiant su liudininko pasakojimu apie valdžios koridorius. Aptariama, kaip Rusija iš tikrųjų veikia ir kodėl pasaulis įžengė į naują pavojingą konfrontacijos epochą.

Short, Philip. Putin: his life and times. London: The Bodley Head, 2022. 854 p.

Ši naujausia, labai detali Vladimiro Putino biografija remiasi daugybe spausdintų šaltinių bei Putiną pažinojusių žmonių liudijimais. Ji aprėpia laikotarpį nuo Putino gimimo Leningrade iki pirmų 2022 m. invazijos į Ukrainą mėnesių. Knygoje keliamas klausimas, kodėl jos pagrindinis personažas ir jo vadovaujama valstybė nuėjo būtent autoritarizmo keliu ir kas jų laukia ateityje. Autorius stengiasi  nešališkai aprašyti Putino gyvenimą bei veiklą, vengdamas sensacingumo, emocijomis grįstų vertinimų, nepatvirtintų gandų perpasakojimo ir pan.

Wellesley, Mary. Hidden hands: the lives of manuscripts and their makers. London: Riverrun, 2021. 367 p.

Įdomioje, puikiai parašytoje knygoje pasakojama apie Anglijos Viduramžių rankraštinių knygų gamybą ir likimus Europos knygos kultūros kontekste. Aptariama, ką išlikę rankraščiai gali atskleisti  apie juos sukūrusias ir išsaugojusias per amžius „nematomas rankas“: medžiagų gamintojus, rašovus, menininkus, knygrišius, skaitytojus, mecenatus bei kolekcininkus. Parodoma, kaip išlikę rankraščiai atveria mums langą į spalvingą ir įvairų kasdienį Viduramžių gyvenimą ir kultūrą. Aptariamas to meto moterų kaip knygos veikėjų vaidmuo.

Hamel, Christopher de. Making medieval manuscripts. Oxford: Bodleian Library Publishing, 2021. 153 p.

Žymus Oksfordo bibliotekininkas ir retų rankraščių ekspertas populiariai pristato rankraštinių knygų pasaulį, aprėpdamas laikotarpį nuo Ankstyvųjų viduramžių iki Renesanso.  Daugiausia kalbama apie rankraščių gamybai naudotas medžiagas ir knygų kūrėjų darbo metodus. Kiekviena rankraštinės knygos gamybos pakopa kruopščiai aprašyta – nuo pergamento, plunksnų, dažų bei rašalo paruošimo iki tekstų rašymo, rankraščio iliuminavimo ir įrišimo. Pateikiamas trumpas rankraščių terminų žodynėlis. Knyga gausiai iliustruota Oksfordo Bodlėjaus bibliotekos (Bodleian Library) fonduose saugomų rankraščių nuotraukomis.

Boardley, John. Typographic firsts: adventures in early printing. Oxford: Bodleian Library Publishing, 2019. 192 p.

Nemažai dabartinių spausdintos knygos dalykų sukūrė jau pirmieji spaustuvininkai antroje XV a. pusėje. Tuomet įvairios Europos leidyklos ir spaustuvės ieškojo naujoviškų sprendimų, kaip leidžiant spausdintas knygas, atkartoti ir net patobulinti rankraštinių knygų apipavidalinimą. Šioje knygoje pristatytos Renesanso knygų spausdinimo naujovės, kurios sudarė spausdintos knygos įvaizdį ir sukūrė Europos tipografinį standartą. Aptariama daugybė temų: poligrafijos iššūkiai, natų ir žemėlapių spausdinimas, knygų iliustravimas medžio raižiniais, antraštinių lapų atsiradimas, vaikams skirtų knygų ypatybės,  pirmųjų tipografinių šriftų sukūrimas, knygų puošyba auksu  ir kt.

Sutzkever, Abraham. From the Vilna ghetto to Nuremberg: memoir and testimony. Montreal; Kingston; London; Chicago: McGill-Queenʼs University Press, 2021. 475 p.

Žydų poeto ir rašytojo Abraomo Sutzkeverio prisiminimuose apie Vilniaus getą atskleidžiamas žydų gyvenimo nacių okupacijoje siaubas ir jų atsparumas likimo išbandymams. Šis vertimas į anglų kalbą grindžiamas dviejų prisiminimų tekstų versijomis: Sutzkeverio dienoraščio užrašais ir  liudijimo Niurnbergo procese tekstu. Memuarai apima dvejus gyvenimo Vilniaus gete metus, pabėgimą iš geto ir dalyvavimą partizanų būryje, Maskvoje praleistus dvejus metus ir Niurnbergo procesą. Poetas rašė prisiminimus apie getą, remdamasis savo paties išgyvenimais, kitų liudininkų pasakojimais, taip pat gete paslėpta medžiaga, kuri buvo atgauta, išlaisvinus Vilnių iš vokiečių okupacijos.

Klibansky, Ben-Tsiyon. The golden age of the Lithuanian yeshivas. Bloomington: Indiana University Press, 2022. 391 p.

Tai pirmas didelės apimties kūrinys anglų kalba apie XX a. Lietuvos ješivų istoriją. Knygoje nušviečiamas paskutinis Lietuvos žydų rabinų mokyklų gyvavimo laikotarpis – nuo I pasaulinio karo išvakarių iki II pasaulinio karo pradžios. Parodoma, kad Lietuvos ješivose buvo nustatytas griežtas religinio ugdymo standartas, jos buvo laikomos geriausiomis pasaulyje rabinus rengiančiomis institucijomis. Aprašoma, kad ješivos išgyveno sunkų laikotarpį I pasaulinio karo metu, bet jam pasibaigus, greitai grįžo prie įprastos veiklos ir ėmė plėstis į kitas Rytų Europos žemes. Nepaisant nuolatinių finansinių sunkumų, ješivos nestokojo mokinių, į jas stodavo jaunuoliai iš viso pasaulio. Prasidėjus II pasauliniam karui, ješivos pradėjo nykti ir buvo galutinai sunaikintos Holokausto metu.

Litwa i Polska w odległej i bliskiej przeszłości. Gdańsk: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2018. 243 p.

Po Antrojo pasaulinio karo įvykęs Vidurio ir Rytų Europos padalijimas žmones privertė išsikelti iš rytinių Lenkijos vaivadijų (dabar Lietuva, Baltarusija, Ukraina). Nors dėl geopolitinių priežasčių kelis dešimtmečius domėjimąsi savo prarasta tėvyne buvo sunku ar visai neįmanoma išreikšti, bet tėviškės ilgesys liko gyvas žmonių širdyse. Žlugus komunizmui, buvo galima ne tik aplankyti vaikystės kraštus, bet ir „atblokuoti“ atmintį. Į šį laikotarpį moksliniu žvilgsniu pažvelgė 2016 metais Gdansko universiteto Istorijos fakulteto bei Vilniaus ir Vilniaus krašto mylėtojų draugijos Pamario skyriaus surengta konferencija.

Odifreddi, Piergiorgio. Dlaczego nie mogę być chrześcijaninem, a tym bardziej katolikiem. Katowice: Wydawnictwo Stapis, 2020. 254 p.

Knygos autorius nesutinka, kad Biblijoje pristatomas Dievas yra vienintelis tikras Dievas. Apžvelgdamas Senąjį ir Naująjį testamentus, taip pat vėlesnius Bažnyčios raštus, jis griežtai ir įtikinamai kritikuoja loginius nesutapimus. Pavadinęs šį autorių kitokiu nei visi, popiežius emeritas Benediktas XVI, teologas ir tikintysis, atsiliepė į P. Odifredžio, matematiko ir ateisto, mestą iššūkį ir leidosi į ilgą teologinę diskusiją Italijos spaudoje.

Karpowicz-Zbińkowska, Antonina. Rozbite zwierciadło: o muzyce w czasach ponowoczesnych. Kraków: Tyniec Wydawnictwo Benedyktynów, 2021. 255 p.

Knyga apie muziką ir religiją. Senoji muzika, pasižymėjusi harmonija ir gelme, kvietė ieškoti grožio, o per jį – Dievo. Kintant visuomenei, keičiasi ir muzika. Šiuolaikinė muzika dažniau atspindi visuomenės chaosą, o ne darną. Autorė svarsto, kokia muzika turėtų skambėti bažnyčioje.

Kucharski, Adam. Prawa epidemii: skąd się epidemie biorą i czemu wygasają? Warszawa: Wydawnictwo Relacja, 2020. 314 p.

Visos epidemijos – ligų, narkotikų plitimo, melagienų ar banko krizių – yra panašios: turi proveržį, augimą, viršūnę ir kritimą. Žmonėms svarbu, kodėl kilo epidemija, ar nepasikartos, kokia bus pabaiga, kas bus po jos. Mokslininkai tiria ir atskleidžia, kaip išvengti supaprastintų interpretacijų ir nesėkmingų sprendimų. Ar būtume suinteresuoti idėjų, inovacijų sklaida, ar viruso plitimo sustabdymu, turime žinoti, kas lemia užkrečiamumą. Visgi prognozės ne visada pasitvirtina, ir reikia iš naujo peržvelgti tyrimų išvadas.

Junevičius, Dainius. Abdon Korzon – pierwszy fotograf widoków Wilna. Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2021. 450 p.

Tai – Vilniuje gyvenusio fotografo, sukilėlio, tremtinio Abdono Korzono (1824–1874 arba vėliau) išsami biografija, parašyta  remiantis archyvais Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje. Gausiai iliustruota nuotraukomis. Knygoje pateikta ypač vertinga portretinių nuotraukų su biografijomis kolekcija, taip pat Vilniaus vaizdų nuotraukos su aprašymais bei išlikusių Abdono Korzono nuotraukų katalogas.

Shapiro, Jordan. Nowe cyfrowe dzieciństwo: jak wychowywać dzieci, by radziły sobie w usieciowionym świecie. Warszawa: Wydawnictwo Mamania, 2020. 297 p.

Diskusijas apie vaikus ir technologijas dažnai lydi neviltis. Remdamasis ekonominiais, psichologiniais, filosofiniais, edukaciniais tyrimais, autorius siūlo konkrečius, praktiškus būdus, kaip efektyviai auklėti ir mokyti vaikus naujame globaliame pasaulyje ir kokias priemones naudoti. Šiuolaikiniai vaikai gali sukurti šviesų ateities pasaulį, kurio šiandieniniai suaugusieji negali numatyti.

Oleszkowicz, Ryszard. Kontrwywiad kresowy: działalność polskiego kontrwywiadu wojskowego na obszarze Dowództwa Okręgu Korpusu nr IX w Brześciu nad Bugiem w okresie międzywojennym. Kraków; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2020. 470 p.

Ši knyga apie tarpukario Lenkijos sienos apsaugos kontržvalgybos darbą. Autoriaus tyrimų tikslas – ne tik konstatuoti, ką veikė karinė kontržvalgyba tuometinėmis aplinkybėmis, bet ir parodyti, kokį poveikį turėjo įdėtos pastangos kovoje su šnipinėjimu ir diversijomis.

Veisaitė, Irena. O godne życie. Sejny: Fundacja Pogranicze: Ośrodek „Pogranicze – sztuk, kultur, narodów“, 2019. 312 p.

Istorikas Aurimas Švedas į knygą surašė 13 pokalbių su germaniste, teatrologe, ilgamete Atviros Lietuvos fondo pirmininke Irena Veisaite. Jos biografija leidžia jautriai pažvelgti į keturias XX amžiaus Lietuvos epochas: tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, pateiktas svarbiausių Irenos Veisaitės gyvenimo datų sąrašas.

Mamzer, Henryk. Jak człowiek konstruował świat i siebie samego: archeologia w procesie humanizacji świata. Poznań: Wydawnictwo Instytutu Archeologii i Etnologii Polskiej Akademii Nauk, 2021. 398 p.

Archeologija nėra išskirtinai antikvarinė disciplina, liečianti tik praeitį, atskleidžianti tiriamojo objekto vidines savybes, tai interpretuojamoji disciplina. Archeologinių tyrimų išvados priklauso nuo tyrėjo nuostatų, mokslinės ir kultūrinės terpės, kurioje tyrimas atliekamas. Praeitis atrodo skirtingai skirtingo laikmečio, skirtingo išsilavinimo, skirtingos kultūros žmonėms.

Stan badań nad pomocą Żydom na ziemiach polskich pod okupacją niemiecką: przegląd piśmiennictwa. Warszawa; Kielce: Instytut Pamięci Narodowej – Komisja Ścigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu, 2022. 998 p.

Knyga apie vokiečių okupacijos specifiką Lenkijoje, apie lenkų ir žydų santykius tarpukariu, apie genocido sąlygotą pagalbą žydams. Atskiri skyriai skirti atspindėti situacijai įvairiose vaivadijose, taip pat ir Vilniaus. Pateiktas ilgas sąrašas rašytinių šaltinių, kuriais remtasi atliekant šį mokslinį tyrimą.

Kubacki, Grzegorz. Klaudyna Potocka: między romantycznymi artystami a wielką politiką. Kórnik: Polska Akademia Nauk. Biblioteka Kórnicka: Stowarzyszenie Teatralne Legion, 2022. 66 p.

Tai gausiai iliustruota nuotraukomis Klaudinos Potockos (1801–1836), Kurniko bibliotekos pradininko Tito Dzialinskio (Tytus Działynski) sesers, biografija. Graži, meniškos prigimties ji tapo įkvėpimo šaltiniu ne vienam menininkui. Kilminga, jautri ji buvo paguodos angelu kenčiantiems, gyvas artimo meilės pavyzdys, padėjo savo kraštiečiams tiek materialiai, tiek dvasiškai. Romantizmo dvasia parašytoje knygoje autoriui pavyko tarsi prisiliesti prie jos sielos.

Putin’s Russia. Lanham; Boulder; New York; London: Rowman & Littlefield, 2023. 448 p.

Naujausiame papildytame klasika tapusios knygos leidime nuodugniai nagrinėjama, kaip Rusijos režimas keitėsi nuo sovietmečio pabaigos iki 2022 m. invazijos į Ukrainą. Straipsnių autoriai – žymiausi savo sričių specialistai iš Amerikos, Europos ir Rusijos. Parodoma, kaip sovietinės epochos palikimas nuo 2000 m. ugdė Putino vadovavimo bruožus. Nagrinėjami svarbiausi Rusijos politinės sistemos, ekonomikos, socialinės raidos ir užsienio politikos aspektai, atskleidžiant dinamiką, kuri lėmė totalitarinės diktatūros, agresyvios karinės politikos ir autarkinių tendencijų atsiradimą.

Women intellectuals and leaders in the Middle Ages. Cambridge: D. S. Brewer, 2020. 420 p.

Viduramžių moterims paprastai nebuvo leidžiama studijuoti viešose švietimo įstaigose, iš dalies būtent dėl to joms buvo užkirstas kelias į daugumą vadovaujančių pareigų. Dėl šios priežasties dabartiniai tyrėjai buvo linkę laikyti išsilavinusias Viduramžių moteris išskirtiniais atvejais, o moteris apskritai – socialinės sistemos aukomis. Remiantis archyviniais šaltiniais, šioje studijoje parodoma, kad Viduramžių moterys turėjo daug daugiau galimybių mokytis, nei buvo įsivaizduojama anksčiau, o teisinių, socialinių bei bažnytinių žinių turėjusios moterys dažnai užimdavo vadovaujančią padėtį socialinėje bei profesinėje terpėje.

Knox, Emily J. M. Book banning in 21st-century America. Lanham; Boulder; New York; London: Rowman & Littlefield, 2022. 175 p.

Studijoje nagrinėjamas JAV gana paplitęs reiškinys, kai privatūs asmenys prašo pašalinti knygą iš viešųjų ar mokyklų bibliotekų, apriboti prieigą prie knygos ar išvis ją uždrausti. Remiantis 13 tokių knygos „įskundimo“ atvejų, bandoma nustatyti šio reiškinio priežastis. Knygų „skundikai“ dažniausiai siekia apriboti prieigą prie knygose sutelktos informacijos, tikėdamiesi užtikrinti, kad mokyklos ir bibliotekos būtų saugia erdve jų vaikams, o perskaitytos knygos nepakenktų vaikų proto ir dvasios vystymuisi. Studijoje parodoma, kad žinių ribojimas yra pavojingas laisvai ir atvirai visuomenei. Iš aptariamų temų – intelektinė laisvė, cenzūra, skaitymo praktika, informacinė etika bei politika.

Murzionak, Piotra P. Belarus: prospects of a middle power. Lanham; Boulder; New York; London: Lexington Books, 2022. 311 p.

Šios knygos autorius – Baltarusijos menų ir mokslų instituto (Belarusian Institute of Arts and Sciences) Kanadoje prezidentas. Jo knygoje pateikta Baltarusijos istorija gerokai skiriasi nuo Rusijos mokslininkų sukurtos ir propaguojamos versijos. Autorius aptaria šalies valstybingumo istoriją ir jos vietą tarp pasaulio civilizacijų, šiuolaikinės Baltarusijos visuomenės bruožus, 2020 m. baltarusių tautos kovą už laisvę, nacionalinio ir valdančiojo elito veiklą, ateities perspektyvas.

Paradowski, Michał. We came, we saw, God conquered: the Polish-Lithuanian Commonwealthʼs military effort in the relief of Vienna, 1683. Warwick: Helion & Company Limited, 2021. 239 p.

Žinomas lenkų karo istorikas kruopščiai aprašo 1683 m. Vienos mūšį, kuriame Lenkijos karaliaus ir LDK didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio vadovaujama Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė ir jos sąjungininkai kovėsi su Osmanų imperijos pajėgomis. Ši pergalė išgarsino Joną Sobieskį visoje Europoje ir sustabdė Osmanų imperijos keliamą grėsmę Europai. Pateikiama išsami informacija apie lenkų–lietuvių kariuomenės organizaciją, padalinių struktūrą, ginkluotę ir ekipuotę. Pristatyti kariuomenės vadai – nuo karaliaus iki aukšto rango karininkų, sąjungininkų valdovų korespondencija, prieš turkus pasirašytos sutarties tekstas ir kiti įdomūs šaltiniai.

Bertelsen, Olga. In the labyrinth of the KGB: Ukraineʼs intelligentsia in the 1960s-1970s. Lanham; Boulder; New York; London: Lexington Books, 2022. 341 p.

Knygoje nagrinėjama XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečių daugiatautė Charkivo inteligentų bendruomenė ir prieš ją nukreipta KGB veikla. Charkivo intelektualai vertinami kaip bendras politines bei estetines vertybes turėjusi grupė, nepriklausomai nuo etninės, kultūrinės ir socialinės įvairovės jos viduje. Pagrindiniai to meto KGB taikiniai Ukrainoje buvo ukrainiečių nacionalizmas ir „sionizmas“. Parodoma, kaip KGB siekė išardyti Charkivo intelektualų bendruomenę ir nuolat kiršino ukrainiečius, žydus ir rusus – šios bendruomenės atstovus.

The Routledge companion to digital humanities and art history. London; New York: Routledge, 2020. 498 p.

Knygoje apžvelgiamas pažangiausių skaitmeninių technologijų panaudojimas meno istorijos ir kultūros paveldo studijose bei muziejų veikloje. Aptariami naujausi meno kūrinių ir jų istorijos tyrimams sukurti elektroniniai įrankiai, galimybės bei iššūkiai, atsiradę naudojant skaitmeninius išteklius ir metodikas, apibūdinamos šios srities ateities plėtros strategijos.

Devenishki book: memorial book (Dieveniškės, Lithuania). New York: JewishGen, 2020. 638 p.

„Yizkor“ (atminties) knygos – ypatingas žinių apie prieškarinį žydų gyvenimą šaltinis. Jas jidiš ar hebrajų kalba parengė Holokaustą išgyvenę žydai emigrantai, tokiu būdu įamžindami savo sunaikintų bendruomenių atmintį. Pagal „JewishGen“ atminties knygų projektą jos išverčiamos į anglų kalbą. Ši knyga skirta Dieveniškėms. Itin gausios miestelio žydų bendruomenės didžioji dalis buvo išžudyta hitlerininkų Antrojo pasaulinio karo metu. Joje atskleidžiama miestelio istorija, jo kultūrinis, religinis, ekonominis ir socialinis gyvenimas, pateikiamos trumpos iškilių miestelėnų biografijos, pasakojama apie Holokausto išgyvenusių bendruomenės narių likimus. Knyga iliustruota daugiau nei 100 nuotraukų, kuriose vaizduojama įvairi kasdienė veikla, miestelio vaizdai, kultūriniai renginiai, tekste minimi asmenys. Knygos pabaigoje pateikiama asmenvardžių rodyklė.

Origins of European printmaking: fifteenth-century woodcuts and their public. Washington: National Gallery of Art, 2005. 371 p.

Šioje puikiai iliustruotoje knygoje ankstyvosios spausdintinės grafikos raida Vėlyvųjų Viduramžių Europoje nagrinėjama, atsižvelgiant į plačią socialinę ir ekonominę aplinką. Iš aptariamų temų – Europos medžio raižinio atsiradimo istorija, gamybos priemonės, kopijavimo ir platinimo praktikos, įvairios religinės ir pasaulietinės funkcijos . Ši knyga išleista Vašingtono Nacionalinėje meno galerijoje (National Gallery of Art) 2005 m. surengtos tokio pat pavadinimo parodos proga, pateikiamas eksponuotų kūrinių katalogas.

The Oxford handbook of the history of terrorism. Oxford: Oxford University Press, 2022. 756 p.

Šiame esė rinkinyje pristatoma pasaulinė terorizmo istorija, aprėpiant laikotarpį nuo Antikos iki XXI amžiaus. Siūloma terorizmo ir modernybės santykio sisteminė analizė nuo XVIII a. Prancūzijos revoliucijos iki šių dienų. Teigiama, kad terorizmas – tai istoriškai savita, Vakarų kultūros sukurta smurto atmaina, išplitusi po visą pasaulį ir prisitaikiusi prie vietos sąlygų. Gerai dokumentuota daugybės atvejų nagrinėjimas siekia parodyti, kad terorizmas yra aiškiai modernus reiškinys.

Reed, Marcia; Phillips, Glenn. Artists and their books. Books and their artists. Los Angeles: The Getty Research Institute, 2018. 212 p.

Šis įspūdingas tomas lydi „Getty“ centre Los Andžele 2018 m. vykusią tokio pat pavadinimo parodą. Jame nagrinėjamas menininkų santykis su knyga, kuri atskleidžiama kaip esminė šiuolaikinio meno terpė. Aptariami knygos pavidalo meno kūriniai, kurie kvestionuoja daugelį išankstinių nusistatymų apie tai, kokia turi būti knyga. Pristatoma daugiau nei šimtas reikšmingų kūrinių iš „Getty“ tyrimų instituto (The Getty Research Institute) kolekcijų.

Pettegree, Andrew; Weduwen, Arthur der. The Library: a fragile history. New York: Basic Books, 2021. 518 p.

Bibliotekos garsėdavo visame pasaulyje arba buvo slepiamos kolekcininkų, statomos šimtmečiais arba naikinamos per vieną dieną, puoštos freskomis arba vaikų piešiniais – jų istorija be galo įvairi, turtinga, ir kupina įvykių. Žymūs knygos istorikai šioje knygoje supažindina skaitytojus su didžiausias pasaulio knygų kolekcijas sukūrusiais antikvarais ir filantropais, kalba apie literatūrinio skonio raidą ir pasakoja apie nusikaltimus, įvykdytus dėl retų rankraščių. Nepaisant to, kad knygų rinkiniai yra trapūs ir gali greitai sunykti, pati bibliotekos idėja yra nepaprastai atspari ir kiekvienos kartos atkuriama iš naujo.

Tuszewick, Mareki. A frog under the tongue: Jewish folk medicine in Eastern Europe. London: The Littman Library of Jewish Civilization, 2021. 348 p.

Žydai aktyviai dalyvavo formuojant Rytų Europos bendruomenių medicinos praktikas. Jų gydymo metodai jungė tradicinės aškenazių kultūros idėjas su Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų medicinos paveldu. Šioje studijoje pateikiami anksčiau netyrinėti įdomūs šaltiniai – rankraščiai bei spausdinti leidiniai jidiš, hebrajų, lenkų, anglų, vokiečių, ukrainiečių ir rusų kalbomis. Pristatomi gydymo patarimai, liaudies vaistų receptai, kabalistiniai metodai bei magiški užkeikimai, aptariami su tokiais gydymo būdais susiję etikos klausimai. Svarstoma, kaip būtinybė gydyti ligas suartino Rytų Europos žydus ir kitų tautybių žmones.

The art and science of illuminated manuscripts: a handbook. London: Harvey Miller Publishers, 2020. 528 p.

Nuo 2012 m. Ficviljamo muziejuje (Fitzwilliam Museum) Kembridže vykdomas iliuminuotų rankraščių tyrimo projektas MINIARE. Šiame gausiai iliustruotame esė rinkinyje pristatomos ir paaiškinamos pagrindinės projekto temos: rankraščių iliuminatorių naudojamų rašalų ir dažų asortimentas, pergamento gamyba, dažų receptūros, rankraščių tyrimo metodai ir kt. Siekiant bibliotekų ir muziejų specialistams plačiau pristatyti mokslinius rankraščių tyrimo metodus, išsamiai aptariami 58 VIII–XVII a. datuotų rankraščių tyrimai.

The Oxford handbook of Dante. New York: Oxford University Press, 2021. 741 p.

Šiame tarpdalykiniame esė rinkinyje Viduramžių italų poeto Dantės Aligjerio kūryba analizuojama iš filologijos, kultūros bei meno istorijos, religijos, lyčių studijų ir daugelio kitų dalykų perspektyvos. Bandoma iš naujo įvertinti Dantės kūrybos formavimąsi, temas ir šaltinius. Nagrinėjami ne tik žinomiausi Dantės darbai – „Dieviškoji komedija“ ir „Naujasis gyvenimas“, – bet ir jo retorikos, etikos bei politinės filosofijos kūriniai, siekiant atskleisti jų tarpusavio sąveiką. Aptariama, kuo Dantės kūriniai įdomūs mūsų laikais, ir samprotaujama, kokia kryptimi Dantės studijos gali vystytis pasauliniame kontekste.

The Oxford handbook of cuneiform culture. New York: Oxford University Press, 2020. 805 p.

Dantiraštis – senovės Mesopotamijos rašto sistema, naudota III–I tūkst. pr. Kr. rašyti keliomis senovės Mesopotamijos kalbomis. Daugiau kaip tris tūkstančius metų tai buvo komunikacijos priemonė, naudojama didžiulėje teritorijoje nuo Irano iki Viduržemio jūros ir Egipto. Šioje knygoje įvairių mokslo sričių atstovai tyrinėja vieną iš seniausių pasaulyje raštingų kultūrų per dantiraščio sistemos prizmę. Mesopotamijos molinės lentelės ir akmenys su iškaltais įrašais traktuojami ne tik kaip teksto pavyzdžiai, bet ir materialūs objektai, kurie suteikia aibę papildomos informacijos apie jų kūrėjus, skaitytojus ir savininkus.

Book trade catalogues in early modern Europe. Leiden; Boston: Brill, 2021. 546 p.

Šio rinkinio straipsnių autoriai analizuoja knygų prekybą ir kolekcionavimą ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje remdamiesi to meto prekybinių knygų katalogų studijomis. Aptariamas tokių katalogų vaidmuo prekiaujant knygomis knygynuose bei aukcionuose, taip pat formuojant knygų pirkėjų skonį ir privačių bibliotekų repertuarą.

Hartley, John; Ibrus, Indrek; Ojamaa, Maarja. On the digital semiosphere: culture, media and science for the anthropocene. New York; London: Bloomsbury Academic, 2021. 351 p.

Kai globalios medijos ir skaitmeninės komunikacijos tapo plačiai prieinamos „paprastiems žmonėms“, žmonija galėjo pasijusti vieningos globalios kultūros, o ne atskirų kultūrų kratinio dalimi. Iš kultūrinę globalizaciją studijavusių mąstytojų vienas originaliausių ir įžvalgiausių buvo Jurijus Lotmanas (Юрий Лотман, 1922–1993). Kultūros reiškimosi erdvę Lotmanas vadino semiosfera. Šioje knygoje parodoma, kaip jo bendrasis semiosferos modelis paaiškina šiandienos globaliųjų medijų sistemų dinamiką ir funkcijas, jų sąveiką ir poveikį planetos gyvenimui.

Rundle, David. The Renaissance reform of the book and Britain: the English Quattrocento. Cambridge: Cambridge University Press, 2021. 340 p.

Kvestionuodamas įprastas Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų sampratas, autorius siūlo naują Anglijos santykio su Renesansu koncepciją. Jis ypatingą dėmesį skiria rašto ir knygos reformai kaip vienam iš pagrindinių humanizmo judėjimo elementų XV a. Anglijoje. Aptariant gausybės įvairių tautybių knygų kūrėjų ir savininkų veiklą, studijoje atskleidžiama, kaip kosmopolitiškumas lėmė sėkmingą humanizmo paplitimą iš Italijos į kitus Europos kraštus.

Print and power in early modern Europe (1500–1800). Leiden; Boston: Brill, 2021. 443 p.

Spaudos atsiradimas leido skleisti informaciją įvairiuose visuomenės sluoksniuose iki tol neregėtu mastu. Šioje knygoje aptariama, kaip visų lygių pasaulietinė bei bažnytinė valdžia naudojo didžiulį šios naujos medijos potencialą savo tikslams pasiekti ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje. Aptariamos temos: spauda ir Reformacija, valstybės ir bažnyčios vykdomas spaudos finansavimas, popiežiaus dekretai, propaganda ir pamfletai, oficialioji spauda, informacijos valdymas ir kt.

Book of beasts: the bestiary in the medieval world. Los Angeles: The J. Paul Getty Museum, 2019. 339 p.

Bestiariumo žanras buvo itin populiarus Viduramžiais. Bestiariumas – tai iliuminuotas rankraštinis žinynas, kuriame aprašomi realūs ir fantastiniai gyvūnai, atskleidžiama jų alegorinė bei religinė reikšmė. Šiame nuostabiai išleistame tome parodoma, kaip bestiariumas atskleidžia Viduramžiams būdingą gyvūnų ir jų vaidmens pasaulyje suvokimą. Taip pat aptariamas reikšmingas bestiariumo poveikis Viduramžių ir vėlesnių laikų menui ir kultūrai. Knygoje pateikiama per 270 spalvotų iliustracijų.

Treasury of authentic art nouveau alphabets, decorative initials, monograms, frames, & ornaments. New York: Dover Publications, 2020. 141 p.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Europoje ir Amerikoje išplito naujas meninis judėjimas – modernas (art nouveau). Šioje knygoje pristatoma didžiulė moderno tipografinių ženklų kolekcija: 137 pilnų abėcėlių, 33 dekoratyvinių inicialų rinkiniai, 1951 monograma, 146 signetai, daugybė įvairių ornamentų ir kt. Leidėjo įvadiniame straipsnyje apžvelgiama moderno tipografijos plėtra ir pateikiama tipografinių ženklų kolekcijos istorija.

Duester, Emma. The politics of migration and mobility in the art world: transnational Baltic artistic practices across Europe. Bristol; Chicago: Intellect Ltd., 2021. 198 p.

Šioje originalioje naujoje knygoje nagrinėjama, kaip Baltijos šalių vizualiųjų menų kūrėjai dalyvauja Europos tarpvalstybinės migracijos procesuose ir kaip tai susiję su jų kūrybiniu darbu. Pabrėžiama, kad tokiems menininkams tarpvalstybinė migracija dažnai tampa būtinybe siekiant karjeros. Tokia situacija susidaro dėl per mažos meno rinkos ir nepakankamo menininkų veiklos vyriausybinio finansavimo atskirose šalyse. Knygoje atskleidžiama, kaip tarpvalstybinis mobilumas veikia menininkų kūrybą, kurioje atsispindi skirtingų kultūrų įtaka, kintantis namų ir priklausymo jausmas. Parodoma, kaip judėjimo laisvė Europos Sąjungoje lemia tarpvalstybinę menininkų migraciją ir taip tiesiogiai veikia jų kūrybos ypatumus.

Medijainen, Eero. Weaving the Iron Curtain, the Allies, and the Baltic States, 1939–1944: public opinion, propaganda, and caricatures. Lanham: Lexington Books, 2020. 258 p.

Knygoje analizuojama viešoji Baltijos šalių nuomonė dviejų tarybinių okupacijų ir vokiečių okupacijos metu 1939–1944 m. Aptariamos vokiečių propagandą skleidusios institucijos ir jų taikytos praktikos, šios propagandos tikslai bei pobūdis, taip pat prieštaringas vietinės spaudos vaidmuo formuojant viešąją nuomonę. Ypatingas dėmesys skiriamas to laiko spaudoje skelbtoms karikatūroms.

Leszczyńska, Dominika. Kolejarze z Wileńszczyzny. Warszawa: Stacja Muzeum, 2021. 119 p.

Ši „Geležinkelio istorijų“ knyga yra apie XX a. pradžios Vilniaus krašto geležinkelininkus ir jų šeimas. Remdamasi dar likusių šeimų narių prisiminimais, dokumentais ir išblukusiomis nuotraukomis, autorė sukuria spalvingą reportažą apie geležinkelio statytojus, inžinierius, valdytojus, mašinistus, konduktorius, kurių susipynusius likimus, gyvenimą ir buitį lėmė bėgiai. Skaityti knygą – tai lyg keliauti traukiniu ir kalbėtis: kiekvienas puslapis atveria vis naują, keliautojams nežinomą pasaulį.

Pandemia jako „znak czasu“ dla Kościoła w Polsce. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe UKSW, 2021. 269 p.

Pandemija iškėlė dvasines, psichologines, kultūrines, socialines visuomenės problemas. Straipsnių rinkinyje autoriai ieško būdų, kaip Bažnyčiai atsiliepti į šį laiko ženklą.

Historia, pamięć, świadomość. Wrocław: Instytut Pamięci Narodowej, 2021. 342 p.

Tautos istoriniai įvykiai ir tai, kaip jie atmenami, veikia visuomenės sąmonę. Tai turi įtakos tiek kiekvieno asmens psichologiniam, socialiniam, kultūriniam gyvenimui, tiek visos visuomenės tautinei tapatybei. Šių dalykų svarbą šiuolaikiniam gyvenimui pabrėžė 2017 m. lapkritį Vroclave susirinkę mokslininkai. Jų straipsniai spausdinami šioje knygoje.

Wyszkowski, Paweł. Tywrowski memoriał męczenników katolickich na Ukraine w XX wieku. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2021. 180 p.

Tyvrovo bažnyčioje įrengtas šiuolaikinis memorialas Sovietų aukoms Ukrainoje atminti. Dvasininkų persekiojimas ir mirtis nukankinus, Didysis badas, tremtys, Antrasis pasaulinis karas, sakralios kultūros naikinimas, priverstinė ateizacija ir kiti skaudūs istorijos įvykiai pristatomi kaip 14 kryžiaus kelio stočių. Leidinyje taip pat yra kankinių prisiminimų, nuotraukų, išvardyti lageriai, į kuriuos buvo ištremti ukrainiečiai , sąrašas vietovių, kuriose Sovietų valdžios laikais bažnyčios nebuvo uždarytos.

Heruday-Kiełczewska, Magdalena. Powszechna Wystawa Krajowa w 1929 r. w żródłach historycznych. Poznań: Instytut Pamięci Narodowej, 2021. 487 p.

1929 m. vasarą Poznanėje vyko Visuotinė Lenkijos paroda, skirta atgimusios Lenkijos pasiekimams atskleisti. Parodoje pristatytos visos verslo šakos, menas, kultūra, visuomeninis gyvenimas. Parodą aplankė 4,5 milijono lankytojų. Knygoje surinkti dokumentai, nuotraukos, piešiniai, planai, susiję su parodos rengimu, eiga ir uždarymu, atskleista ano meto nuotaika.

Łętocha, Barbara. Żydowskie druki ulotne w Wilnie 1926–1939: katalog. Warszawa: Biblioteka Narodowa, 2021. 266 p.

1922–1939 metai buvo Vilniaus žydų klestėjimo laikas. Prieš karą Vilniuje žydai sudarė trečdalį gyventojų. Jie dėjosi į įvairias politines, švietimo, kultūros, paramos našlaičiams ir senyviems žmonėms organizacijas. Savo veiklai skelbti draugijos leido reklaminius leidinukus. Šioje knygoje spausdinamos 1926–1939 metais Vilniuje išleistų afišų, brošiūrų, lankstinukų faksimilės su aprašymais lenkų ir anglų kalbomis.

Misterne a trafne rzeczy… Cz. I, Rzeczy o człeku. Kórnik: Polska Akademia Nauk Biblioteka Kórnicka, 2021. 164 p.

Patarimų pertekliaus laikais gyvenimo išminties vertėtų semtis ne tik iš paieškos sistemos „Google“, bet ir iš protėvių. Kurniko bibliotekos senosiose knygose prirašyta daug gerų dalykų apie kasdienybę, mediciną ir kulinariją, papročius, santykius ir jausmus. Sudarytojos parinko XVI–XIX amžiaus įvairių autorių šmaikščių pasakojimų, svarbių ir šiandienos žmogui.

Janicka, Iwona. Sina śmierć z Azji: epidemie cholery w połnocno-zachodnich guberniach Cesarstwa Rosyjskiego w XIX wieku. Gdańsk: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2021. 848 p.

XIX amžiuje per Lietuvą ir Baltarusiją perėjo kelios choleros pandemijos bangos. Remdamasi istoriniais šaltiniais, autorė pateikia statistinių duomenų, kiek žmonių sirgo, kiek mirė, pasakoja, ko šiose Rusijos šiaurės vakarų gubernijose valdžia ėmėsi pandemijai valdyti, kaip rūpinosi sergančiaisiais, kokia buvo sveikųjų apsauga, kokių klaidų buvo padaryta. Pasakojimą papildo nuotraukos, planai, piešiniai, karikatūros.

60-lecie Bydgoskiego towarzystwa naukowego (1959–2019). Bydgoszcz: Wydawnictwo Uczelniane Uniwersytetu Technologiczno-Przyrodniczego, 2019. 278 p.

Bydgoščiaus pastarojo meto mokslo pasiekimai gana ryškūs: nauji archeologiniai atradimai, infrastruktūros plėtra, laboratorijų įrengimas. Bydgoščiaus mokslo draugija, švęsdama įkūrimo 60-metį, leidinyje spausdina svarbiausius šio dešimtmečio įvairių mokslo sričių darbus.

Frejlich, Kamil. Pod przysądem horodnictwa wileńskiego: o jurydyce i jej mieszkańcach w XVII wieku. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2022. 314 p.

Remdamasis Vilniaus pilininko 1619–1703 m. teismų knygomis, autorius atsako į klausimus, koks buvo Vilniaus pilininko vaidmuo, kas buvo būdinga jam priklausančiai jurisdikai, kas buvo joje gyvenę žmonės. Pilininko pajamų šaltiniai ir atsakomybė, miestiečių gyvenimo kai kurie dalykai, tokie kaip religingumas, medžiaginė padėtis, profesinė veikla, ginčai, leidžia susidaryti spalvingą jų gyvenimo XVII a. vaizdą.

Orzeł, Joanna. Historia – tradycja – mit w pamięci kulturowej szlachty Rzeczypospolitej XVI–XVIII wieku. Warszawa: Muzeum Pałacu Króla Jana III w Wilanowie, 2016. 459 p.

Autorė surinko medžiagą apie mitų ir mitologijos vaidmenį ir reikšmę XVI–XVIII a. bajorų kultūrai. Kai kurie knygoje nurodyti rankraštiniai ir spausdinti dokumentai minimi pirmą kartą mokslinėje literatūroje. Autorė remiasi Prūsijos karalystės protestantų autoriais, kartais aplenkiamais senosios lenkų kultūros tyrimų. Daug dėmesio skirta Glinianų sukilimo (rokosz gliniański) mitui, svarbiai bajorų ideologijos daliai.

Studia z dziejów edukacji w Rzeczypospolitej Obojga Narodów Korony i Litwy. Warszawa: Muzeum Pałacu Króla Jana III w Wilanowie, 2019. 302 p.

Abiejų Tautų Respublikoje švietimas buvo svarbus ir dvarininkams, ir bajorams, ir miestiečiams. Ugdant reikšmingas buvo Bažnyčios vaidmuo. Poveikį turėjo ir Europoje vykusios permainos. Tai lėmė švietimo institucijų kūrimąsi ir reformas. Kintantis švietimo vertinimas lėmė visuomenės pokyčius.

Wagner, Wulf Dietrich. Die Altertumsgesellschaft Prussia: Einblicke in ein Jahrhundert Geschichtsverein, Archäologie und Museumswesen in Ostpreußen (1844–1945). Husum: Husum Verlag, 2019. 368 p.

Knygoje vokiečių architektūros istorikas Vulfas Dytrichas Vagneris (Wulf Dietrich Wagner), tiriantis Rytų Prūsijos kultūrą ir daug rašantis apie ją, apžvelgia Prūsijos senovės mėgėjų draugijos, veikusios Karaliaučiuje iki 1945 metų, istoriją. Tyrimas remiasi gausia dokumentine ir naujausia vaizdine medžiaga. Autorius žavisi Draugijos narių nuveiktais darbais, aukštai juos vertina. Tai buvo visuomenei atsidavę žmonės, ieškoję savo kilmės, vykdę archeologinius kasinėjimus, rengę įvairias parodas, steigę muziejus, leidę laikraščius bei rašę knygas. Jų nepaliaujamo žinių troškimo bei savanoriškos veiklos dėka buvo išsaugotos senosios sodybos bei bažnyčių turtas, archeologiniai radiniai, atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kūrėsi naujos mokslo šakos. Knygos priede spausdinami Prūsijos senovės mėgėjų draugijos statutai, sutrumpinimų, dokumentų, iliustracijų bei literatūros sąrašai, asmenvardžių, vietovardžių bei dalykinė rodyklės.

Tricoire, Damien. Mit Gott rechnen: katholische Reform und politisches Kalkül in Frankreich, Bayern und Polen-Litauen. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 2013. 462 p.

Kokią įtaką religiniai įsitikinimai turėjo XVII amžiaus politikai? Apie religinį politinės valdžios įteisinimą parašyta daug darbų, tačiau sprendimų priėmimo istorija iš esmės liko nepaliesta. Naudodamas kruopščiai atrinktus terminus, autorius paaiškina savo tyrimo tikslą ir apibrėžia tyrimo sritį. Knygoje nagrinėjami politiniai katalikų reformos padariniai Abiejų Tautų Respublikoje, Prancūzijoje ir Bavarijoje maždaug nuo 1600 metų iki XVII amžiaus antrosios pusės. Studijoje kalbama apie pasipriešinimą antiispaniškai karo politikai Prancūzijoje, Bavarijos politiką Trisdešimties metų kare, karaliaus valdžios susilpnėjimą ir autoriteto smukimą Abiejų Tautų Respublikoje. Autorius pateikia originalias ir iki šiol nenagrinėtas paraleles tarp visuomenės socialinio politinio judėjimo frondos bei pilietinio karo padėties Prancūzijoje ir aristokratų sukilimų Abiejų Tautų Respublikoje. Jis įvairiapusiškai vertina religinių idėjų vaidmenį XVII amžiaus pradžios politiniuose procesuose, atskleidžia to meto politikos ir religijos sąveiką. Knygos pabaigoje pateikiamos tyrimo išvados, išsamus šaltinių bei literatūros sąrašas, iliustracijų nuorodos, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.

Palatium sacrum – Sakralität am Hof des Mittelalters: Orte, Dinge, Rituale. Regensburg: Schnell + Steiner Verlag, 2021. 392 p.

Leidinyje spausdinama 2015 m. Getingeno universitete vykusios tarptautinės konferencijos medžiaga. 17 įvairių šalių autorių pateikia naujausius Viduramžių valdovų rezidencijų religinės kultūros tyrimus. Iki šiol daugiau tyrinėta politinė ir istorinė nei praktinė kultūrinė valdovų sakralumo tradicija. Savo darbuose autoriai nagrinėja įvairias ikimoderniųjų valdovų rezidencijų sakralumo apraiškas ir praktikas, nesvarbu, ar tai būtų pastatai, objektai ar ritualai, apžvelgia relikvijų kulto raidą, piligrimystę. Didžiausias dėmesys sutelkiamas į procesijas, nes nežiūrint kultūrinių skirtumų lemtos įvairovės, procesijos kaip ritualo tikslas yra bendras visoms kultūroms – tai erdvės sakralizavimas, laikinas ribos tarp sakralumo ir profaniškumo pašalinimas, atsiribojimas nuo kasdienio laiko ir kasdienės erdvės. Darbus ženklina platus tiriamų kultūrų spektras.

Vermeer, die Malkunst: Spurensicherung an einem Meisterwerk. St. Pölten: Residenz Verlag, 2010. 335 p.

Vienos meno istorijos muziejaus surengtos parodos, skirtos vieno didžiausių kada nors kūrusių Europos dailės meistrų Johaneso Vermejerio paveikslui „Tapybos alegorija“, katalogas. Iš pirmo žvilgsnio paveiksle vaizduojama įprasta menininko dirbtuvių aplinka. Tačiau pažvelgus atidžiau matyti daugybė įvairių alegorijų ir slaptų prasmių, daiktuose ir interpretacijos vertose detalėse galima įžvelgti antrą ar net trečią reikšmę. Ši didelio formato drobė buvo sukurta paties J. Vermejerio iniciatyva, o ne kažkieno užsakymu ir net sunkiais laikais liko tapytojo studijoje. Leidinyje vokiečių ir anglų kalbomis aptariamas paveikslo daugiasluoksniškumas, stilius ir kompozicija, diskutuojama, ar menininkas naudojo tokius įrankius kaip perspektyviniai konstrukcijų brėžiniai arba optiniai įrenginiai (pvz., camera obscura). Straipsnių autoriai nagrinėja J. Vermejerio darbo metodiką, tam tikrų spalvinių pigmentų ir rišamųjų medžiagų naudojimą, dažymo būdą bei sudėtingą dažų sluoksnių struktūrą, pristato naujausias konservavimo priemones, skirtas šiam itin jautriam šedevrui išsaugoti, bei su paveikslo kilme susijusius archyvinius dokumentus, supažindina su mokslininkų teiginiais apie paveikslo pobūdį ir reikšmę šimtmečių eigoje bei su šios drobės įkvėptų šiuolaikinių menininkų paveikslais, skulptūromis ir filmų ištraukomis.

Kohrs, Michael. Die Litauische Nationale Union – Porträt einer (Staats-) Partei: die Litauische Nationale Union (LTS) und ihre Bedeutung für das autoritäre Regime der Zwischenkriegszeit in Litauen 1924 bis 1940. Frankfurt am Main: Peter Lang, 2012. 374 p.

Vokiečių istorikas Mikaelis Korsas (Michael Kohrs) išsamiai aprašo Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, po Pirmojo pasaulinio karo susidariusį autoritarinį režimą. Autorius apžvelgia politines ir visuomenines sąlygas tuometinėje Lietuvoje, tiria Lietuvių tautininkų sąjungos susikūrimo prielaidas, partijos struktūrą, tikslus ir jos reikšmę, sąjungos lyderio Antano Smetonos veiklą, nagrinėja Lietuvos valstybingumo atkūrimo aplinkybes, politinių partijų kūrimąsi ir raidą iki 1924 metų, 1926 metų perversmą bei jo motyvus, dalyvius ir pasekmes. Studijoje aptariami tuometinės Lietuvos vyriausybės ir Lietuvių tautininkų sąjungos santykiai, partijos poveikis kasdienei politikai, apžvelgiami svarbūs tarpukario Lietuvos užsienio, vidaus ir ekonominės politikos įvykiai bei pokyčiai.

Leiserowitz, Ruth. Sabbatleuchter und Kriegerverein: Juden in der ostpreußisch–litauischen Grenzregion 1812–1942. Osnabrück: Fibre, 2010. 459 p.

Monografijoje pasakojama Rytprūsių ir Lietuvos pasienio regione gyvenusių žydų istorija nuo 1812 iki 1942 metų. Savo tyrime autorė remiasi gausia archyvine ir muziejine medžiaga iš Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, JAV, Izraelio bei interviu su senaisiais tyrinėjamo pasienio regiono žydais ir jų palikuonimis. Monografijoje atskleidžiama žydų bendruomenės istorija chronologiniu principu nuo XIX a. pradžios iki XX a. pirmosios pusės, parodomas žydų sociumo kolektyvinės tapatybės dvilypumas bei kitų tautybių gyventojų poveikis žydų bendruomenės mentaliteto kaitai. Darbe pabrėžiama, kad veikiant tarpnacionalinei pasienio regiono erdvei, ši žydų bendruomenė patyrė bene ryškiausias kolektyvinės tapatybės, gyvenimo būdo ir socialinės sanklodos pokyčius. Pabaigoje pateikiama nemažai statistinių duomenų, išsamus šaltinių bei literatūros sąrašas, asmenvardžių ir geografinė rodyklės.

Tümmler, Holger. Memelland: Heimat und Geschichte. Wolfenbüttel: Melchior Verlag, 2012. 159 p.

Holgeris Tiumleris iš istorinės perspektyvos pristato šiaurinę Rytų Prūsijos provincijos pasienio sritį ir jos ypatumus. Šis kraštas turėjo šimtmečiais įvairių etnokultūrų formuotą savitumą, unikalų vystymąsi ir istoriją. Knyga gausiai iliustruota XX a. pradžios nuotraukomis. Autorius aprašo Klaipėdos krašto gamtą, pasakoja apie slenkančias smėlio kopas ir jų apželdinimo bei sutvirtinimo darbus, apžvelgia krašto didžiųjų miestų – Klaipėdos, Tilžės, Ragainės – bei Kuršių Nerijos kaimelių istoriją, supažindina su vargana ten gyvenusių žmonių buitimi, originalia būstų architektūra, savitais papročiais bei aprangos stiliumi.

Mit dem Schwert oder festem Glauben: Luther und die Hexen. Darmstadt: Theiss, 2017. 224 p.

Gausiai iliustruotame 2016–2018 metais Viduramžių nusikaltimų muziejuje Rotenburge prie Tauberio veikusios parodos „Liuteris ir raganos“ kataloge spausdinami 7 moksliniai straipsniai, skirti raganavimo nusikaltimams bei Martyno Liuterio pozicijai šiuo klausimu aptarti. Straipsnių autoriai apžvelgia tikėjimą raganų galiomis, raganų teisminį persekiojimą, tariamus raganavimo nusikaltimus, Reformacijos pradininkų požiūrį į raganų medžioklę. Ypač daug dėmesio skiriama Martyno Liuterio vaidmeniui ir jo pasisakymams už ir prieš tikėjimą raganomis. Ar į tariamą raganavimą nereikėtų kreipti dėmesio, ar su juo kovoti visu teismų griežtumu? Dėl dviprasmiško Martyno Liuterio požiūrio į raganas ir tikėjimą raganomis į jį galėjo kreiptis ir persekiojimo priešininkai, ir šalininkai.

Hackmann, Jörg. Geselligkeit in Nordosteuropa: Studien zur Vereinskultur, Zivilgesellschaft und Nationalisierungsprozessen in einer polykulturellen Region (1770–1950). Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2020. 520 p.

Savanoriškas susivienijimų bendrai politinei, kultūrinei ar ūkinei veiklai steigimas vaidina pagrindinį vaidmenį, plėtojant demokratines visuomenes. Jie ypač svarbūs Rytų Europos pilietinių visuomenių raidai. Studijoje autorius tiria XVIII–XX a. Šiaurės Rytų Europos susivienijimus, apžvelgia įvairias mokslo, teatro, švietimo, muzikų draugijas, sporto bei studentų sąjungas, nagrinėja jų raidos kryptis, tikslus, veiklos sritis, pateikia naujas tyrimo įžvalgas. Daug dėmesio Jorgas Hakmanas skiria Baltijos šalims, ypač sprendžiant esminį klausimą, kaip XIX a. susivienijimų bendruomeniškumas formavo socialinę erdvę carinės imperijos politiniuose rėmuose. Leidinio pabaigoje pateikiamas išsamus šaltinių bei literatūros sąrašas, monografiją papildo iliustracijos, lentelės, grafikai.

Papendick, Christian. Der Norden Ostpreußens: Land zwischen Zerfall und Hoffnung. Husum: Husum Verlag, 2009. 488 p.

Karaliaučiuje gimęs, didžiausią savo kūrybinės veiklos dalį skyręs gimtajam kraštui, apdovanotas Rytų Prūsijos tėvynainių bendruomenės kultūros premija už publicistiką vokiečių architektas ir fotografas Kristijonas Papendikas (Christian Papendick) pristato skaitytojui įspūdingų nuotraukų albumą. Autorius daugelį metų keliavo po Rytų Prūsijos šiaurę ir fotoaparatu fiksavo šio unikalaus krašto kultūros paveldo būklę, nykimą ir atstatymą. Šioje išsamioje, didelės apimties knygoje autorius pateikia daugiau nei tūkstantį 1992–2008 m. darytų nuotraukų, kuriose su didele meile savo gimtinei įamžino dar išlikusius vertingus senojo kultūrinio kraštovaizdžio liudininkus. Fotoalbumas turi ne tik meninę reikšmę, bet ir daug prisideda prie šio regiono kultūros paveldo vertybių apskaitos ir išsaugojimo.

Schleicher, August. Litauische Märchen, Sprichworte, Rätsel und Lieder. Dresden: Fachbuchverlag Dresden, 2014. IX, 244 p.

Garsaus vokiečių kalbininko, vieno žymiausių indoeuropiečių prokalbės tyrėjo, baltisto  Augusto Šleicherio (1821–1868) darbai nenuėjo užmarštin. Susidomėjimas jo surinkta tautosaka neblėsta ir dabar. 2014 metais perleista  A. Šleicherio surinktų, išverstų į vokiečių kalbą ir 1857 m. išleistų lietuviškų pasakų, patarlių, mįslių ir dainų knyga. A. Šleicherio surinktoje lietuvių tautosakoje atsispindi pasakotojų supančio pasaulio samprata, archajiškos pasaulėžiūros detalės, gyvenimo būdas, tarpusavio santykiai, buitiniai ar net istoriniai dalykai.

Bose, Günter Karl. Elementum: über Typografie, Bücher und Buchstaben. Göttingen: Wallstein, 2020. 247 p.

Ilgamečio Leipcigo vizualiųjų menų akademijos tipografijos profesoriaus ir Knygos meno instituto vadovo, vieno iš kūrybiškiausių ir produktyviausių mūsų laikų spaustuvininkų ir knygų dizainerių esė rinkinys, atveriantis skaitytojui įvairių laikų knygų pasaulį. Be anksčiau įvairiose vietose publikuotų esė, rinkinyje gausu naujų tekstų. Autorius pateikia keletą pamatinių tyrimų apie komunikacijos materialumą, apie šrifto kultūrą ir politiką, apie spausdinimo praktiką bei avangardą ir jo atstovus, apie skaitymo fiziologiją, knygos ir rašto istoriją nuo senovės iki dabartinių laikų.

Jamme, Christoph; Matuschek, Stefan. Handbuch der Mythologie. Darmstadt: Philipp von Zabern, 2014. 368 p.

Mitai yra pasaulinis ir ilgalaikis kultūros reiškinys. Jie formuoja mūsų kultūrinę atmintį, įvairių pasaulio šalių visuomenės gyvensenos, pasaulėžiūros ir papročių suvokimą. Šiandien gyvename laikais, kai bandoma kritiškai vertinti mitų buvimą ir funkcijas. Šis žinynas supažindina su mitų įvairove, patvarumu bei paplitimu visame pasaulyje. Be graikų–romėnų ir germanų mitologijos, pirmą kartą atsižvelgiama ir į Mesopotamijoje, Egipte, Azijoje, Amerikoje ir Okeanijoje paplitusius mitus. Autoriams pavyko išlaikyti pusiausvyrą tarp medžiagos pateikimo ir konceptualaus paaiškinimo. Pirmoje dalyje pateikiama mokslinės diskusijos apžvalga. Antroje dalyje pristatomi skirtingų kultūrų svarbiausi mitai. Gerai pagrįsti straipsniai paaiškina pasirinktų mitų reikšmę ir poveikį, išryškina jų skirtumus ir panašumus. Daugybė žinyne pateiktų meno kūrinių ir kulto objektų iliustracijų dokumentuoja jų meninį vaizdavimą nuo Antikos iki šių dienų. Leidinį baigia informacija apie mitus mokslo ir meno srityse, mitinių vardų ir asmenvardžių rodyklės.

Francopan, Peter. The new Silk Roads: the present and future of the world. London: Bloomsbury Publishing, 2018. 313 p.

Garsios knygos Šilko keliai (The Silk Roads) autorius parengė jos tęsinį, kuriame pateikiama  nauja žmonijos dabarties ir ateities vizija.  Dabartiniame pasaulyje vykstantys dramatiški pokyčiai nagrinėjami, atsižvelgiant visų pirma į Rytuose kylančias galias: „visi keliai vedė į Romą, šiandien jie veda į Pekiną“. Kol Vakarus kamuoja susvetimėjimas ir susiskaldymas, senaisiais prekybos keliais mezgasi naujas santykių tinklas. Knygoje nagrinėjama dabar vykstanti galios centro slinktis iš Vakarų į Rytus, aptariama, kokie keliai veda žmoniją į ateitį.

Glasman-Deal, Hilary. Science research writing. New Jersey: World Scientific, 2021. 356 p.

Šis vadovas suteikia galimybę tiksliųjų, gyvybės ir gamtos mokslų sričių tyrėjams raštingai ir efektyviai rengti santraukas, straipsnius, disertacijas, technines ataskaitas ir kitus profesinius tekstus  anglų kalba. Antrasis atnaujintas knygos leidimas atspindi naujausias techninio ir profesinio rašymo praktikas. Pagrindinis dėmesys joje skiriamas tiek doktorantų, tiek ir patyrusių aukščiausio lygio tyrėjų rašymo poreikiams, nepriklausomai nuo to, ar anglų kalba yra jiems gimtoji.

Galeotti, Mark. A short history of Russia: from the pagans to Putin. London: Ebury Press, 2020. 190 p.

Šioje knygoje glaustai apžvelgiama  Rusijos istorija nuo XIX a. iki dabartinių laikų. Parodoma, kaip siekiant sukurti tautinę tapatybę, suvienyti žmones ir parodyti savo galią užsieniui, šalyje buvo nuolat perrašoma istorija ir mitologizuojama praeitis. Atskleidžiama, kokį svarbų vaidmenį, kintant Rusijai, vaidino įvairios užsienio valstybės.

Medieval and early modern murder: legal, literary and historical contexts. Woodbridge: The Boydell Press, 2021. 486 p.

Šiame esė rinkinyje nagrinėjama žmogžudystė Viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais.  Parodoma, kaip tyčinio ir netyčinio, pagrįsto ir nepagrįsto nužudymo apibrėžimai priklausė nuo teisinės terminijos ir visuomenės įstatymų. Viduramžių visuomenių požiūris į atskiras žmogžudystes skirdavosi, priklausomai nuo žudiko ir aukos socialinės padėties, lyties, gebėjimo suvokti savo padarytą nusikaltimą, nužudymo  motyvų ir priemonių. Knygoje pateikiama gausybė įvairiuose šaltiniuose aprašytų žudymo atvejų, aptariama, kaip žmogžudystė pateikiama literatūroje, ir šio nusikaltimo padariniai bendruomenei.

Makers and users of medieval books: essays in honour of A. S. G. Edwards. Cambridge: D. S. Brewer, 2014. 258 p.

Šis esė rinkinys parengtas, siekiant pagerbti iškilaus britų Viduramžių rankraščių studijų specialisto prof. A. S. G. Edvardso (A. S. G. Edwards) gyvenimo darbus. Jis skirtas šį mokslininką labiausiai dominusiai temai: vėlyvosios rankraštinės bei ankstyvosios spausdintos knygos istorijai. Žymiausi šios srities specialistai aptaria įvairius to meto Britanijos knygos kultūros klausimus: literatūros kūrinių temas bei turinį, paleografiją, knygų gamybą, nuosavybę ir suvokimą.

Bromer, Anne C.; Edison, Julian I. Miniature books: 4000 years of tiny treasures. New York: Abrams, 2007. 215 p.

Šioje puikiai išleistoje knygoje apžvelgiama miniatiūrinių knygų įvairovė, apimant net 4000 metų laikotarpį, nuo dantiraščio lentelių iki šiuolaikinėmis technologijomis sukurtos „nanobiblijos“. Pristatoma stulbinanti gausybė žavingų įvairiausio turinio, formato ir apipavidalinimo miniatiūrinių knygų. Kai kurios iš jų labai retos. Įdomiai pasakojama apie jų kūrėjus ir savininkus. Atskiras skyrius skirtas iliuminuotoms Renesanso rankraštinėms knygelėms. Aptariamas miniatiūrinių knygų menas: šriftai, iliustracijos, prabangiai papuošti viršeliai. Knyga iliustruota per 300 spalvotų nuotraukų.

Miller, Julia. Tradition and individuality: bindings from the University of Michigan Greek Manuscript Collection. Ann Arbor: The Legacy Press, 2021. 648 p.

Nusipelniusi knygų restauratorė detaliai aprašo šimto IV–XIX a. graikų rankraštinių knygų iš Mičigano universiteto (University of Michigan) fondų įrišus. Dauguma jų – tradicinio ar mišraus graikiškojo stiliaus, yra tik kelios išimtys (armėniškasis stilius ir kt.). Kiekvieno įrišo aprašą lydi jo svarbiausių elementų spalvinės nuotraukos. Įvadiniame straipsnyje aptariama šios rankraščių kolekcijos komplektavimo istorija. Specialiame priede pristatomas išsamus vieno iš aprašomų rankraščių tyrimas ir pasakojama, kaip buvo pagamintas jo smarkiai pažeisto įrišo modelis –  tokiu būdu atkuriamas pradinis įrišo pavidalas.

The Oxford anthology of Roman literature. Oxford: Oxford University Press, 2013. 633 p.

Nors senovės Romos literatūra neprarado savo svarbos ir šiais laikais, sunku rasti išsamesnį į anglų kalbą išverstų jos kūrinių rinkinį. Šioje antologijoje atskleidžiamas Romos literatūros laikotarpis nuo II a. pr. Kr. iki II a. po Kr., kuriam būdinga didelė literatūros kūrinių gausa. Dauguma pristatomų autorių rašė lotynų kalba, tačiau siekiant parodyti Romos literatūros įvairovę, į antologiją įtraukti ir graikiškai rašiusių autorių darbai. Antologija atspindi įvairių žanrų kūrinius: dramos, epo, satyros, lyrikos ir kt. Redaktoriai šiam tomui pasistengė parinkti tokius tekstus, kurie geriausiai perteikia kiekvieno autoriaus kūrybos esmę.

Droste, Heiko. The business of news. Leiden; Boston: Brill, 2021. 331 p.

XVII a. keitimasis žiniomis buvo svarbus socialinių santykių veiksnys, susijęs su dalyvavimu įtakingose visuomenės grupėse ir todėl su privilegijomis. Žinios tapo svarbiu socialiniu ištekliumi. Šioje studijoje nagrinėjamas žinių valdymas, jo dalyviai ir priemonės XVII a. Šiaurės Europoje. Aptariamos temos: privati korespondencija, spausdinti bei rankraštiniai laikraščiai, laikraščių platintojai, pašto sistema, žiniasklaidos rinka ir kt.

Crowe, David M. The Baltic States and the Great Powers: foreign relations, 1938–1940. London; New York: Routledge, 2019. 264 p.

Ši knyga pirmą kartą buvo išleista 1993 metais, pasitelkiant tuo metu neseniai tapusią prieinama gausią archyvinę medžiagą. Joje nagrinėjama nepriklausomų Baltijos šalių geopolitinė padėtis ir santykiai su kaimyninėmis valstybėmis. Knyga prasideda 1917–1936 m. laikotarpio apžvalga, toliau išsamiai aprašomi Baltijos šalių prievartinį prijungimą prie Sovietų Sąjungos lėmę 1938–1940 m. diplomatiniai įvykiai ir kariniai veiksmai. Pasakojama apie Sudetų ir Mėmelio krizes, Molotovo–Ribentropo paktą, Baltijos šalių ir Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis, Baltijos vokiečių migracijas, sovietų naudojimąsi Estijos kariniais objektais, puolant Suomiją, ir, galiausiai, sovietinę Baltijos šalių okupaciją bei aneksiją. Atskleidžiama, kaip ir kodėl ištisa Europa slinko karo link.

Benedictow, Ole J. The complete history of the Black Death. Woodbridge: The Boydell Press, 2021. 1026 p.

Juodosios Mirties vardą gavusi XIV a. buboninio maro pandemija buvo didžiausia ir didžiausią mirtingumą sukėlusi epidemija žmonijos istorijoje, kuri sukrėtė pasaulį iki pamatų. Šioje knygoje siekiama pateikti visų  reikšmingų šios pandemijos aspektų studijų sintezę. Aptariamos klinikinės bei epidemiologinės ligos ypatybės, jos geografinė kilmė, paplitimas Europoje, Vidurio Rytuose, Mažojoje Azijoje, Europoje ir dabartinės Rusijos teritorijoje, susisteminti duomenys apie mirtingumą. Teigiama, kad tikrasis mirtingumas buvo daug didesnis nei manyta ir siekė net 60 proc. Europos gyventojų. Aptariama, kaip didžiulis gyventojų skaičiaus sumažėjimas padarė reikšmingą poveikį istorijos tėkmei.

A cultural history of memory. London: Bloomsbury, 2020. 6 t. (The Cultural Histories Series).

Kaip per pastaruosius 2500 metų pasikeitė atminties suvokimas? Kaip žmonių kolektyvinė atmintis atsispindi politikoje, kultūroje, filosofijoje ir moksle? Šiame šešių tomų darbe atminties suvokimas svarstomas įvairiuose istoriniuose kontekstuose, apimant 2500 metų laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų. Jo puslapiuose šiuos klausimus nagrinėja 64 specialistai, kiekvienas iš jų atskleidžia tam tikrą temą tam tikru laikotarpiu. Paskiri tomai skirti tokiems laikotarpiams:  1) Antikos laikai (800 pr. Kr. – 500 po Kr.); 2) Viduramžiai (500 –1450); 3) Ankstyvieji naujieji laikai (1450–1700); 4) XVIII amžius (1700–1800); 5) XIX amžius (1800–1900); 6) Ilgasis XX amžius (1900–2000+). Siekiant užtikrinti leidinio visumos darną, visų tomų skyrių pavadinimai vienodi ir atitinka šias temas: politika, laikas ir erdvė, medijos ir technologijos, mokslas ir švietimas, filosofija, religija ir istorija, aukštoji ir populiarioji kultūra, visuomenė, prisiminimai ir užmarštis.

Dzieje Wydziału Matematyczno-Przyrodniczego Uniwersytetu Stefana Batorego w Wilnie (1919–1939). Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2020. T. 1–2.

Dvitomyje devyni mokslo istorikai nagrinėja Vilniaus Stepono Batoro universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto veiklą 1919–1939 metais. 1919 m. atkurtas Vilniaus Stepono Batoro universitetas tapo svarbiu mokslo centru. Net penkių Mikalojaus Koperniko universiteto Torunėje fakultetų įsisteigimas siejamas su Stepono Batoro universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakultetu. Autoriai išsamiai aprašo Fakulteto steigimo aplinkybes, struktūrą, veiklą 1919–1939 metais. Pirmajame tome atskleista Matematikos, Astronomijos ir meteorologijos, Fizikos, Chemijos katedrų veikla tarpukariu. Antrasis skirtas žemės mokslų (geografijos, geologijos), botanikos, zoologijos, anatomijos ir bendrosios biologijos pasiekimams. Pateikti mokslo darbų sąrašai, trumpos mokslininkų biografijos, nuotraukos.

Koc, Stanisław. Inowrocław na tle polityki historycznej Polski: z okazji 700-letniej rocznicy wyroku w procesie polsko-krzyżackim w Inowrocławiu. Inowrocław: Totem, 2021. 178 p.

1320–1321 metais Inovroclave vyko lenkų ir kryžiuočių teismo procesas. Popiežiaus tribunolo priimtas nuosprendis paveikė tolesnę Lenkijos politiką, istoriją. Knygoje autorius atskleidžia, kokius pėdsakus istoriniai įvykiai paliko Inovroclavo Viduramžių architektūroje.

Debiuty Mickiewicza, debiuty romantyków: studia w 200. rocznicę debiutu wieszcza: 1818–2018. Kraków: Polska Akademia Umiejętności, 2021. 601 p.

1818 m. spalio 3 d. laikraštis „TygodnikWilenski“ išspausdino Adomo Mickevičiaus eilėraštį „Miesto žiema“. Ta proga 2018 m. lapkričio 9–10 d. Balstogėje įvyko Lenkijos mokslų akademijos ir Balstogės universiteto organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „Mickevičiaus debiutai, romantikų debiutai: tradicija, strategija, idėja, kalba“. Pranešėjai nagrinėjo ankstyvąją ir vėlesnę A. Mickevičiaus kūrybą, jos sąsajas su kitais lenkų ir kitų tautų romantizmo autorių kūriniais. Knygoje spausdinami konferencijos dalyvių pranešimai.

Perle, Jehoszua. Żydzi dnia powszedniego. Wrocław: Wydawnictwo Astrum, [2021]. 164 p.

Jehošua Perlė (Jehoszua Perle) gimė 1888 m. neturtingoje žydų šeimoje Radome, 1905 m. persikėlė į Varšuvą ir dirbo įvairiose vietose smulkiu valdininku ar buhalteriu, bendradarbiavo žydų spaudoje. Per Antrąjį pasaulinį karą atsidūrė Bergen-Belseno gete, nužudytas Aušvice 1944 m. pavasarį. Šis apsakymų rinkinys parašytas 1942–1943 metais. Jame kaip prisiminimus autorius pasakoja apie nepasiturinčių žydų kasdieninį gyvenimą, getą, jo sunaikinimą. Knyga iliustruota Hermano Kerno (Hermann Kern), Ferdinando Mejerio-Vismaro (Ferdinand Meyer-Wismar) ir kitų XIX a. tapytojų paveikslais.

Zapała, Adam. Kontakty polaków i litwinów ze Stolicą Apostolską za pontyfikatu papieża Mikołaja V (1447–1455). Warszawa: IH PAN, 2021. 339 p.

Vėlyvaisiais Viduramžiais į Šventąjį Sostą kasmet plūdo dešimtys prašymų iš Lenkijos ir Lietuvos. Tai buvo daugiausia asmeniniai prašymai. 2013–2018 metais atlikęs tyrimus Vatikano archyve, autorius šioje knygoje atskleidžia, kas buvo tie aktyvūs lenkai ir lietuviai, ko jie prašė popiežių ir kokį poveikį jų gyvenimui turėjo gautos malonės.

Polechoński, Krzysztof. Mińsk i Mińszczyzna w XX-wiecznej literaturze polskiej: międzywojenne (i późniejsze) losy polskich pisarzy z Mińszczyzny. Wrocław: GAJT Wydawnictwo 1991 s. c., 2021. 99 p.

Iš Minsko krašto tarpukariu ir vėliau yra kilę kai kurie svarbūs Lenkijai poetai, rašytojai, kultūrininkai, visuomenininkai. Verta prisiminti tuos daugiau ar mažiau žinomus ir nepelnytai primirštus veikėjus, jų ryšius su Minsku.

Archer, Margaret Scotford; Collier, Adrew; Porpora, Douglas V. Transcendencja: realizm krytyczny i Bóg. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Kardynała Stefana Wyszyńskiego, 2021. 333 p.

Ar tikintis Dievą ir to neslepiantis žmogus gali būti tikras mokslininkas? Ar svarstymai religine tema galimi kaip visuomeninis mokslas po to, kai tikėjimo tiesos ilgą laiką buvo laikomos mitu? Daugelis skirtingų sričių mokslininkų sutaria, kad ateistinė pasaulėžiūra yra objektyvesnė ir labiau paklūsta mokslo dėsniams. Ar taip yra iš tikrųjų, kritinio realizmo atžvilgiu svarsto trys autoriai. Jie parodo, kad nėra racionalių pagrindų moksle vyrauti ateistinei pasaulėžiūrai, o tikėjimas jokiu būdu neprieštarauja moksliniam tikrovės supratimui.

Sowiński, Sławomir. Dobra nowina w czasach „dobrej zmiany“: Kościół katolicki w sferze publicznej współczesnej Polski w latach 2015–2018. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe UKSW, 2021. 238 p.

Katalikų Bažnyčios Lenkijoje viešoji veikla po 1989 metų domina ne tik publicistus, bet ir teologijos, filosofijos, komunikacijos, sociologijos, politikos mokslų tyrėjus. Svarstomi įvairūs klausimai. Kaip išpažinti religiją teisinėje demokratinėje valstybėje? Kaip bendradarbiauti valstybei ir Bažnyčiai, kad būtų užtikrinta tikinčių ir netikinčių jos piliečių gerovė? Kiek gali institucinė Bažnyčia reikštis viešajame gyvenime? Kokie pavojai Bažnyčiai tapti politiniu įrankiu? Šios knygos autorius svarsto, kokį poveikį Bažnyčios viešajai veiklai daro ypatingos politinės aplinkybės po 2015 metų lūžio.

Początki sowietologii: Instytut Naukowo-Badawczy Europy Wschodniej w Wilnie 1930–1939: idee – ludzie – dziedzictwo: z okazji 90-lecia powołania. Warszawa: Studium Europy Wschodniej UW, 2021. 565 p.

2020 metais Rytų Europos studijų centrui Varšuvos universitete sukako 30 metų. 1930 metais Vilniuje buvo įkurtas Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas, gyvavęs iki 1939 metų. Jame darbavosi geriausi Lenkijos mokslininkai Sovietų Sąjungos tyrėjai. Karas nutraukė instituto ir prie jo veikusios Politikos mokslų mokyklos veiklą. Kai kurie absolventai, profesoriai, instituto kūrėjai perėjo Stalino lagerius. Išlikusieji tęsė savo tyrimus Vakaruose. Jubiliejaus proga Rytų Europos studijų centras drauge su Vytauto Didžiojo universitetu surengė konferenciją „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas Vilniuje (1930–1939), idėjos – žmonės – palikimas“. Ji vyko 2020 m. vasario 26–27 d. Lenkijos Respublikos ambasadoje ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Leidinyje skelbiami konferencijos darbai.

Klevgaard, Trond. The new typography in Scandinavia: modernist design and print culture. London: Bloomsbury, 2021. 258 p.

Naujoji tipografija (Die Neue Typografie) – tai XX a. pradžioje Vokietijoje prasidėjęs įtakingas avangardinis judėjimas, kurio tikslas buvo padaryti spausdintą tekstą dinamiškesnį, gyvybingesnį ir artimesnį modernaus gyvenimo dvasiai. Šioje monografijoje pirmą kartą išsamiai nagrinėjama „Naujosios tipografijos“ plėtra Skandinavijoje XX a. pirmojoje pusėje, atskleidžiant reikšmingą šio judėjimo poveikį spausdinimo kultūrai ir jo sąsajas su platesniais kultūriniais bei socialiniais procesais. Knygoje pateikiama daug anksčiau neskelbtos vaizdinės medžiagos.

McGuckin, John Anthony. The Eastern Orthodox Church: a new history. New Haven; London: Yale University Press, 2020. 352 p.

Žymus Rytų krikščionybės tyrėjas, stačiatikių protojerėjus, atskleidžia pagrindinius Stačiatikių bažnyčios bruožus, paaiškindamas, kuo jos tikrovė skiriasi nuo Vakarų šalyse susidariusio įvaizdžio. Asmeniniame lygmenyje skaitytojui siūloma pajusti, ką reiškia įžengti į stačiatikių bažnyčią ir dalyvauti jos liturgijoje. Knygoje aptariama daugybė temų – svarbiausios Rytų krikščionybės teologinės dogmos, žymių praeities ir dabarties Bažnyčios asmenybių portretai, Rytų krikščionybės istorija nuo Bažnyčios tėvų iki komunizmo priespaudos ir kt.

Christie-Miller, Ian. Revealing watermarks: how to enhance the security of hand-made paper items and reveal hidden data. Boston: Academic Studies Press, 2021. 81 p.

Vandenženkliai suteikia nemažai duomenų apie popierinių dokumentų kilmę, sukūrimo laiką, platinimą ir funkcionavimą. Šioje knygoje aprašomas jos autoriaus sukurtas vandenženklių skaitmeninimo metodas (PaperPrint), aptariamos skaitmeninio vandenženklių vaizdavimo ypatybės ir problemos. Detaliai pasakojama apie Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomo M. Mažvydo Katekizmo (1547) egzemplioriaus tyrimą, pasitelkus autoriaus sukurtą vandenženklių skaitmeninimo sistemą Early Book Imaging System (EBIS). Šiame leidinyje buvo atrastas karūną vaizduojantis vandenženklis. Aptariami panašių vandenženklių aptikimo atvejai XVI a. Centrinėje ir Rytų Europoje, svarstoma jų kultūrinė reikšmė.

Stewart, Garrett. Book, text, medium: cross-sectional reading for a digital age. Cambridge: Cambridge University Press, 2021. 243 p.

Šioje tarpdalykinėje studijoje knygos istorija siejama su tekstų analize ir medijų teorija. Aptariamas knygos kismas nuo Viduramžių kodekso iki šiandienos elektroninės knygos ir jo poveikis skaitymo patirčiai. Parodoma, kad XXI a. tradicinė knygos samprata išlieka skaitytojo mintyse, nors konkretaus daikto rankose nebėra. Trijuose knygos skyriuose parodoma, kaip knygos konceptas keitėsi nuo materialaus objekto iki teksto ir net vien tik kalbos kaip medijų turinio – knyga, tekstas, terpė.

A cultural history of fairy tales. London: Bloomsbury, 2021. 6 t. (The Cultural Histories Series).
Kaip skirtingų kultūrų pasakos keitėsi per šimtmečius? Ką jos mums sako apie mūsų baimes ir viltis? Šis šešiatomis darbas apima 2500 metų laikotarpį nuo Antikos iki šių dienų. Jo puslapiuose šiuos klausimus svarsto daugiau nei 50 specialistų, kiekvienas iš jų atskleidžia tam tikrą temą tam tikru istorijos laikotarpiu. Pasitelkę gausybę medžiagos, tekstų autoriai nagrinėja įvairius Vakarų kultūros pasakų turinio polinkius bei prasmės atspalvius. Paskiri tomai skirti tokiems laikotarpiams: 1) Antikos laikai (500 pr. Kr.–800); 2) Viduramžiai (800–1450); 3) Stebuklo amžius (1450–1650); 4) ilgasis XVIII amžius (1650–1800); 5) ilgasis XIX amžius (1800–1920); 6) dabartiniai laikai. Siekiant užtikrinti leidinio visumos darną, visų tomų skyrių pavadinimai suvienodinti. Jie pavadina tokias temas: stebuklo formos, adaptacija, lytis ir seksualumas, žmonės ir kiti gyvūnai, pabaisos ir siaubas, erdvės, socializacija, galia.

Scott, Margaret. Fashion in the Middle Ages. Los Angeles: The J. Paul Getty Museum, 2018. 120 p.

Įvairių luomų drabužiai vaidino itin svarbų vaidmenį Viduramžių visuomenėje. Tekstilės gaminiai ne tik suteikdavo žinių apie žmogaus statusą, profesiją ir geografinę kilmę, bet ir buvo viena iš svarbiausių ekonomikos sričių daugelyje šalių ir miestų. Svarbiausias informacijos apie Viduramžių madas šaltinis – to meto rankraščiai. Jų puslapiuose aptinkama daugybė drabužių vaizdų. Remiantis piešiniais puoštais rankraščiais iš J. Paul Getty muziejaus Kalifornijoje (JAV) kolekcijų, šioje gausiai iliustruotoje knygoje pristatomi įvairūs Viduramžių drabužiai, atskleidžiant to meto požiūrį į madą. Paskutiniame skyriuje aptariamas Biblijos ir Antikos drabužių vaizdavimas Viduramžiais.

Frankopan, Peter. The silk roads: a new history of the world. London: Bloomsbury, 2016. 636 p.

Ši neseniai parašyta knyga jau spėjo tapti istorinės literatūros klasika. Joje pasakojama ne vien tik apie Šilko kelią. Už Balkanų besidriekiantis didžiulis regionas pastaraisiais dešimtmečiais atsidūrė pasaulio dėmesio centre – nuo politiškai nestabilių Artimųjų Rytų iki ekonomiškai kylančios Kinijos. Atskleisdamas painių prekybos kelių istoriją, autorius parodo, kad nusakyti šio regiono valstybių bei tautų ateitį galima tik supratus jų stulbinamą praeitį.

The Polish-Lithuanian Commonwealth: history, memory, legacy. New York: Routledge, [2021]. 364 p.

Šį esė rinkinį sudaro Lenkijos istorijos tarptautinių tyrėjų Trečiojo kongreso (Krokuva, 2017 m. spalio 11–14 d.) rinktiniai pranešimai. Knygoje atsispindi skirtingų istoriografinių perspektyvų ir istorijos mokyklų įvairovė. Aptariama Abiejų Tautų Respublikos atmintis šalyse, kurių teritorijas ji kadaise apėmė. Siūloma naujai pažvelgti į Abiejų Tautų Respublikos istoriją ir palikimą.

Corèdon, Christopher. A dictionary of medieval terms and phrases. Cambridge: D. S. Brewer, 2021. 308 p.

Šis Viduramžių terminų ir frazių aiškinamasis žodynas turi apie 3400 įrašų: tai teisiniai ir bažnytiniai lotyniški terminai, šiuolaikiniam skaitytojui mažai pažįstami senosios anglų kalbos žodžiai ir kt. Į žodyną taip pat įtraukti šiandien tebevartojamų Viduramžių terminų bei frazių pavyzdžiai. Žodyne pateikta daugelio terminų etimologija. Jis skirtas tiek paprastiems skaitytojams, tiek ir specialistams.

Franklin, Simon. The Russian graphosphere, 1450–1850. Cambridge: Cambridge University Press, 2021. 414 p.

Naujadaras grafosfera šioje knygoje reiškia „matomų žodžių erdvę“. Grafosfera kinta, priklausomai nuo technologijų, gamybos būdų, socialinių struktūrų, mados ir skonio. Šioje studijoje pro grafosferos sampratos prizmę naujai nagrinėjama Rusijos raštijos kultūra, apimant laikotarpį nuo XV a. pabaigos iki XIX a. pradžios. Analizuojant iki šiol nenagrinėtus šios temos aspektus ir pasitelkiant anksčiau beveik nestudijuotus šaltinius, knygoje iš naujo vertinami praeities požiūriai į materialių tekstų istoriją, raštijos kategorijas ir jų vertę nustatančias institucijas.

Leinarte, Dalia. Family and the state in Soviet Lithuania: gender, law and society. London: Bloomsbury Academic, 2021. 214 p.

Šioje studijoje pirmą kartą nagrinėjama šeimos politika Baltijos šalyse. Remiantis per 100 interviu ir gausybe archyvinių šaltinių, parodoma, kaip sovietinė šeimos politika formavo kasdienį gyvenimą Sovietų Lietuvoje. Aptariamos įvairios priemonės, kurias sovietų režimas taikė, siekdamas kontroliuoti šeimos gyvenimą: vaikų popamokinės veiklos programos, griežtai reguliuojamos vyrų ir moterų darbo valandos ir kt. Parodoma, kad sovietų valdžiai pavyko kone visiškai sunaikinti privatų lietuvių šeimos gyvenimą.

Schneidman, N. N. The three tragic heroes of the Vilnius Ghetto: Witenberg, Sheinbaum, Gens. Oakville: Mosaic Press, 2002. 173 p.

Holokausto laikais naciai ir jų talkininkai sunaikino Lietuvos žydų bendruomenę. Tačiau nemažai žydų atsisakė pasiduoti be kovos. Du iš šios knygos herojų – Icikas Vitenbergas ir Jochelis Šeinboimas buvo žydų pasipriešinimo organizacijų vadovais Vilniaus gete, o trečias – Jakovas Gencas – vokiečių valdžios paskirtas žydų policijos ir geto vadovas. Visų trijų tikslas buvo tas pats: išgyventi patiems ir visai bendruomenei. Visi trys žuvo geto likvidavimo metu. Knygoje lyginami skirtingi požiūriai į pasipriešinimo bei išlikimo problemas, atskleidžiamos žydų pasipriešinimą kamavusios problemos ir išlikimo dilema Holokausto laikais.