Svečiai iš Kazachstano Respublikos
Svečiai iš Kazachstano Respublikos
2025 m. balandžio 16 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje lankėsi svečiai iš Kazachstano Respublikos: Centrinės rinkimų komisijos sekretorius p. Mukhtar Yerman ir ambasadorius Lietuvoje p. Timur B. Urazayev , trečioji ambasados sekretorė Malika Orazgaliyeva. Svečius lydėjo Lietuvos mokslų akademijos Prezidentas akad. Jūras Banys ir Viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius. Susitikimo metu Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė ir mokslo sekretorė Leokadija Kairelienė supažindino su bibliotekos istorija ir dabarties aktualijomis, kartu su svečiais apžiūrėjo saugomas vertybes ir dokumentus, liudijančius Kazachstano istoriją.
Susitikimo metu buvo aptartos galimybės bendradarbiauti su Kazachstano bibliotekomis. Svečiai dovanojo Vrublevskių bibliotekai ir jos skaitytojams mokslo populiarinimo ir grožinių knygų apie savo krašto istoriją, respublikos rinkimų sistemą.
Tarptautinė konferencija Hamburge
Tarptautinė konferencija Hamburge
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoja dr. Justina Sipavičiūtė 2025 m. balandžio 3–4 d. dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Hamburge „Religija, kilmė ir tapatybė: santykis tarp teologijos, genealogijos ir heraldikos ankstyvaisiais Naujaisiais laikais“ (orig. „Religion, Ancestry, and Identity: on the Relationship between Theology, Genealogy, and Heraldry in the Early Modern Period“).
Konferencijoje Justina Sipavičiūtė perskaitė pranešimą ,,Christian Symbols in the City Heraldry of the Grand Duchy of Lithuania“ apie herbus (kuriuose pavaizduoti krikščionybės simboliai) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų heraldikoje. Herbų šaltiniai saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Pranešime kalbėta ne tik apie miestuose randamus krikščionybės simbolius, jų atspindį ir reikšmę heraldikai, bet aptartas ir Magdeburgo teisės priėmimas bei taikymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Daug dėmesio skirta ir gimtajam miestui Vilniui. Pranešimo metu ne tik pristatyta miesto heraldika, bet ir aptartas Šv. Kristoforas, jo reikšmė ir vaizdavimas Vilniaus mieste.
Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo mokslininkų iš viso pasaulio: daugiausiai iš Vokietijos, bet buvo ir iš Austrijos, Jungtinės Karalystės bei Kanados.
Justina Sipavičiūtė dėkoja Hamburgo universitetui už stipendiją. Ji visa širdimi džiaugiasi, kad jauni mokslininkai skatinami tęsti savo tyrimus.
Informaciją parengė dr. Justina Sipavičiūtė
Virtuali paroda „Vilniaus vadavimo sąjungai – 100: „Ei, pasauli, mes be Vilniaus nenurimsim!“
Virtuali paroda „Vilniaus vadavimo sąjungai – 100: „Ei, pasauli, mes be Vilniaus nenurimsim!“
Prieš šimtą metų, 1925 m. balandžio 24 dieną, buvo įsteigta Vilniaus vadavimo sąjunga (VVS). Tradicinėje lietuviškoje istoriografijoje įsigalėjusį didingo tautos žygdarbio pasakojimą pastaruoju metu keičia nauja, žymiai gilesnė šio sąjūdžio istorijos analizė. Tai atskleidžia istorikų Dangiro Mačiulio ir Dariaus Staliūno monografija „Vilnius – Lietuvos sostinė: problema tautinės valstybės projekte (XIX a. pabaiga – 1940 m.)“, 2015 m. išleista Lietuvos istorijos instituto leidyklos. Joje nagrinėjama Vilniaus kaip Lietuvos sostinės idėja moderniaisiais laikais: jos atsiradimas, kitimas, keičiantis politiniams iššūkiams, diegimas Lietuvos visuomenei. Svarbi šio proceso dalis buvo Vilniaus vadavimo sąjūdis. Lietuviško pasaulio su jo centre esančiu Vilniumi vaizdinį puoselėjo jau tautinio atgimimo laikotarpio lyderiai. Lietuvių visuomenei tai padėjo įsisąmoninti Vilniaus vadavimo idėją, kurios epicentru tapo siekis atgauti Lenkijos užgrobtą Vilnių, tai suvokiant kaip atkaklią kovą už tautos būtį. Vilniaus vadavimo sąjūdis sutelkė Lietuvos visuomenę. Sukurta savita ir labai trokštama lietuviško pasaulio ateities vizija buvo patraukli ir visiems suprantama, todėl palaikoma visų gyventojų sluoksnių, nepaisant partinės, profesinės ir socialinės priklausomybės. Visą Lietuvą ir išeiviją sutelkusi Vilniaus vadavimo sąjunga daug prisidėjo finansuojant vilniečių draugijas ir įtvirtinant lietuvybę Vilniaus krašte.
Virtualioje parodoje visuomenei pirmą kartą taip plačiai pristatomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fonduose saugomi gausūs, daugiausiai neskelbti Vilniaus vadavimo sąjungos dokumentai, nuotraukos, leidiniai.
Parodos rengėja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė.
Iliustracijų sąrašas:
VVS leidinių sandėlyje. Kairėje Centro komiteto Reikalų skyriaus vedėjas Vincas Uždavinys. Kaunas, apie 1935 m. LMAVB RS F183-7, lap. 2.
Gudinės pradinės mokyklos sveikinimas pavergtiems vilniečiams. Gudinė, 1937 m. spalio 9 d. LMAVB RS F183-1041, lap. 1r
Žagarės miesto burmistro raštas Vilniaus geležinio fondo komitetui dėl paramos skyrimo. Žagarė. 1937 m. lapkričio 23 d. LMAVB RS F178-660/1, lap. 130.
„Biržiečių balsui“ – 100 metų
„Biržiečių balsui“ – 100 metų
Šiemet sukanka 100 metų nuo katalikiško Biržų visuomenės, politikos, ekonomikos ir kultūros savaitraščio „Biržiečių balsas“ pasirodymo 1925 m. balandžio 12 d., per šv. Velykas.
Laikraštyje kaip leidėjas ir redaktorius buvo nurodytas Adolfas Galvanauskas, tačiau iš tiesų jį redagavo aktyvus visuomenės veikėjas, Biržų apskrities žemėtvarkos valdininkas Jonas Mulokas. Jis taip pat dirbo ir Biržų ūkininkų sąjungos smulkaus kredito banke, todėl ir „Biržiečių balso“ redakcija glaudėsi šio banko pastate. Laikraštį spausdino Biržų spaustuvė.
Biržų mieste nuo 1922 m. buvo leidžiamas kitas savaitraštis – „Biržų žinios“. Netrukus abiejų laikraščių puslapiuose įsiplieskė karšta polemika, kupina abipusių kaltinimų. Senbuviai naująjį leidinį pravardžiavo kuniginių partijų gaminiu, neapykantos kurstytoju, o jo leidėjus – atėjūnais. „Biržiečių balsas“ neliko skolingas: rašė, kad „Biržų žinios“ ir kita kairioji spauda begėdiškai šmeižia katalikų kunigus ir tikinčiuosius, kiršina gyventojus, skatina nepasitikėjimą valdžia.
Be politinių straipsnių, kuriuos skelbė kone kiekviename numeryje, „Biržiečių balsas“ spausdino ir įprastų publicistinių pranešimų apie Biržų apylinkių, Lietuvos ir užsienio įvykius, teikė žinių apie pramonę, prekybą, žemės ūkį, valstybės paramą naujakuriams. Daug dėmesio buvo skiriama jaunimo, ypač pavasarininkų, renginiams. Buvo publikuojama eilių, novelių, feljetonų. „Biržiečių balse“ bendradarbiavo Albinas Januševičius, Ignas Lapienis, Edmundas Širmulis, Jonas Valiūnas ir kiti.
Kaip ir daugelis tarpukario regioninių laikraščių, „Biržiečių balsas“ išsilaikė neilgai, iki 1926 m. liepos. Iš viso buvo išleistas 61 laikraščio numeris. Leidinys sustojo dėl lėšų trūkumo.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas artipilnis 1925 metų „Biržiečių balso“ komplektas ir vienas 1926 m. numeris.
Parengė Jolanta Stasytė Berniūnienė
Mokslo istorikų sambūris kasmetinėje konferencijoje Scientia et historia
Mokslo istorikų sambūris kasmetinėje konferencijoje Scientia et historia
Kaip ir kasmet, mokslo istorikai susirinko balandžio 3–4 d. Vilniuje ir Kaune į kasmetinę mokslo istorikų konferenciją Scientia et historia, kurią rengė Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija su Lietuvos kultūros tyrimų institutu, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus universitetu ir Vytauto Didžiojo karo muziejumi. Šiemet konferencija skirta Lietuvos aviacijos istorijai, karo technologijų raidai Lietuvoje, kvantinės mechanikos sukūrimo šimtmečiui, taip pat kitiems aktualiems mokslo istorijos klausimams.
Konferencijos darbas vyko sesijomis: balandžio 3 d. Lietuvos kultūros tyrimų institute Vilniuje vyko filosofijos istorikų sekcija, o balandžio 4 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune vyko mokslo istorikų sekcija. Šiemet abiejose sekcijoje išklausyta 22 pranešimų, balandžio 4 d. konferencijos sekcijoje buvo 35 klausytojai iš įvairių mokslo institucijų. Tarp jų – Kauno technologijos universiteto alumnai ir buvęs rektorius prof. Kęstutis Kriščiūnas, taip pat Romualdas Šviedrys, buvęs Niujorko politechnikos universiteto profesorius, mokslo istorijos specialistas. Konferenciją pasveikino Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos pirmininkas dr. Ramūnas Kondratas.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai atstovavo dr. Birutė Railienė, pristačiusi pranešimą „Andriaus Sniadeckio darbai, nuopelnai ir palikimas: bibliografijos rodyklė“ ir Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė su Rūta Kazlauskiene parengusios pranešimą „Akių ir lietuviško žodžio šviesoje“, skirtą profesoriaus Petro Avižonio 150-osioms gimimo metinėms. Džiugu, kad ne vienas pranešėjas rėmėsi ir naudojosi LMAVB saugomais dokumentais.
Balandžio 3 d. filosofijos istorikų sekcijos pranešimai buvo transliuojami per „zoom“ plaformą, įrašas vėliau bus paskelbtas Lietuvos kultūros tyrimų instituto svetainėje. Susipažinti su visa konferencijos pranešimų tematika ir programa galima Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos interneto svetainėje http://www.moksloistorija.lt/scientia-et-historia-2025/. Šioje svetainėje vėliau bus paskelbta ir konferencijos pranešimų santraukų knygelė, kurios viena sudarytojų – Birutė Railienė.
Konferencijos dalyviai atminčiai įsiamžino prie legendinio šimtmetį mininčio ANBO lėktuvo.
Eglė Paškevičiūtė Kundrotienė, Rūta Kazlauskienė, Birutė Railienė
Nuotraukos fotografas Kęstas Vasilevskis
Juozapui Montvilai – 175
Juozapui Montvilai – 175
Juozapas Montvila (1850–1911) buvo bankininkas, visuomenės veikėjas ir mecenatas, aktyviai prisidėjęs prie Vilniaus socialinės, kultūrinės ir urbanistinės raidos. Baigęs teisės studijas Peterburge ir tobulinęsis Vakarų Europoje, jis parvežė filantropijos idėjas į Vilnių. Daugiausia J. Montvila išgarsėjo kaip statybos, mokslo ir meno įstaigų bei draugijų rėmėjas.
Apie savo gyvenimą jis rašė: „Žmonės dažnai skundžiasi, kad pasaulis jų atžvilgių yra neteisingas: tačiau jei tiksliai palygintų tai, ką gero padarė patys ir ką gavo iš kitų, tikriausiai įsitikintų, kad galutiniu apskaičiavimu patys yra skolininkai. Dėl to labai naudingas mokslas yra buhalterija, kuri moko teisingo gyvenimo aktyvų ir pasyvų, t.y. nuopelnų, kuriuos turi žmogus ir geradarybių, kurias skolingas kitiems, balanso. Kas dažnai tokias sąskaitas veda, tas ne tik atsikrato dažniausiai pramanytų pretenzijų pasauliui, kurios nuodija jo gyvenimą, bet ir randa akstiną tolesniam vaisingam visuomenės darbui.“
1895 m. jis pradėjo Vilniuje kooperatyvinių namų kompleksų, tuomet vadintų kolonijomis, statybas. Tokios kolonijos buvo pastatytos Naujamiestyje, Šnipiškėse, Rasų gatvėje, prie Lukiškių aikštės – jas galima vadinti naujomis urbanistinio miesto modelio dalimis. Prie Lukiškių aikštės pastatyta kolonija stovi iki šiol ir priskiriama prie gražiausių Vilniaus pastatų.
Juozapas Montvila užsiėmė labdaringa veikla, įkūrė ir rėmė daugiau nei 20 visuomeninių organizacijų: „Vaikų globos draugiją“, „Vilniaus miesto vargšų labdarybės įstaigą“, „Šv. Vincento ir Pauliaus našlaičių globos namus“, „Šv. Zitos tarnaičių draugiją“, „Pieno lašo” ir „Pietūs veltui” akcijas ir kt.
J. Montvilos dėka buvo įkurtos vaikų vasaros poilsio stovyklos, muzikos ir dailės mokyklos, nakvynės namai, ambulatorija neturtingiems, prie „Vilniaus piešimo mokyklos“ įsteigtos nemokamos techninio piešimo ir braižybos klasės. Su broliu Stanislovu J. Montvila įkūrė brolių „Juzefo ir Stanislovo Montvilų fundaciją“, kuri finansiškai rėmė „Vilniaus mokslo bičiulių draugiją“, lenkų meno mylėtojų draugiją „Liutnia” ir kitas panašias organizacijas. Fundacijos lėšomis suremontuotose Pranciškonų vienuolyno patalpose buvo įkurdinta keletas labdaros organizacijų.
Minint 20-ąsias J. Montvilos mirties metines, 1932 m. Vilniuje, skvere tarp Trakų ir Pranciškonų gatvių, buvo pastatytas paminklas.
Kokie iki šiol išlikę ženklai Vilniaus mieste mena Juozapo Montvilos veiklą išgirsite menotyrininkės dr. Laimos Laučkaitės vaizdo pasakojime.
Vadovų pasitarimas Vrublevskiuose
Vadovų pasitarimas Vrublevskiuose
2025 m. balandžio 8 d. Vrublevskiuose susitiko didžiųjų Lietuvos atminties institucijų – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto ir LMA Vrublevskių bibliotekų – vadovai: LNB generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė, jos pavaduotoja informacijos išteklių ir paslaugų plėtrai Sandra Leknickienė, VUB generalinė direktorė Irena Krivienė, Bendrųjų reikalų ir veiklos analizės skyriaus vadovė Gražina Balandytė, LMAVB direktorius dr. Sigitas Narbutas ir jo pavaduotoja mokslo reikalams dr. Rima Cicėnienė. Vadovai tarėsi didžiulės svarbos klausimais: kaip pasiruošta ekstremaliomis sąlygomis saugoti vertingiausius kultūros paveldo objektus ir raštijos paminklus, ko trūksta tinkamai juos apsaugoti ir kokios pagalbos iš atsakingų institucijų būtina prašyti nedelsiant. Bibliotekų vadovai taip pat aptarė kibernetinio saugumo problemas bei jų sprendinius savo įstaigose. Įvertinę kolektyvų pasiruošimą veikti ekstremaliomis sąlygomis, vadovai nutarė surengti savo darbuotojams pratybas bei mokymus. Matydami tokių susitikimų naudą, jie sutarė juos pratęsti ir ateityje.
Vikos Petrikaitės nuotraukos.
Direkcijos informacija
Laikina prieiga prie EBSCO Biography Reference Ultimate duomenų bazės
Laikina prieiga prie EBSCO Biography Reference Ultimate duomenų bazės
Iki 2025 m. birželio 2 d. suteikta laikina prieiga prie EBSCO Biography Reference Ultimate biografinių duomenų bazės.
Naujos knygos
Naujos knygos
Szulc, Dominik. Dzieje unii polsko-litewskiej w latach 1482/1492–1569: od unii dynastycznej do realnej. Kraków; Warszawa: Wydawnictwo Avalon, 2024. 1011 p.
1569 metais Liubline pasirašyta sutartis, kuria Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė susijungė į Lenkijos ir Lietuvos valstybę, vėliau pavadintą Abiejų Tautų Respublika. Šioje knygoje autorius aprašo devyniasdešimties metų įvykius, atvedusius iki Unijos pasirašymo. Siekdamas kuo visapusiškiau atskleisti šios sutarties priešistorę, autorius aprašo ne tik Lenkijos–Lietuvos politinius santykius, bet ir ekonominius, kultūrinius ryšius, visuomeninius, religinius dalykus, santykius su kitomis šalimis.
Raporty dotyczące diecezji żmudzkiej i inflanckiej z końca XVIII wieku. Kraków: Wydawnictwo Księgarnia akademicka, 2024. 569 p.
Knygoje spausdinamos 1797 metų Žemaičių ir Livonijos vyskupijų parapijų ataskaitos. Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo jos žemės atiteko Rusijai. Dokumentai atspindi vyskupijos, kapitulos, seminarijų, parapijų ir vienuolynų problemas. Parapijų ataskaitose pateikiamos žinios apie jų dydį, koplyčias, ligonines, mokyklas, klebonų darbus. Šie duomenys parodo, kokia buvo Bažnyčios Žemaitijoje ir Livonijoje padėtis, praėjus dvejiems metams po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.
Arystokracja i ziemiaństwo wobec odzyskania niepodległości i budowy zrębów Rzeczypospolitej (do 1921 r.). Rzeszów; Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2024. 396 p.
Nors XIX a. Europos visuomeninių ir ekonominių permainų fone aristokratų ir dvarininkų reikšmė mažėjo, bet jie vis dar sudarė lenkų tautos elitą. Jų turimas ekonominis užnugaris, tarptautiniai ryšiai, dalyvavimas viešajame gyvenime turėjo didelę reikšmę Lenkijos valstybės grįžimui į politinį žemėlapį. Straipsnių rinkinyje siekiama parodyti aukštuomenės indėlį, atkuriant Lenkijos nepriklausomybę ir atstatant valstybės valdymo struktūras.
Waszak, Przemyslaw. Ikony z kolekcji profesora Wiesława Litewskiego w zbiorach Muzeum uniwersyteckiego w Toruniu: katalog. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2024. 345 p.
Torunės Mikalojaus Koperniko universitete yra saugomos XIX amžiaus rusiškos ikonos iš profesoriaus Veslavo Litevskio (Wiesław Litewski) kolekcijos. Šiame leidinyje išsamiai aprašytos 37 ikonos. Ikonografinį, istorinį tyrimą papildo skirtingų vertimų Biblijos citatos, literatūros kūrinių fragmentai, inskripcijos, straipsnis apie bizantinio ir postbizantinio meno tradiciją. Gausios iliustracijos leidžia nagrinėti ikonas nuodugniau, pamatyti ne tik jų veikėjus, scenas, bet ir detales.
Nauka o sakramenciech świętych Nowego Testamentu: wzięta z czwartych ksiąg Instytucyj nabożeństwa krześcijańskiego Jana Kalwina i na polską rzecz przeniesiona. Warszawa: Instytut Historii im. Tadeusza Manteuffla Polskiej Akademii Nauk: Wydawnictwo Naukowe Semper, 2024. 249 p.
1626 metais buvo išleistas Jono Kalvino „Krikščionių tikėjimo išdėstymas“ lenkų kalba. Teksto vertėjas – Petras Sestšencevičius (Piotr Siestrzeńcewicz, ~1580 – ~1655) – teologas, pedagogas, dvarininkas, įvairių panegirikų autorius, vertėjas. Knygoje spausdinami šio veikalo 14–19 skyriai. Mokslą apie šventuosius sakramentus papildo straipsniai apie vertėją ir evangelikų reformatų gyvavimo aplinkybes tuometinėje Vakarų Europoje bei Abiejų Tautų Respublikoje.
Polacy na Litwie i w krajach bałtyckich od Powstania styczniowego do XXI wieku. Warszawa: Studium Europy Wschodniej UW, 2024. 425 p.
Lenkija su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis turi bendrą istorinį paveldą. Straipsnių rinkinyje įvairūs autoriai glaustai pristato savo tyrimų rezultatus arba gvildena kai kuriuos klausimus, susijusius su lenkų gyvenimu Baltijos kraštuose. Žinomi mokslininkai ir doktorantai, tyrėjai ir visuomenininkai, diplomatai straipsniuose pateikė vertingų žinių iš filologijos, literatūros istorijos, politinės istorijos, politologijos, diplomatijos istorijos, vėliau dalyvavo 2024 m. gruodžio 12–14 d. Daugpilyje surengtoje konferencijoje „Lenkai Lietuvoje ir Baltijos valstybėse“.
Powstanie Styczniowe – zaranie polskiej niepodległości: w 160. rocznicę wybuchu powstania. Toruń: Jagielloński Instytut Wydawniczy, 2024. 307 p.
Minint 160-ąsias 1863 m. sukilimo metines, 2023 m. spalio 19–20 d. Torunėje buvo surengta konferencija. Sukilimas buvo numalšintas, daug sukilėlių žuvo, kiti buvo ištremti arba emigravo. Lenkų kalba išguita iš mokyklų ir įstaigų, Lenkija neteko autonomijos, pripažinimo tarptautiniu lygmeniu. Tačiau tauta pakilo. Augo gyventojų skaičius, šalies ekonominis lygis, klestėjo kultūra, patriotizmas. Sausio sukilimas, nors ir pralaimėtas, tapo Lenkijos nepriklausomybės aušra, kaip skelbia konferencijos pavadinimas. Konferencijos istorikų teigimu, be šio sukilimo nebūtų nei 1918 metų Lenkijos nepriklausomybės, nei 1989 metų laisvos Lenkijos.
Juszyński, Jakub. Wilno 1390 i 1394: polscy łucznicy przeciw angielskim. Połomia: Wydawnictwo Inforteditions, 2024. 114 p.
Vilnius atlaikė kryžiuočių puolimą du kartus: 1390 ir 1394 metais. Remdamasis Jono Dlugošo metraščiais, Vygando Marburgiečio kronika ir kitais rašytiniais šaltiniais, autorius aprašo šių Vilniaus apgulčių priešistorę, aplinkybes, kovotojus, kovos eigą. Senovinių miniatiūrų nuotraukų gausa atskleidžia įdomių detalių apie kovotojus ir jų ginklus.
Wybrane zagadnienia konserwacji sztuki współczesnej. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2024. 272 p.
Šiuolaikinio meno kūrėjai ieško naujų, sudėtingų, nestandartinių būdų išreikšti savo idėjoms, naudoja netipines technikas ir įvairias medžiagas. Galima būtų manyti, kad šiuolaikiniai kūriniai yra kur kas geresnės būklės nei senieji ir apgadinami tik netinkamai eksponuojant ar transportuojant. Iš tikrųjų šiuolaikiniai menininkai nežino naudojamų medžiagų atsparumo senėjimui ir jų tarpusavio suderinamumo. Be to, restauratoriui kartais sunku atskirti, ar meno objektas sukurtas laikinas, ar nyksta dėl nežinomų klaidų. Su šiais ir kitais dalykais susiduria straipsnių autoriai – Mikalojaus Koperniko universiteto Šiuolaikinio meno konservavimo ir restauravimo katedros darbuotojai.
Landau-Czajka, Anna. Co Alicja odkrywa po własnej stronie lustra: życie codzienne, społeczeństwo, władza w podręcznikach dla dzieci najmłodszych 1785–2022. Warszawa: Instytut Historii im. Tadeusza Manteuffla Polskiej Akademii Nauk, 2024. 736 p.
Iš vadovėlių pradinukai mokosi ne tik skaityti ir rašyti. Eilėraštukai ir pasakojimai ugdo vaikų gebėjimą mąstyti, jausti, pažinti aplinką. Esant ankstyvo amžiaus perskaityti kūrinėliai lieka vaiko atmintyje ilgam. Skirtingais laikmečiais kito visuomenės požiūris į šeimą, pareigas, auklėjimą, sveikatą, tėvynės ir artimo meilę. Knygoje autorė aprašo, kaip visa tai atsispindi vaikų vadovėliuose.
Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė
Konkursas bibliotekininko pareigoms užimti
Konkursas bibliotekininko pareigoms užimti
LMA Vrublevskių bibliotekos Komplektavimo skyrius ieško darbuotojo (-os).
Pareigos: LMA Vrublevskių bibliotekos Komplektavimo skyriaus bibliotekininkas (-ė).
Darbo krūvis: visa darbo diena (8 val.).
Pareiginės algos koeficientas: 0,9.
Darbo sutarties rūšis: neterminuota.
Pretendentų atrankos būdas: pokalbis.
Preliminari darbo pradžia: 2025 m. gegužės mėn.
Vieta: LMA Vrublevskių biblioteka, Žygimantų g. 1, Vilnius.
Darbo pobūdis:
- bibliografinių įrašų kūrimas ir jų apskaita Alma sistemoje;
- darbas su dokumentais, esančiais skyriui priklausančiuose fonduose;
- korespondencija ir bendravimas su užsienio ir Lietuvos partneriais;
- spausdintų ir el. išteklių komplektavimas.
Reikalavimai:
- aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintas išsilavinimas;
- anglų kalbos mokėjimas (B2 lygiu);
- labai geros valstybinės kalbos žinios;
- gebėti savarankiškai valdyti, analizuoti, apibendrinti ir pateikti informaciją;
- kompiuterinis raštingumas;
- pozityvumas, pareigingumas, atsakingumas.
Privalumai:
- papildomos užsienio k. mokėjimas (lenkų, vokiečių, prancūzų);
- darbo su bibliotekos informacine sistema patirtis;
- žinios, susijusios su informacijos išteklių paieška.
Siūlome:
- pastovų darbo užmokestį;
- socialines garantijas;
- profesinio bei savo kompetencijų tobulėjimo galimybes;
- draugišką ir besimokančią darbo aplinką.
Pretendentai turi pateikti:
- prašymą dalyvauti konkurse;
- gyvenimo aprašymą;
- išsilavinimą liudijančio dokumento kopiją;
- laisva forma parašytą motyvacinį laišką su nurodytais savo gebėjimais ir dalykinėmis savybėmis.
Dokumentus pateikti iki 2025 m. balandžio 11 d. imtinai Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sekretorei-referentei, siunčiant elektroniniu paštu: biblioteka@mab.lt. Konfidencialumą užtikriname. Konkursas vyks pokalbio su pretendentu forma. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Išsamesnė informacija teikiama tel. (0 5) 262 9537.