Audronė Steponaitienė

Multicultural Commonwealth: Poland-Lithuania and its afterlives. Pittsburgh: University of Pittsburgh Press, [2023]. 383 p.

Šiame esė rinkinyje nagrinėjama turtinga daugiakultūrės ir daugiakonfesės Abiejų Tautų Respublikos istorija, apžvelgiamas šios valstybės paveldas Centrinėje bei Rytų Europoje. Analizuojama, kaip Abiejų Tautų Respublikos palikimas veikia atmintį ir politines diskusijas dabartinėse buvusios Lenkijos-Lietuvos valstybės žemėse esančiose valstybėse. Autoriai – įvairių šalių istorikai, sociologai, literatūrologai – kritikuoja tiek romantizuotus mitus apie šią valstybę, tiek jos nacionalistines interpretacijas. Tarp aptariamų temų – valstybės politinės santvarkos ir teisinės sistemos analizė, daugiakultūris miestų gyvenimas, žydų ir islamo bendruomenių vaidmuo, religinė tolerancija, kultūriniai mainai, geografiniai pasakojimai ir kt.

Zubov, Andrey Borisovich. The Russian catastrophe and chances to overcome it. Brno: Masaryk University Press, 2023. 102 p.

Garsaus rusų istoriko, putinizmo kritiko Andrejaus Zubovo nauja knyga remiasi 2022 m. Brno universitete skaitytomis paskaitomis. Joje pateikiama Rusijos politinės ir visuomeninės raidos ir jos tragiškų istorijos vingių refleksija. Nagrinėjamos dvi glaudžiai susijusios temos: 1) istorinės, politinės ir kultūrinės priežastys, kurios lėmė dabartinę Rusijos „katastrofą“ – nuolatinę agresijos ir autoritarizmo būklę; 2) galimi būdai, kuriais būtų galima įveikti šią krizę ir pereiti prie demokratiškesnės valstybės raidos. Svarstoma, ar Rusija galėtų visiškai pasikeisti ir tapti taikesne valstybe. Knyga skirta tiek istorijos tyrėjams, tiek ir kitiems skaitytojams, siekiantiems suvokti Rusijos vaidmenį XX–XXI a. kivirčuose.

Contextuality of the Bible in Lithuania until the end of the eighteenth century. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, [2024]. 401 p.

Prof. Kristinos Rutkovskos ir prof. Raimundo Petkevičiaus (Rajmund Pietkiewicz) sudarytoje kolektyvinėje monografijoje apžvelgiamas Biblijos tekstų gyvavimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Mažosios Lietuvos žemių istorinėje bei sociokultūrinėje aplinkoje iki XVIII a. pabaigos. Leidinyje pristatomos teologų, kalbininkų ir tekstologų studijos, kuriose atskleidžiamas kultūrinis ir kalbinis Biblijos vaidmuo to meto lietuvių visuomenėje. Nagrinėjamos religinės bendravimo formos, skirtingų konfesijų religinių tekstų naudojimas, vertimo tradicijų pokyčiai, įvairūs redagavimo ir leidybos dalykai bei sklaida. Aptariamos tautinių mažumų (pvz., totorių) sąsajos su Biblijos tekstais, Biblijos vertimo į lietuvių ir slavų kalbas keblumai bei kitų kalbų ir kultūrų poveikis lietuvių kalbos raidai.

Medieval eastern Europe (500–1300): a reader. Toronto: Toronto University Press, 2024. 361 p.

Šioje knygoje pirmą kartą Rytų Europos Viduramžių istorinių šaltinių rinkinys skelbiamas anglų kalba. Jame chronologiškai pateikiama įvairių tipų medžiaga (kronikos, sutartys, laiškai, teisiniai tekstai ir kt.), kuri atspindi politinį, ekonominį ir socialinį gyvenimą, teisę bei religines praktikas, krikščionybės, islamo ir judaizmo plitimą įvairiose šalyse. Prieš kiekvieną šaltinį įdėtas trumpas įvadas, kuriame apibūdinamas šaltinio istorinis kontekstas, žanras ir tema. Prie šaltinių taip pat pateikiami mokomieji klausimai, raginantys skaitytoją nagrinėti šaltinį bei apibūdinti jo autoriaus požiūrį. Knyga iliustruota nespalvotomis nuotraukomis ir žemėlapiais, kuriie padeda skaitytojui suvokti sudėtingą regiono geografiją ir bendruomenių tarpusavio ryšius.

The Oxford handbook of historical political economy. New York: Oxford University Press, [2024]. 964 p.

Istorinė politinė ekonomija – sparčiai auganti tyrimų sritis, nagrinėjanti politinių ir ekonominių veikėjų sąveiką ilgu istoriniu laikotarpiu. Šiame žinyne žymiausi šios naujos srities specialistai aptaria jos pagrindines sąvokas, metodus, duomenų naudojimą ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą. Knygoje nagrinėjamos valstybės institucijos, biurokratija, teisinė ir rinkimų sistemos, mokesčių bei protekcinė politika. Taip pat nagrinėjami nacionalizmo ir kolonializmo padariniai, pasaulinės ekonomikos raida, finansinės krizės bei socialinis mobilumas. Paskutinėje dalyje aptariami socialiniai klausimai: tapatybė, lytis, migracija, miesto ir kaimo skirtumai, sveikata, kultūra ir kt.

Memory, identity, and nationalism in European regions. Hershey, Pa.: IGI Global, [2019]. 254 p.

Šioje monografijoje nagrinėjama kolektyvinė atmintis, tapatybė ir nacionalizmas skirtinguose Europos regionuose. Teorines įžvalgas lydi empiriniai Rytų, Pietų ir Vidurio Europos regionų tyrimai, ypatingas dėmesys skiriamas daugiakultūriams regionams ir konfliktų atminčiai. Knygoje aptariami karinius susidūrimus išgyvenusių valstybių pavyzdžiai – nuo Balkanų iki Šiaurės Kaukazo, – atskleidžiant atminties politikos poveikį nacionalinės tapatybės susidarymui. Aptariama institucijų veikla (pvz., Slovakijoje, Kirgizijoje, Armėnijoje) kaip etninių ir politinių naratyvų kūrimo priemonė. Diskutuojama apie atminties įrankius – paminklus, diplomatiją, retoriką, rinkos reprezentacijas – ir jų vaidmenį, užtikrinant nacionalinį saugumą, tarpreliginį dialogą bei tautinius diskursus.

Khazanov, Pavel. The Russia that we have lost: pre-Soviet past as anti-Soviet discourse. Madison, Wisc.: The University of Wisconsin Press, [2023]. 191 p.

Šioje monografijoje nagrinėjama, kaip vėlyvojoje Sovietų Sąjungoje susidarė „prarastosios Rusijos“ mitas – carinės Rusijos laikotarpis imtas vaizduoti ne kaip gėdinga atmintis, o kaip garbingas ir politiškai svarbus istorinis tarpsnis, pasitelkiamas antisovietiniame diskurse. Analizuojama, kaip šis naratyvas paplito sovietmečio inteligentijos aplinkoje ir vėliau prisidėjo prie posovietinės Rusijos autokratinės raidos – nuo Jelcino iki Putino režimo. Parodoma, kaip suidealintas carinės Rusijos įvaizdis tapo patrauklus XIX a. vertybėmis besivadovaujantiems politikams. Teigiama, kad po SSRS žlugimo pasakojimai apie priešsovietinę praeitį suvienijo režimo šalininkus ir liberalią opoziciją bei padėjo formuoti Rusijos politinę tapatybę, kai šalis patyrė autoritarinę perkaitą.

Kirk, Tyler C. After the Gulag: a history of memory in Russia’s far north. Bloomington, Ind.: Indiana University Press, [2023]. 290 p.

Šioje knygoje atskleidžiama, kaip Komijos Respublikoje, Sibire, buvę Gulago kaliniai pasitelkė savo prisiminimus, laiškus, meno kūrinius ir kitus šaltinius alternatyviam SSRS istorijos pasakojimui kurti. Po Sovietų Sąjungos žlugimo jie savo autobiografijas siuntė vietos „Memorial“ organizacijos padaliniams ir istorijos muziejams, taip prisidėdami prie atminties erdvės kūrimo ir destalinizacijos diskurso. Autorius parodo, kaip atsiminimų bendruomenės („lagerio brolijos“) išlaikė bendrystę ir padėjo buvusiems kaliniams integruotis po išlaisvinimo. Remiantis tekstais, interviu, nuotraukomis ir archyviniais dokumentais, nagrinėjama, kaip ši kitoniška atmintis tapo stipriu regioniniu naratyvu, veikiančiu Rusijos kolektyvinę atmintį ir pilietinį diskursą. Knygoje tiriama atminties politika autoritarinėse sistemose ir parodoma, kaip mažos vietinės bendruomenės gali neigti oficialius valdžios naratyvus.

A companion to heresy inquisitions. Leiden: Brill, [2019]. 324 p.

Šioje kolektyvinėje monografijoje nagrinėjama erezijų ir inkvizicijos istorija nuo Viduramžių iki Ankstyvųjų naujųjų laikų. Įvairių šalių mokslininkų grupė aptaria erezijos sampratos raidą, inkvizicinių institucijų veiklą ir jų poveikį Europos religinei, politinei ir socialinei aplinkai. Knygoje išsamiai pristatomi pagrindiniai istoriniai atvejai – nuo katarų ir valdiečių iki reformacijos ir kontrreformacijos laikų procesų. Nagrinėjama inkvizicijos teisinė praktika, procedūros, bausmės ir teologiniai argumentai. Aptariama inkvizicijos įvaizdžio kaita istoriografijoje bei šiuolaikiniai šios temos tyrimo sunkumai.

Loray, Sam. From pamphlets to pixels: the continuing impact of print in modern times. [S. l.]: Mount Hira, 2024. 159 p.

Šioje knygoje nagrinėjama spaudos ir spausdintos žiniasklaidos raida nuo istorinių brošiūrų iki šiuolaikinių skaitmeninių formatų. Atskleidžiama, kodėl spauda išlieka svarbi naujienų sklaidos priemonė net ir skaitmeninės eros sąlygomis. Analizuojama, kaip spausdinti tekstai veikė visuomenės nuomones, kultūrinius judėjimus ir politinius procesus pastaraisiais keliais šimtmečiais. Pabrėžiamas spaudos poveikis švietimui, propagandai ir viešajai komunikacijai. Parodoma, kaip tradicinė spauda prisitaikė prie interneto amžiaus išbandymų ir kartu išlaiko savo reikšmę. Šis leidinys skirtas visiems, besidomintiems medijų istorija, kultūra ir technologijų pokyčiais.

Schechter, Ronald. A genealogy of terror in eighteenth-century France. Chicago: The University of Chicago Press, 2018. 289 p.

Knygoje nagrinėjama teroro sampratos raida XVIII amžiaus Prancūzijoje prieš pat Prancūzijos revoliuciją. Aptariamos valstybės kontrolės, represijų ir kultūrinių praktikų sąsajos, sudariusios pagrindą revoliuciniam terorui. Pabrėžiama, kad teroro reiškinys neatsirado staiga, o buvo ilgalaikio politinio ir socialinio vyksmo padarinys. Atskleidžiama, kad revoliucinės valdžios institucijos pasitelkė baimę ir smurtą kaip politinės valdžios bei visuomenės valdymo įrankį. Nagrinėjamos vieno svarbiausių XVIII a. Europos politinių reiškinių istorinės priežastys ir pasekmės.

Reich, Anna. I try not to think of Afganistan: Lithuanian veterans of the Soviet war. Ithaca; London: Northern Illinois University Press, 2024. 132 p.

Šioje knygoje pateikiamos Lietuvos karių, dalyvavusių Sovietų Sąjungos karuose Afganistane, asmeninės patirtys ir išgyvenimai. Pasitelkiant interviu ir asmeninius liudijimus, atskleidžiama, kaip veteranai išgyveno karo traumas, psichologines pasekmes bei grįžimo namo iššūkius. Žymių istorikų parašyti įvadas ir baigiamasis žodis suteikia platesnį istorinį ir politinį karo atminties kontekstą. Tai svarbi knyga karo veteranams ir visiems, besidomintiems sovietmečio istorija ir jos socialinėmis bei psichologinėmis pasekmėmis.