Audronė Steponaitienė

Człowiek twórcą historii. Białystok: Uniwersytet w Białymstoku, 2024. 8 t.

2024 m. rugsėjo 17–20 d. Balstogėje vyko XXI visuotinis Lenkijos istorikų suvažiavimas, kuriame paskelbti naujausi istorikų pasiekimai, papildantys arba prieštaraujantys ligšiolinėms žinioms, iškeltos paskutiniojo 25-mečio pasaulio istoriografijos problemos. Suvažiavime dalyvavo ne tik istorikai, bet ir meno, medicinos, mokslo istorijos žinovai, visuomeninių mokslų, politologijos ir tarptautinių santykių tyrėjai. Suvažiavimo darbas suskirstytas į 6 sekcijas, išleisti 8 straipsnių rinkinio tomai.

T. 1. Człowiek i praca w procesie modernizacji społecznej i gospodarczej. 735 p.

Pirmajame tome svarstomi kariuomenės ir visuomenės santykių klausimai, mokslo ir technikos pažangos įtaka žmonių gyvenimo trukmei, pagyvenusių žmonių problemų sprendimo būdai nuo X amžiaus iki dabar.

T. 2. Rzeczpospolita polsko-litewska w Europie wczesno nowożytnej. 577 p.

Antrasis tomas skirtas XIV a. pabaigos – XVIII a. antros pusės Lenkijos ir Lietuvos valstybės istorinių įvykių tyrimui. Autoriai atskleidžia Jogailaičių dinastijos politinį, visuomeninį ir ekonominį indėlį, tobulinant valstybės ir visos Europos valdymo struktūras, aprašo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Ukrainos visuomeninius, konfesinius ir kultūrinius procesus, dvarų veiklos ypatybes.

T. 3. Społeczeństwo wobec wyzwań nowoczesności. 681 p.

Trečiasis tomas skirtas žmonių reakcijos į laikmečio iššūkius tyrimams. Skelbiami straipsniai apie Senovės Graikiją, XVIII–XXI amžių ligas, gyventojų požiūrį į skiepus. Daug straipsnių skirta pasienio gyventojų kultūros, kurią veikė kaimyninės šalys, ypatybėms.

T. 4. Społeczeństwo Europy Środkowo-Wschodniej w XX w. 780 p.

Ketvirtajame tome rašoma apie XX a. Vidurio ir Rytų Europos šalis. Pasauliniai karai perbraižė Europos politinį žemėlapį. Straipsnių autoriai tiria ekonominius, politinius, demografinius, religinius, kultūrinius privalumus ir trūkumus, prijungus prie Lenkijos Vakarų ir Šiaurės kraštus ir praradus rytinę dalį. Taip pat aptariami santykių su žydais klausimai Antrojo pasaulinio karo metu, Lenkijos liaudies kariuomenės paskirtis, svarstoma, kokią įtaką tautų savimonei turėjo komunizmo era ir jos žlugimas.

T. 5–6. Warsztat nowoczesnego humanisty historyka na progu XXI w. Cz. 1–2. 426 p., 303 p.

Penktasis ir šeštasis tomai skirti XXI amžiaus istorikams kylantiems iššūkiams. Šiuolaikinės technologijos leidžia giliau, greičiau ištirti analizuojamus objektus. Skaitmenintos senosios knygos ir kita informacija skelbiama internete. Svarbu, kad reikšmingų įvykių dokumentavimas nedingtų interneto laikinume. Archyvų darbuotojams reikia suderinti vartotojų teises į informaciją ir archyvarų pareigą ją saugoti.

T. 7–8. Miejsce historii w edukacji humanistycznej w XXI w. Cz. 1–2. 354 p., 287 p.

Septintajame ir aštuntajame tomuose aptariama istorijos vieta šiandieniniame humanistiniame ugdyme. Autoriai atskleidžia lenkų istoriografijos indėlį tarptautiniu mastu. Svarbi istorijos tyrimų dalis – judaikos studijos, pagausėjo biografijų tyrimų. Atskirą skyrių sudaro straipsniai apie muziejininkystės reikšmę. Paskutinioji straipsnių dalis skirta istorijos mokymo mokyklose klausimams.

Truściński, Łukasz. Wołania: praktyki komunikacyjne w życiu codziennym mieszkańców Grodziska Wielkopolskiego w XVIII wieku. Warszawa: Instytut Historii im. Tadeusza Manteuffla Polskiej Akademii Nauk, 2024. 334 p.

XVIII amžiuje dauguma gyventojų buvo neraštingi, todėl bendraujant didelę reikšmę turėjo žodžiai ir gestai. Kai kurie bendravimo būdai šiandien gali atrodyti keistai. Tik detalus kultūrinio, visuomeninio ir istorinio konteksto pažinimas leidžia suprasti to meto žmonių mąstymo būdą ir pasaulio suvokimą. Šiame tyrime autorius naudojosi Didžiosios Lenkijos Grodzisko teismų knygomis ir kitais miesto tarybos dokumentais. Tikėtina, kad panaši padėtis buvo visoje šalyje.

Dwa diariusze duchownych ewangelicko-reformowanych z przełomu XVII i XVIII wieku: „Memoriale“ Gabriela Dyjakiewicza i „Diariuszׅ“ Jana Krzysztofa Kraińskiego. Warszawa: Instytut Historii im. Tadeusza Manteuffla Polskiej Akademii Nauk, 2024. 293 p.

Lenkijoje tarp išlikusių XVII–XVIII amžiaus egodokumentų nedaug tėra dvasininkų prisiminimų. Katalikiškame krašte rasti evangelikų reformatų užrašų juolab reta. Šioje knygoje spausdinami dviejų pastorių dienoraščiai. Juose atskleidžiamas autorių požiūris į žmones ir įvykius padeda suprasti, kokios priežastys ir aplinkybės lėmė protestantų mažumos išlikimą.

Wojnowski, Michał. Narzędzia rosyjskiego imperializmu: studia nad genezą, ewolucją i rolą działań (środków) aktywnych w polityce zagranicznej Kremla w XX i XXI wieku. Warszawa: Instytut Historii im. Tadeusza Manteuffla Polskiej Akademii Nauk, 2024. 503 p.

Tai 2013–2022 metų straipsnių rinkinys apie imperinės Kremliaus politikos veiksmus nuo dvidešimtųjų XX amžiaus metų iki Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Autorius rėmėsi Sovietų Sąjungos / Rusijos Federacijos ir NATO šalių strateginio planavimo dokumentais, sovietinio saugumo medžiaga, saugumo ir gynybos darbuotojų straipsniais spaudoje, Vakarų gynybos institucijų medžiaga. Knygoje autorius siekia atskleisti XX–XXI amžiuje Kremliaus naudotų metodų ir priemonių kilmę, vystymąsi ir tikslus.

Heather, Peter. Upadek cesarstwa rzymskiego. Poznań: Dom wydawniczy REBIS, 2024. 639 p.

Romos imperijos žlugimas visiems laikams pakeitė pasaulio veidą. Daugelis istorikų ieškojo atsakymo, kodėl subyrėjo Romos imperija. Kaip kaimyninės šalys nugalėjo politiškai, visuomeniškai, ekonomiškai, kultūriškai stipresnę valstybę? Roma turėjo teisinę sistemą, administravimą, rinko mokesčius, sutelkė kariuomenę. Kodėl V amžiuje ji nustojo egzistuoti, nepaisant visų valdymo struktūrų ir procedūrų, gyvavusių šimtmečius? Remdamasis istoriniais šaltiniais, autorius kuria įtraukų pasakojimą, kviečiantį skaitytoją tapti istorijos tyrėju.

Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė