Naujos knygos

Frugoni, Chiara. A day in a medieval city. Chicago; London: The University of Chicago Press, 2005. xii, 206 p.

Garsi italų istorikė, Viduramžių tyrinėtoja atskleidžia kasdienį Viduramžių miesto gyvenimą. Skaitytojas tarsi vedamas per Viduramžių miestą, kur jis praleidžia dieną, susipažindamas su įvairiais privataus bei visuomenės gyvenimo dalykais. Tarp aptariamų temų – miestų planavimas, prekyba ir amatai, neturtas, religinės praktikos, mokymasis, vaikų ugdymas, higiena, valgymo įpročiai, laisvalaikio užsiėmimai ir daugelis kitų. Knyga kupina įdomių detalių ir istorijų, gausiai iliustruota miesto gyvenimą atspindinčių rankraščių miniatiūrų, freskų, raižinių ir tapybos kūrinių reprodukcijomis.

Frugoni, Chiara. Books, banks, buttons and other inventions from the Middle Ages. New York: Columbia University Press, 2003. 178 p.

Prabangiai iliustruotoje, įtraukiančioje knygoje aptariami žmonijos gyvenimą pakeitę Viduramžių išradimai ir buitiniai patobulinimai. Tai ne tik antraštėje minimos knygos, bankai ir sagos, bet ir akiniai, žaidimo kortos, makaronai, stalo šakutė, apatiniai drabužiai, mechaninis laikrodis, genealoginis medis ir net kačių laikymas patalpose. Viduramžiai parodomi kaip vaizduotės ir išradingumo kupinas laikotarpis, kuris labai skiriasi nuo populiaraus „tamsiųjų laikų“ stereotipo.

The Oxford handbook of Latin palaeography. New York: Oxford University Press, 2020. 1052 p.

Šiame esė rinkinyje tiriamas Vėlyvosios Antikos, Viduramžių ir Renesanso laikotarpių lotyniškų knygų paveldas, dėmesį ypač sutelkiant į šriftų įvairovę. Atskiri esė skirti svarbiausiems šriftams, aptariami jų tipai, kilmė, skiriamieji bruožai, paskirtis. Atskleidžiamos šriftų ypatybės skirtingose Europos šalyse. Nagrinėjamas  rankraštinių knygų formatas, gamyba ir prekyba, aptariamas raštininkų darbas, įvairių šalių skriptorijai ir bibliotekos, kiti rankraštinės knygos kultūros klausimai.

Gelbin, Cathy S.; Gilman, Sander L. Cosmopolitanisms and the Jews. Ann Arbor: University of Michigan Press, 2017. 343 p.

Knygoje nagrinėjama, kaip kosmopolitizmo sąvoka ir jos ryšys su žydiška tapatybe keitėsi nuo Apšvietos laikų iki šių dienų. Kalbama apie klajojančių žydų įvaizdžius: amžinas žydas, bešaknis kosmopolitas, išeivis, internacionalistas. Aptariamas požiūris į žydų kosmopolitizmą ir žydų požiūris į save Austrijos-Vengrijos imperijoje, nacistinėje Vokietijoje bei stalinistinėje Sovietų Sąjungoje.

The Routledge handbook of language and humor. New York; London: Routledge, 2017. 539 p.

Šiame tarpdalykiniame rinkinyje išsamiai apžvelgiami naujausi juoko ir humoro tyrimai kalbotyros, filologijos, psichologijos, sociologijos ir antropologijos mokslų sankirtoje. Aptariama daugybė įvairių temų: humoro ir juoko sąvokos, lingvistinės humoro teorijos, humoro vertimas, humoro žanrai, kognityvinė lingvistika, sociolingvistika, mandagumas, ironija ir sarkazmas, interneto humoras ir kt.

Medieval theatre performance: actors, dancers, automata and their audiences. Cambridge: D. S. Brewer, 2017. 282 p.

Nors Viduramžių teatro pasirodymo aplinka nemažai tyrinėta, pats pasirodymas sulaukė mažiau mokslininkų dėmesio. Šioje knygoje bandoma užkišti susidariusią spragą. Analizuojamos teatro pasirodymų rūšys ir eiga, vaidinami veikalai, lėlių ir mechaninių įrenginių naudojimas, dekoracijų, kostiumų ir grimo vaidmuo, santykis tarp atlikėjų ir žiūrovų.

Pentose, Roger. Fashion, faith and fantasy in the new physics of the universe. Princeton; Oxford: Princeton University Press, 2016. 501 p.

Provokuojančioje knygoje pasaulinio garso fizikas, Nobelio premijos laureatas teigia, kad mada, tikėjimas ir vaizduotė labai veikia priešakinius fizikos tyrimus, ypač tokių sričių kaip stygų teorija, kvantinė mechanika ir kosmologija. Mokslininkas kuria teoriją, pasitelkdamas vaizduotę, mada gali padaryti ją pernelyg paveikią, o tikėjimas trukdo kritiškam požiūriui į ją. Autorius taip pat aptaria, kaip mada, tikėjimas ir vaizduotė veikė ir jo paties darbus, nuo „neįmanomo trikampio“ iki „konforminės cikliškos kosmologijos“.

Marten-Finnis, Suzanne. Vilna as a centre of the modern Jewish press, 1840–1928. Bern: Peter Lang AG, 2004. 197 p.

Knygoje atskleidžiama, kaip XIX a. antroje pusėje Vilnius tapo išskirtinės svarbos žydų spaudos centru. Aptariamas laikotarpis nuo pirmojo Rusijos imperijoje periodinio leidinio hebrajų kalba Pirhei Tsafon pasirodymo 1840 m. iki 1928 m., kai žurnalo Di yidishe velt redakcija nustatė naujus žydų žurnalistikos standartus. Žydų spaudos raida nagrinėjama, atsižvelgiant į Rusijos imperijos modernėjimą ir marksistinio judėjimo radimąsi. Apžvelgiamos to meto žydų spaudos tradicijos, atskiri skyriai skirti Haskalah (Apšvietos) spaudos ir Bundo žurnalistikos raidai.

Visualizing the text: from manuscript culture to the age of caricature. Newark: University of Delaware Press, 2017. 323 p.

Šiame veikale nagrinėjamas teksto ir vaizdo santykis Naujaisiais laikais. Pasitelkiama gausybė XVI–XVIII a. knygų iliustracijų ir kitos vaizdinės medžiagos nuo rankraščių iliuminacijų iki karikatūrų. Aptariama, kaip vaizdai buvo kuriami, rodomi ir platinami, siekiant perteikti oficialią, mokslinę ar komercinę informaciją, literatūros idėjas, religinę ideologiją. Teksto vizualizacijos klausimai nagrinėjami iš knygos kultūros, menotyros, mokslo istorijos, literatūrologijos perspektyvos.

Davidson, Jane P. Patrons of paleontology: how government support shaped a science. Bloomington: Indiana University Press, 2017. 232 p.

Šioje studijoje atskleidžiama, kad valstybės finansavimas lėmė intensyvią paleontologijos mokslo plėtrą Europoje ir Amerikoje XIX a. ir XX a. pradžioje. Įvairių šalių vyriausybės skubėjo remti paleontologijos kasinėjimus, tokiu būdu siekdamos užtikrinti, kad būtų rasta strateginių mineralinių išteklių (pvz., anglies). Ši parama suformavo paleontologijos raidos kryptis ir nulėmė svarbius atradimus, kurių poveikis juntamas ir šiandien. Knyga pravers visiems, kurie domisi mokslo sričių raidą lemiančiais veiksniais.

Bottoni, Stefano. Long awaited West: Eastern Europe since 1944. Bloomington: Indiana University Press, 2017. 292 p.

Vienas iš žymiausių Rytų Europos studijų specialistų nagrinėja diskusijas keliančią Rytų Europos sąvoką. Atskleidžiama, kokie veiksniai sieja šio regiono šalis ir kodėl jis skiriasi nuo likusios kontinento dalies. Anot autoriaus, Rytų ir Vakarų Europos atskirtis yra ne tik socialinė bei ekonominė, bet ir psichologinė; po 2008 m. finansinės krizės ji tik pagilėjo. Knygoje pabrėžiama ypatinga Rytų Europos regiono geografinė ir politinė padėtis tarp problemose paskendusios Europos Sąjungos ir vis agresyvesnės Rusijos.

Emblems and the natural world. Leiden; Boston: Brill, 2017. 662 p.

Renesanso ir ypač Baroko laikais knygų grafikos, architektūros ir dailės kūriniuose buvo itin mėgstama emblema. Šio žanro pradininku laikomas Andrea Alčiatas (Alciato, 1492–1550), o jo pasekėjai dažnai sėmėsi įkvėpimo iš gamtos pasaulio. Botanika ir zoologija tapo Joachimo Kamerarijaus (Camerarius, 1534–1598) keturių emblemoms skirtų knygų pagrindinėmis temomis. Reikalingą informaciją apie gamtą emblemų kūrėjai rasdavo Antikos bei Renesanso gamtos istorijos kūriniuose ir Viduramžių bestiarijuose. Šioje tarpdalykinėje studijoje nagrinėjamas daugialypis emblemos žanro ryšys su gamtos pasauliu. Aptariama gamtą vaizduojančių emblemų simbolika, pagrindinių kūrėjų darbai, šaltiniai, kuriais jie rėmėsi, ir kt.

2021 m. gegužės mėnesį gautos naujos užsienyje išleistos knygos.

Chapoutot, Johann. Comprendre le nazisme. Paris: Éditions Tallandier, 2018. 426 p.

Daugybė archyvinių dokumentų, nuotraukų, filmų, medžiaginių ženklų liudija apie vieną šiurpiausių ir labiausiai dokumentuotų istorijos puslapių – nacizmą (1933–1945). Nepaisant jo esmėje glūdinčio absoliutaus blogio, milžiniško aukų skaičiaus, dėl nežmoniško budelių smurto tebėra abejojama, kartais netgi su skepticizmo apraiškomis. Studijos autorius nagrinėja, kodėl naciai buvo įsitikinę, kad socialinis ir politinis gyvenimas yra pagrįstas „biologija“, kaip Vokietijoje senųjų laikų antijudaizmas išsigimė į žudantį antisemitizmą, ir galiausiai, kaip „kultūrinė revoliucija“ paprastus žmones galėjo paversti barbarais.

Semelin, Jacques. La survie des juifs en France, 1940–1944. Paris: CNRS Éditions, 2018. 371 p.

Knygoje nagrinėjamas Prancūzijos žydų likimas 1940–1944 metais. Nepaisant  visuotinio žydų kaip rasės naikinimo plano ir Viši režimo bendradarbiavimo su naciais, net 75 proc. Prancūzijos žydų išvengė mirties. Per kasdienio gyvenimo istorijas autorius parodo, kaip persekiojami žydai išgyveno, sulaukė pagalbos ir žmonių palaikymo.

Drywa, Danuta. Stutthof: ślady pamięci. Sztutowo: Muzeum Stutthof w Sztutowie, [2019]. 267 p.

Štuthofo koncentracijos stovyklos muziejaus naujausias leidinys, kuriame pirmą kartą pateikiama itin gausi jo eksponatų ir archyvų medžiaga. Supažindinama su koncentracijos stovyklos realybe, papasakota buvusių kalinių žodžiais. Atminties pėdsakai – tai prisiminimai, dokumentai, nuotraukos, įkalintųjų atsivežti bei nelegaliai pagaminti stovykloje daiktai ir kt.

Pietrzkiewicz, Iwona. Kultura książki w zakonach męskich Wielkiego Księstwa Litewskiego XV–XVIII wieku. Kraków: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Pedagogicznego, 2019. 447 p.

Vienuolių ordinai dėl savo sandaros ypatumų buvo vienos svarbiausių institucijų, darančių poveikį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės intelektinės ir materialinės kultūros, meno, literatūros ir kalbos raidai. Vienuolynai gerokai prisidėjo prie istorinio ir kultūrinio identiteto išsaugojimo, buvo svarbi grandis, veikusi lotyniškosios kultūros sklaidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Wiśniowiecki, Janusz Antoni. Ilias Polski (1700–1710). Warszawa: Wydawnictwo Neriton, 2018. 329 p.

Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjo, Lietuvos didžiojo pataurininkio Jonušo Antano Višnioveckio (1678–1741) originalaus kūrinio, atrasto 2015 metais, pirmasis leidimas. Garsiosios kunigaikščių šeimos ir valdančiojo elito atstovas aprašo Abiejų Tautų Respublikos būklę 1700–1710 metais, supažindina su politinėmis ir karinėmis paslaptimis. Knygoje panaudota LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus medžiaga.

Snarski, Tomasz. Wróblewski. Sopot: Arche, 2020. 174 p.

Leidinys skirtas Vilniaus Stepono Batoro universiteto profesoriui, vienam iškiliausių lenkų baudžiamosios teisės teoretikų ir kriminologų Bronislovui Vrublevskiui (Bronisław Wróblewski, 1888–1941). Knyga dedikuota Buvusiems ir esamiems Vilniaus gyventojams lenkų ir lietuvių kalbomis.

Łatka, Rafał; Mackiewicz, Beata; Zamiatała, Dominik. Kardynał Stefan Wyszyński, 1901–1981. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2019. 558 p.

Albumas išsamiai ir iliustratyviai pristato Lenkijos bažnyčios primo Stefano Višinskio (Stefan Wyszyński, 1901–1981) gyvenimą ir veiklą. Pirmoje knygos dalyje įvykiai aprašomi chronologine tvarka, antrojoje pateikiama fotografinė medžiaga. Publikuojamos unikalios, dar niekur neskelbtos nuotraukos apie įvairiapusę kardinolo tarnystę Lenkijos bažnyčiai.

Житие протопопа Аввакума. Санкт-Петербург: Наука, 2019. 452 p.

Protopopas Avakumas (1620–1682), pripažintas sentikių judėjimo, prasidėjusio 1650 metais, lyderis, stojęs opozicijon prieš patriarcho Nikono vykdytas religines reformas ir dėl savo tikėjimo sudegintas ant laužo. Autobiografinis kūrinys Gyvenimas, parašytas kalėjime, yra unikalus XVII a. rusų literatūros kūrinys.

Światowa historia literatury polskiej: interpretacje. Krakow: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego, 2020. 677 p.

Lenkų literatūros istorinė panorama nuo Viduramžių iki XXI amžiaus. Leidinyje pateikiama daugiau nei trisdešimt literatūros kūrinių analizių, parašytų lenkų literatūros ir kultūros ekspertų iš viso pasaulio: Kanados, JAV, Brazilijos, Japonijos, Kinijos ir kt. Žinomi tyrėjai, turintys daugiakultūrę ir daugiakalbę patirtį, savo darbuose pasitelkia šiuolaikinių humanitarinių mokslų idiomatiką.

Kunert, Andrzej Krzysztof. 1939 Polska była pierwsza. Warszawa: Świat Ksiązki, 2009. 320 p.

Albumas, išleistas Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-ųjų metinių sukakties proga, skirtas įsimintiniems 1939 m. Lenkijos istorijos puslapiams. Vokiečių ir sovietų agresijos bei okupacijos laikotarpį iliustruoja nuotraukos, oficialių kalbų, įsakymų, pranešimų tekstai, žemėlapių fragmentai, eilėraščiai, dainos, plakatai, piešiniai, anekdotai, pašto ženklai ir kt.

Catalogue of extant manuscripts from the former Załuski Library – the first Polish National Library. Warszawa: Biblioteka Narodowa, 2019. 956 p.

Katalogas – tai Lenkijos nacionalinės bibliotekos ir Rusijos nacionalinės bibliotekos Sankt Peterburge ilgalaikio tarptautinio projekto rezultatas. Abiejų Tautų Respublikos biblioteka, kurią XVIII a. įkūrė broliai Zaluskiai, buvo viena didžiausių ir svarbiausių bibliotekų Europoje. Po Kosciuškos sukilimo numalšinimo bei Lenkijos nepriklausomybės praradimo bibliotekos fondai buvo perkelti į Sankt Peterburgą (1795). Kataloge publikuojami 2300 rankraščių aprašymai su išsamiais lenkų ir rusų autorių įvadiniais straipsniais.

Antykomunizm Polaków w XX wieku. Białystok: Instytut Pamięci Narodowej, 2019. 862 p.

Kolektyvinis darbas apie įvairius XX a. Lenkijos antikomunizmo aspektus. Straipsnius parengė žymiausi šios temos tyrėjai iš daugiau nei dešimties Lenkijos mokslinių tyrimų centrų.

Walker-Meikle, Kathleen. Dogs in medieval manuscripts. London: The British Library, 2020. 89 p.

Šunys dažnai minimi Viduramžių šaltiniuose. Šunims skirtose rankraštinėse knygose aprašomos skirtingos veislės, aptariamos jų funkcijos, reikšmė žmogui, elgsena, pateikiama pamokymų, kaip jas auginti ir dresuoti. Viduramžiais manyta, kad šunys turi gydomųjų ir magiškų savybių. Yra buvę net atvejų, kai šuo neviešai garbintas kaip šventasis. Viduramžių rankraščių paveikslėliai atspindi įvairius šunų vaidmenis kasdieniame gyvenime bei kultūroje. Šunys vaizduojami kaip ištikimi draugai, išlepę numylėtiniai, budrūs sargai, medžiokliniai skalikai, legendų bei pasakų veikėjai. Šioje knygelėje gausybė įdomių paveikslėlių iš Londono Britų bibliotekos (The British Library) fonduose saugomų rankraščių.

Horror: a literary history. London: The British Library, 2020. 232 p.

Šioje knygoje pirmą kartą pateikiama siaubo literatūros istorija nuo XVIII–XIX a. gotikinių romanų iki šių dienų zombių istorijų. Pristatomi tiek klasikiniai, tiek ir mažiau žinomi šio žanro kūriniai. Aptariamos Viktorijos laikų Anglijos pigios šiurpios istorijos („penny dreadful“), kosminio siaubo romanai, istorijos apie velniškus vaikus ir žudikus maniakus, kasdieniame gyvenime slypintis siaubas ir daugelis kitų tokios literatūros rūšių. Aptariamas siaubo kūrinių psichologinis poveikis žmogui, jų didžiulio populiarumo priežastys, rašytojų kultas ir siaubo filmų poveikis šio žanro literatūrai.

Ashley, Mike. Yesterday‘s tomorrows: the story of classic British science fiction in 100 books. London: The British Library, 2020. 335 p.

Vieno žymiausių populiariosios literatūros istorikų knygoje atskleista mokslinės fantastikos žanro raida nuo XIX a. pabaigos iki XX a. septintojo dešimtmečio. Šį mokslinės fantastikos istorijos laikotarpį autorius vadina klasikiniu. Siekiant atskleisti mokslinės fantastikos įvairovę, supažindinama su šimtu svarbesnių klasikinio laikotarpio kūrinių nuo žanro pradininko Herberto D. Velso (Herbert G. Wells) romanų iki Džordžo Orvelo (George Orwell) distopijos ir Džeimso G. Balardo (James G. Ballard) poapokaliptinės ateities vizijų. Knygoje greta tokių pripažintų žanro klasikų kaip Aizekas Azimovas (Isaac Asimov) ar Arturas Č. Klarkas (Arthur C. Clark) minimi ir su moksline fantastika rečiau siejami autoriai, pavyzdžiui, Klaivas S. Lujis (Clive S. Lewis) ar Džonas B. Pristlis (John B. Priestley). Knyga iliustruota mokslinės fantastikos leidinių paveikslų bei viršelių nuotraukomis.

Whitfield, Peter. Mapping the Heavens. London: The British Library, 2018. 192 p.

Nuo seno žmonės ieškojo būdų, kaip pavaizduoti dangaus erdvę. Šioje knygoje atskleidžiama, kaip skirtingos kultūros, pradedant nuo Akmens amžiaus, suvokė ir vaizdavo visatos struktūrą.  Tarp aptariamų temų – senovės observatorijos, angeliškas Dantės dangus, Koperniko astronomijos revoliucija, Niutono teorija, Flemstido atlasas, šiuolaikinė kosmologija ir kt. Gausiais paveikslais perteikiami įvairių istorijos laikotarpių dangaus vaizdiniai: nuo Babilono lentelių ir Viduramžių rankraščių iki NASA‘os kosmoso nuotraukų.

Ellis, Sonya Patel. The heritage herbal: recipes and remedies for modern living. London: The British Library, 2020. 176 p.

Šiame žinyne įdomiai atskleidžiamas Europos žolininkystės paveldas. Aptariami įvairiausi žolių naudojimo kasdieniame gyvenime klausimai: kurios žolelės gerai auga mažose erdvėse, kurios geriausiai tinka, kuriant aromatines stalo dekoracijas, kurias geriausia džiovinti kabinant, kurios augalų dalys valgomos. Sudarytas 35 senovėje plačiai naudotų žolių katalogas, pateikiant išsamią informaciją apie jų atpažinimą, rinkimą, laikymą, auginimą, svarbiausias savybes ir naudojimą medicinoje. Duodama istorinių gydomųjų užpilų, nuovirų, arbatų, vynų, sriubų, džemų (ir netgi meilės gėrimo) receptų. Knyga iliustruota piešiniais iš žinomo XVIII a. žolių žinyno A Curious Herbal (Išsamusis žolynas).

Unfinished business: the fight for women’s rights. London: The British Library, 2020. 238 p.

Ši gausiai iliustruota knyga papildo Britų bibliotekoje 2020 m. rudenį – 2021 m. vasarą vykstančią kovai už moterų teises skirtą parodą, kurioje eksponuojama gausybė dokumentų, dirbinių ir meno kūrinių iš Britų bibliotekos fondų. Šešiolikos esė rinkinys padalytas į tris dalis pagal pagrindines parodos temas: kūnas, protas ir balsas. Jose atskleidžiama feminizmo ir kovos už lyčių lygybę Jungtinėje Karalystėje istorija nuo XVIII a. pabaigoje parašytų Marijos Volstonkraft (Mary Wollstonecraft) maištingų kūrinių ir kovos dėl moterų balsavimo teisės iki šių dienų. Knygos antraštė perteikia parodos mintį, kad kova už moterų teises šiuolaikiniame pasaulyje toli gražu nėra baigta.

Black, Jeremy. A history of the Second World War in 100 maps. London: The British Library, 2020. 256 p.

Antrojo pasaulinio karo metu sisteminis geografinių ir topografinių duomenų rinkimas ir apdorojimas, karinės kartografijos plėtra vyko labai dideliu mastu. Vieno iš žymiausių pasaulio kartografijos istorikų knygoje atskleidžiama, kad Antrojo pasaulinio karo įvykių ir jų rezultatų negalima suvokti be išsamaus žemėlapių studijavimo. Remiantis šimtu žemėlapių, kurių dalis skelbiama pirmą kartą, parodoma, kaip žemėlapiai patys tapo karo priemone ir lemiamai paveikė istorijos raidą.

Bryars, Tim; Harper, Tom. A history of the 20th century in 100 maps. London: The British Library, 2014. 240 p.

Šioje knygoje XX amžius vadinamas kartografijos aukso amžiumi, kai žemėlapiai paveikė kone kiekvieną kasdienio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo aspektą. Siekdami tai atskleisti, šios knygos autoriai aprašo šimtą XX amžiuje spausdintų, ranka braižytų ar kitais būdais sukurtų žemėlapių iš viso pasaulio. Tai ne tik įprasti geografiniai, politiniai, ekonominiai ir istoriniai žemėlapiai, bet ir žemėlapiai-karikatūros, roko muzikos bei literatūros, turizmo, futbolo ir medžioklės, išgalvotų pasaulių, interneto srautų ir dar kitokie žemėlapiai, kuriuose atsispindi XX amžiaus istorijos įvykių ir procesų įvairovė.

Royal and elite households in medieval and early modern Europe: more than just a castle. Leiden; Boston: Brill, 2018. 416 p.

Šiame esė rinkinyje Viduramžių ir Naujųjų laikų Europos karališkųjų rūmų ir kilmingųjų dvarų ūkiai naujai nagrinėjami, pasitelkiant šiuolaikines politikos, sociologijos ir antropologijos teorijas. Remiantis įvairiais rašytiniais šaltiniais, apžvelgiama, kaip gyveno aukščiausio socialinio luomo atstovai: valdovo šeima ir jos artimieji, dvariškiai, tarnai, gydytojai. Iš aptariamų temų – finansų ir ūkio vadyba, keliaujantys dvarai, įkalinti valdovai, moterų vaidmuo valdant dvarus, skirtingų kultūrų sąveika dvaro viduje ir kt.

White, John. European art cinema. London; New York: Routledge, 2017. 287 p.

Skirtingai nei pramogų verslo dalimi laikomas populiarusis kinas, meninis kinas vertinamas kaip meno forma. Europos meno kinui priklauso vieni iš žymiausių visų laikų filmų. Šiame žinyne aprašomi Europos meno kino raida nuo pirmų Šekspyro kūrinių ekranizacijų, ekspresionizmo ir siurrealizmo srovių iki septintojo dešimtmečio naujosios bangos ir naujesnio judėjimo „Dogma 95“. Remiantis įvairių meninių filmų pavyzdžiais, aptariami kino teorijos klausimai (semiotika, autorystė) bei meniniame kine besikartojančios temos (egzistencializmas, krikščionių tikėjimas, socialinė kritika ir kt.).

Writing Britain’s ruins. London: The British Library, 2017. 304 p.

Neabejingus nykstančiam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldui gali sudominti Didžiosios Britanijos patirtis, įprasminant savo Viduramžių statinių paveldo liekanas. XVIII–XIX a. Britanijoje senų abatijų, pilių ir bokštų griuvėsiai tapo didelio kultūrinio susidomėjimo objektais. Šiame gausiai iliustruotame esė rinkinyje pasakojama, kaip Didžiosios Britanijos architektūros paminklų griuvėsiai buvo tyrinėjami ir konservuojami, kaip jie tapo traukos objektais turistams ir antikvarams, kaip buvo pasitelkiami politiniams tikslams ir kaip įkvėpė kūrybai kelias menininkų, rašytojų ir poetų kartas. Kalbama ir apie istorijos audras, per kurias buvo sugriauta nemažai Britanijos architektūros paminklų.

The vernaculars of communism: language, ideology and power in the Soviet Union and Eastern Europe. London; New York: Routledge, 2015. 229 p.

Studijoje nagrinėjama kalbos raida Sovietų Sąjungoje ir socialistinėje Rytų Europoje stalinistiniu ir postalinistiniu laikotarpiu. Samprotaujama kalbos filosofijos klausimais, aptariama kalbos ideologinė ir politinė reikšmė, pabrėžiant, kad komunistų ideologijos uždavinys buvo ne tik pertvarkyti pasaulį, bet ir jį pervadinti. Įsigalėjus socialistinei santvarkai,  pasikeitė valstybių kalbos praktika, radosi priemonių slėpti kitamintiškumą (pvz., ezopo kalba), buvo sukurta gausybė naujadarų naujiems reiškiniams ir procesams įvardyti. Knygoje taip pat lyginamas skirtingų Rytų Europos šalių viešosios kalbos vaidmuo, atskleidžiant tarpusavio prieštaravimus, skilimus ir tiesiog variacijas socialistinio bloko viduje.