Parodos apie LDK didikų bibliotekas katalogas
Parodos apie LDK didikų bibliotekas katalogas
Šių metų pirmosiomis sausio dienomis Vrublevskių biblioteką pasiekė parodos „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ katalogas.
2023–2024 metais vykusioje parodoje „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ pirmąkart plačiajai visuomenei buvo pristatyta kruopščiai atrinkta, itin gausi senųjų retų spaudinių panorama iš devynių garsių LDK giminių – Radvilų, Chodkevičių, Sapiegų, Kosakovskių, Pliaterių, Oginskių, Huten-Čapskių, Lopacinskių, Tiškevičių – dvarų bibliotekų. Jungtinėje parodoje buvo eksponuojama trijose Vilniaus bibliotekose – LMA Vrublevskių, Vilniaus universiteto ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo – saugomos knygos ir dokumentai. Gausiai lankytą parodą lydėjo paskaitos ir edukaciniai užsiėmimai. Vrublevskių biblioteka inicijavo šios parodos katalogo išleidimą.
Kataloge pateikta susisteminta parodos medžiaga, pristatanti kiekvienos giminės didikų kolekcionavimo ypatumus bei atskirus išskirtinius eksponatus. Leidinys gausiai iliustruotas, pateiktas specialiai šiai parodai parengtas Lietuvos dvarų bibliotekų žemėlapis. Savo moksline verte leidinys aktualus ir įdomus ne tik akademinei, bet ir LDK paveldu, dvarų bibliotekomis bei jų savininkų bibliofiline veikla besidominčiai plačiajai visuomenei. Kaip katalogo pratarmėje rašo viena iš parodos rengėjų ir katalogo sudarytoja dr. A. Braziūnienė, „šis leidinys siekia parodyti, ką jau šiek tiek žinome ir ką naujo sužinojome apie LDK didikų bibliotekas ir išsaugoti tai, ką vienoje vietoje pavyko atskleisti parodoje.“
Katalogo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“ leidimą finansavo Lietuvos kultūros taryba, parėmė Lenkijos institutas Vilniuje. Artimiausiu metu parodos katalogą bus galima įsigyti Vrublevskių bibliotekos abonemente.
Bibliotekos mecenatų vizitas
Bibliotekos mecenatų vizitas
2026 m. sausio 2 d. Biblioteką aplankė UAB Brolis Defence vadovai Augustinas, Dominykas ir Kristijonas Vizbarai. Sužinoję apie Bibliotekos ketinimus skulptūrine kompozicija pagerbti karališkąją porą: Žygimantą Augustą ir Barborą Radvilaitę, jie praėjusiais metais jos sukūrimui skyrė ženklią finansinę paramą. Svečius sutiko, pasveikino ir jiems padėkojo direktorius dr. Sigitas Narbutas ir informacinių sistemų administratorė Ramutė Grabauskienė. Bibliotekos darbuotojos dr. Justina Sipavičiūtė ir Violeta Radvilienė svečius supažindino su raštijos paveldo šedevrais, saugomais šioje atminties institucijoje. Vėliau turiningo pokalbio metu buvo apibrėžtos bendrų interesų sritys ir aptartos gairės tolesniam bendradarbiavimui.
Vikos Petrikaitės nuotraukos. Vaizdai iš skulptoriaus Gedimino Piekuro dirbtuvių Eglės Stasiukaitytės.
Direkcijos informacija
Bibliotekos direkcijos kalėdinis sveikinimas
Bibliotekos direkcijos kalėdinis sveikinimas
Mielieji, 2025-ieji tarytum energingas bėgikas, startavęs naujametinėse varžybose, veikiai pasirodys prie gruodį įžiebtos Kalėdinės eglutės ir bus pasveikintas naujametiniais 2026-ųjų plojimais ir dovanomis. Jo įveiktą trasą šiemet žymi ne tik nugalėti sunkumai bei įveiktos kliūtys, tokios kaip naujos dokumentų valdymo sistemos įdiegimas, skubus senųjų dokumentų gydymas ir dar kitos, kurių jau nebeverta minėti. Jo trasą papuošė tarpiniais finišais tapę geri darbai ir svarbūs pasiekimai: didesnis nei praėjusiais metais skaitytojų pulkas, gausesnis užsakymų skaičius, gyvai surengtos ar virtualioje erdvėje paskelbtos parodos, sėkmingai pradėtas vykdyti skulptūrinės kompozicijos „Žygimantas ir Barbora“ projektas, net penkios išleistos knygos, keliasdešimt namuos ir svetur perskaitytų paskaitų, pranešimų ir dar daug kitų dalykų. Džiaugiantis tokiais rezultatais, norisi šventine nuotaika pasidalinti su Jumis, todėl visus sveikiname su artėjančiomis Šv. Kalėdomis bei Naujaisiais Metais ir nuoširdžiai visiems linkime artimųjų meilės ir sutarimo, bendraminčių palaikymo ir supratimo, įkvėpimo kūrybai, gyvenimui ir būsimiems geriems darbams!
Direkcija
Knyga ir vertėjas. Gerhardo Meierio „Bauras ir Binšėdleris. Amraino tetralogija“
Knyga ir vertėjas. Gerhardo Meierio „Bauras ir Binšėdleris. Amraino tetralogija“
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, bendradarbiaudama su LMA Vrublevskių biblioteka, tęsia pašnekesių su vertėjais ciklą „Knyga ir vertėjas“. Septintasis vaizdo įrašas skirtas šveicarų rašytojo Gerhardo Meierio kūriniui “Bauras ir Bindšėdleris. Amraino tetralogija”. Jį pristato vertėja Austėja Merkevičiūtė ir redaktorė Deimantė Kukulienė.
Amraino tetralogija, kurią sudaro romanai „Mirusiųjų sala“, „Borodino“, „Baladė apie snygį“ ir „Vėjų kraštas“, neišdildomai įtraukė į pasaulio literatūros žemėlapį gimtąjį Gerhardo Meierio kaimą Nyderbipą (alias Amrainą), ir rašytojas neretai vadinamas Proustu iš Amraino. Šiuose romanuose rašytojas neįtikėtinai nugludino savąją eksperimentinę prozą, išpuoselėjo jo paties deklaruojamo „rašymo apie nieką“ metodą ir stilių. Romanų veikėjai Bauras ir Bindšėdleris tarsi nedaro nieko, tik šnekučiuojasi vaikštinėdami po miestą ar kaimą, bet jųdviejų pokalbiai ir vieno iš jų nebylūs mintijimai apie kasdieniškiausius dalykus asociacijomis natūraliai nuklysta į literatūrą, kiną, dailę, muziką, mokslą, nuostabiai atspindėdami visą pasaulį. Paties rašytojo, įsitikinusio provincialo, manymu, kas vyksta kaime, vyksta pasaulyje, o kas vyksta pasaulyje, vyksta kaime, ir pasaulio piliečiu tampi tik per provincialą.
Fotografė Rūta Juodzevičienė apie knygas
Fotografė Rūta Juodzevičienė apie knygas
Asmeninio archyvo nuotrauka
Rūta Juodzevičienė – profesionali fotografė. Tiek verslo, tiek privačių klientų atsiliepimai apie Rūtą patys geriausi: pabrėžiama aukšta kompetencija, meistriškumas, kūrybiškumas, atsakingumas. Fotografei puikiai sekasi bendrauti ir pelnyti klientų pasitikėjimą.
Knygų pasaulis įtraukė Rūtą dar vaikystėje: ir seneliai, ir tėvai skaitė, mėgo, vertino knygas, turėjo namų bibliotekas. Sakoma, kad daug skaitantys geriau rašo. Šį teiginį tik dar kartą patvirtina Rūtos Juodzevičienės tekstai fotostudijos svetainėje, socialinių tinklų paskyroje (www.fotokuosa.lt).
1. Kokią knygą pavadintumėte vertinga? Kur slypi knygos vertė?
Kiekviename gyvenimo etape man vertingiausia būdavo vis kita knyga. Vaikystėje tai buvo Vytės Nemunėlio „Meškiukas Rudnosiukas“, kurį man deklamavo senelis, o vėliau skaičiau pati: jame tilpo visas mano keturmetės pasaulis ir viena pirmųjų pamokų, išmoktų kartu su Rudnosiuku, kad skaitymas prasideda nuo abėcėlės, o ne nuo akinių.
Studijų metais vertingiausios buvo chemijos knygos ir anatomijos atlasai, vėliau – meną, reklamos psichologiją ir komunikaciją nagrinėjančios knygos, o tarp darbų – grožinė literatūra.
Man vertingiausios tos knygos, kurios ne tik moko, bet ir auga drauge.
2. Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti Bibliotekos darbuotojams?
Tokią, kurią bibliotekininkai patys perskaitę norėtų rekomenduoti skaitytojui.
3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Fotografuojant knygos dažnai tampa pakylomis ar atramomis nelygiems objektams, kurie vis kažkodėl nusprendžia griūti iš kadro.
4. Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Turiniui formatas konkurencijos neturi. O man pačiai popierinė knyga visada artimiausia.
5. Kokios knygos neskolintumėte net draugui?
Tos, kuri ne mano.
6. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Kiekvienoje kartoje gyvena labai skirtingi žmonės – vieni knygą renkasi kaip kasdienę laisvalaikio formą, kiti labiau linksta į greitesnį, fragmentišką turinį.
Mano aplinkoje knyga visada buvo susijusi su laiko pojūčiu, minties pločiu ir gyliu.
7. Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Detektyvas apie tai, kur pradingsta mano laikas.
8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Knygas visada rinkdavausi pagal pajautimą ir rekomendacijas, niekada – pagal autoriaus kilmę. Mėgstamiausiųjų sąraše yra ir britų, ir amerikiečių, ir prancūzų, ir lietuvių kūrinių.
Pastaruoju metu daugiau skaitau profesinę literatūrą, todėl autoriaus kilmė tampa svarbi tiek, kiek tam tikrose šalyse giliau plėtota specifinė tema.
9. Jei pati rašytumėte, apie ką būtų knyga?
Apie drąsą imtis darbų, apie kuriuos nieko neišmanai. Pavyzdžiui, kaip rašyti knygas.
10. Kokią knygą skaitote šiuo metu?
J. Klietkutės „Pirmieji pajūrio fotografai: Paulina Mongirdaitė, Ignas Stropus“.
Išrinktas naujos sudėties LMA prezidiumas
Išrinktas naujos sudėties LMA prezidiumas
Guodžio 16 d. į visuotinį LMA narių susirinkimą atėję akademikai išrinko naujos sudėties Prezidiumą. Išrinktajam LMA prezidentui akad. Vytautui Nekrošiui pasiūlius, viceprezidentais išrinkti akad. Juozas Augutis ir akad. Aivaras Kareiva, Prezidiumo nariais – akad. Aurelija Žvirblienė, akad. Leonas Valkūnas ir akad. Jūras Banys, vyriausiuoju moksliniu sekretoriumi, vykdysiančiu kanclerio funkcijas, – akad. Zenonas Dabkevičius, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininke patvirtinta akad. Aušra Maslauskaitė, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininku – akad. Ričardas Makuška, Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininku – akad. Limas Kupčinskas, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininku – akad. Vidmantas Stanys, Technikos mokslų skyriaus pirmininku – akad. Gintautas Dzemyda. Sveikiname naujos sudėties LMA prezidiumą, linkime jam darbingų, rezultatyvių, reikšmingos įsimintinos veiklos kupinų metų, o visai Akademijai – džiugių, ramių bei šviesių ateinančių švenčių! Darbą naujos sudėties Prezidiumas pradės 2026 m. vasario 2 d.
Sigito Narbuto nuotrauka.
Direkcijos informacija
Virtuali paroda skirta YIVO šimtmečio jubiliejui
Virtuali paroda „Leido sau plepėti per pamoką... Auklėtinių kasdienybė Vilniaus žydų mokytojų institute (1873–1915)“
Šiemet sukanka šimtas metų, kai 1925 m. Vilniuje įsteigtas Žydų mokslinių tyrimų institutas – YIVO. Jo sukaupto archyvo fragmentai saugomi ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Rankraščių skyriuje, Žydų mokslinių tyrimų instituto fonde (F424). Didelė šios medžiagos dalis susijusi su Vilniaus žydų mokytojų institutu. Apie šį institutą ir pasakoja virtuali paroda, kuri skiriama YIVO šimtmečio jubiliejui.
Eksponuojami archyviniai dokumentai pateikti nuoseklia seka: nuo priėmimo į institutą iki absolventų paskyrimų. Parodoje atskleidžiama Vilniaus žydų mokytojų instituto auklėtinių gyva, šurmuliuojanti kasdienybė. Iš dokumentų sužinome pamokų tvarkaraščius ir temas, gautus pažymius ir pastabas, skaitytų „pašalinių“ knygų pavadinimus, nusižengimus ir už juos taikytas bausmes, absolventų paskyrimų vietas ir tolesnę karjerą. Pastebime instituto vyresnybės siekį geriau pažinti auklėtinius, apibrėžti jų „psichologinį portretą“. O kartais, skaitydami „sausus“ dokumentus, susiduriame su anuomet kunkuliavusiomis karštomis emocijomis ir meilės dramomis…
Parodą parengė dr. Gita Drungilienė. Tekstą redagavo dr. Artūras Judžentis ir dr. Giedrė Miknienė. Dokumentus skaitmenino ir fotografavo Egidijus Gotalskis, Alfredas Kulingauskas, Laurynas Marcinkevičius, Vika Petrikaitė ir Valentina Marmienė. Medžiagą internete pateikė Audronė Steponaitienė.
Gita Drungilienė
Akademikui Jurui Poželai – 100
Akademikui Jurui Poželai – 100
Akademikas Juras Požela įėjo į mokslo istoriją kaip puslaidininkių fizikos mokslinės mokyklos Lietuvoje įkūrėjas. Tapęs fizikos ir matematikos mokslų daktaru, J. Požela pradėjo naują plazminių reiškinių puslaidininkiuose mokslinių tyrimų kryptį. Jo iniciatyva ir didelių pastangų dėka 1967 m. įkurtas Puslaidininkių fizikos institutas. Jis buvo daugelio naujų mokslinių tyrimo krypčių iniciatorius ir pradininkas, kartu su bendradarbiais S. Ašmontu ir K. Repšu tapo pirmojo mokslinio atradimo Lietuvoje, įrašyto į atradimų rejestrą, bendraautoriumi. Tai buvo labai produktyvus ir kūrybingas mokslininkas: parašė daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių, 9 monografijas, patvirtino daugiau kaip 100 išradimų. Greta įvairiapusės mokslinės veiklos daug dėmesio skyrė jaunųjų mokslininkų rengimui, išugdė 48 mokslo daktarus. Dirbdamas didžiulės apimties mokslinį darbą, akademikas J. Požela aktyviai dalyvavo mokslo organizacinėje ir visuomeninėje veikloje, 1972 m. išrinktas Lietuvos MA viceprezidentu, 1984 m. – Lietuvos MA prezidentu, 1992–1996 m. buvo LR Seimo nariu. Dirbdamas mokslo ir visuomeninį darbą, nešdamas įpareigojančią savo pavardės naštą, ir sovietmečiu, ir atgavus Nepriklausomybę akademikas sugebėjo išsaugoti bendražmogiškas vertybes, moralinius principus, pelnyti kolegų pagarbą ir gerus atsiminimus. Garso/vaizdo įraše – pokalbis su fiziku, habil. dr. Steponu Ašmontu.
XII Baltijos šalių bibliotekininkų kongresas „CoBaL“
XII Baltijos šalių bibliotekininkų kongresas „CoBaL“
2025 m. gruodžio 2–3 dienomis Kaune įvyko XII Baltijos šalių bibliotekininkų konferencija „CoBaL: bibliotekos – raktas į raštingą visuomenę“, kuri sukvietė Baltijos šalių bibliotekininkus bei svečius iš Ukrainos, Suomijos, Švedijos ir Norvegijos. Kas penkerius metus vykstantis kongresas šiemet buvo rengiamas Lietuvos bibliotekininkų draugijos kartu su Latvijos ir Estijos bibliotekininkų asociacijomis. Pagrindinė konferencijos tema – šiuolaikiniai raštingumo uždaviniai ir bibliotekų vaidmuo juos sprendžiant.
Daugiaaspektis raštingumas – būtina šiuolaikinės visuomenės gyvavimo sąlyga ir vienas svarbiausių XXI amžiaus gebėjimų, lemiančių asmeninį, pilietinį ir nacionalinį atsparumą. Šiuo metu bibliotekos tampa kritinio mąstymo, pilietiškumo, medijų ir informacinio raštingumo centrais, o bibliotekininkai – šių žinių mokytojais ir patarėjais, skaitmeninės įtraukties ir socialinės sanglaudos stiprintojais.
Per dvi konferencijos dienas buvo pristatomos mokslinės ir praktinės įžvalgos apie bibliotekų vaidmenį saugant demokratiją, raštingumo ugdymą, darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą bibliotekose, bibliotekininko profesijos kaitą, sumanymus, kaip skatinti skaitymą. Kongreso vaizdo įrašą lietuvių ir anglų kalba galima žiūrėti https://lbd.lt/ivyko-xii-asis-baltijos-saliu-bibliotekininku-kongresas-cobal/
Renginio metu buvo pristatytas Baltijos šalių bibliotekų raštingumo manifestas, kuris įtvirtins bendrą regiono nuostatą dėl bibliotekų svarbos, ugdant visuomenės raštingumą (daugiau apie manifestą https://lbd.lt/kongrese-cobal2025-patvirtintas-strateginis-baltijos-saliu-biblioteku-manifestas/).
Renginyje dalyvavo dvi Bibliotekos darbuotojos: R. Smažinienė ir R. Marcinkevičienė.
Parengė R. Smažinienė
Kviečiame prisidėti prie meno projekto įgyvendinimo
Kviečiame prisidėti prie meno projekto įgyvendinimo
Kitų metų liepą atnaujintas LMA Vrublevskių bibliotekos kiemelis pasipuoš skulptūrine kompozicija „Žygimantas ir Barbora“, kuri taps simboliu, jungiančiu istoriją su dabartimi ir skatinančiu smarkiau plakti visas mylinčias širdis.
Skulptoriaus Gedimino Piekuro dirbtuvėje šiandien kūrinys jau virsta realybe. Vilniaus savivaldybės istorinės atminties komisijai pritarus, užbaigtas ir patvirtintas įrengimo vietos projektas.
Visa projekto įgyvendinimo darbų kaina – 60 tūkst. eurų. Geranoriškos paramos dėka Biblioteka savo sąskaitoje jau sukaupė pusę reikalingos sumos.
Bibliotekos bendruomenė bus dėkinga visiems, skyrusiems lėšų šiam projektui. Generalinių rėmėjų ir mecenatų indėlis bus įamžintas įrašais kiemelyje prie skulptūros. Išskirtinėje Vilniaus senamiesčio vietoje atsiradęs meno kūrinys neabejotinai taps traukos centru ir miesto istorijos liudytoju. Maloniai kviečiame prisidėti prie šio projekto, pinigus pervedant į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sąskaitą LT55 7300 0100 0246 2575 AB Swedbank ir nurodant „Skulptūrinei kompozicijai“.
