Restauratorės dalyvavo tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse

Bibliotekos restauratorės dalyvavo tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse „LDK knygrišystė: nuo gotikos iki baroko“

2025-07-16

2025 m. liepos 7–11 dienomis Trakų istorijos muziejuje vyko tarptautinės kūrybinės dirbtuvės „LDK knygrišystė: nuo gotikos iki baroko“, kuriose dalyvavo ir bibliotekos Dokumentų restauravimo ir konservavimo skyriaus atstovės – restauratorė Ramunė Kisielė bei knygrišė-restauratorė Liliana Balanienė.

Restauratorės penkias dienas gilino žinias ir įgijo vertingų praktinių įgūdžių knygrišystės ir dokumentų restauravimo srityse. Šios kompetencijos ypač aktualios dirbant su dokumentiniu paveldu bibliotekoje – nuo senųjų knygų priežiūros iki restauravimo ir edukacinių veiklų.

Mokymai vyko Trakų Pusiasalio pilies renovuotame pietvakarių bokšte, o juos organizavo Trakų istorijos muziejus drauge su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos bei partneriais.

Dirbtuvės buvo 2024 m. įvykusio projekto „LDK rankraštinė knyga: Trakų pilies teismo knygų įrišai šiuolaikiškai“ tąsa. Šiemet projektas išsiplėtė į tarptautinį – jame dalyvavo muziejininkai, bibliotekininkai bei paveldosaugos specialistai iš Lietuvos, Ukrainos (Kyjivo Pečorų Lavros muziejus), taip pat Lenkijos lietuvių bendruomenių.

Dirbtuvių metu dalyviai taip pat lankėsi Trakų istorijos muziejuje įkurtose „Knygos kelio“ erdvėse, kuriose buvo supažindinti su spausdinimo presu, atkurtu pagal Johanno Gutenbergo preso pavyzdį. Vizito metu buvo pristatyta spausdinimo istorija, demonstruotas preso veikimo principas, o praktinio užsiėmimo metu dalyviai turėjo galimybę patys atspausdinti pasirinktą atvaizdą arba tekstą rankinio viduramžių tipo preso pagalba.

Mokymų metu dalyviai susipažino su Europos ir LDK knygrišystės raida nuo gotikos iki baroko, gamino istorinius knygų įrišus, dekoravo popierių pagal tradicinius kleisterinio popieriaus raštus, naudotus Lietuvoje ir Europoje.

Užsiėmimus vedė aukščiausios kvalifikacijos profesionalai – Vilniaus knygrišių gildijos nariai: projekto vadovas Rimas Supranavičius, Sigitas Tamulis ir Kristina Lukoševičienė, – ilgametę patirtį turintys dokumentų restauratoriai ir knygrišiai, savo srities ekspertai.


Naujos knygos

Naujos knygos

2025-07-16

Fletcher, Judith. Myths of the underworld in contemporary culture. Oxford: Oxford University Press, 2019. 224 p.

Senovės mitai apie nusileidimą į požemio pasaulį atgimsta šiuolaikiniuose pasakojimuose kaip traumos, vidinės kelionės ar moralinio išbandymo metaforos. Džiuditė Flečer (Judith Fletcher) nagrinėja, kaip klasikinis nusileidimo į mirusiųjų pasaulį motyvas perkeičiamas šiuolaikiniuose filmuose, romanuose, komiksuose ir net vaikų literatūroje bei animacijoje. Remdamasi Homero, Vergilijaus ir Ovidijaus tekstais, ji atskleidžia, kaip šie motyvai įprasmina tremties, marginalumo, netekties ir tapatybės trapumo temas. Autorė pasitelkia klasiką, kultūros teoriją ir medijų analizę, parodydama, kaip senieji mitai šiuolaikinėje vizualinėje kultūroje įgyja naujas formas.

Hanna, Ralph. Looking at medieval books. Liverpool: Liverpool University Press, 2025. 164 p.

Viduramžių rankraščiai veikė istorinę atmintį ir stiprino dvasinę bei pasaulietinę galią. Ralfas Hana (Ralph Hanna) nagrinėja, kaip šie dokumentai buvo kuriami ir perduodami vienuolynams, universitetams bei raštvedybos įstaigoms, kur jie atliko svarbų vaidmenį liturginėje, akademinėje ir administracinėje aplinkoje. Autorius apžvelgia rašymo medžiagas, Viduramžių raštininkų darbą ir skaitymo įpročius. Jis atskleidžia, kaip rankraščiai tampa tarpdisciplininių tyrimų objektu – nuo tekstologijos iki kultūros istorijos. Jų išdėstymas, ženklinimas ir marginalijos lemia jų paskirties bei reikšmės supratimą.

Gere, Cathy. Knossos and the prophets of modernism. Chicago; London: The University of Chicago Press, 2011. 277 p.

Knosas tapo ne tik archeologinių tyrinėjimų objektu, bet ir modernistinių vizijų įkūnijimo vieta. Keitė Gir (Cathy Gere) knygoje nagrinėja, kaip žymaus archeologo Arturo Evanso (Arthur Evans) atkurtas minojiečių pasaulis atspindėjo XX a. pradžios idealus – pacifizmą, moterų idealizavimą ir utopines svajones. Evansas, interpretuodamas radinius modernizmo dvasia, kūrė rekonstrukcijas, kurios įkvėpė rašytojus, menininkus ir psichoanalitikus – tarp jų Zigmundą Froidą (Sigmund Freud) ir Džeimsą Džoisą (James Joyce). Leidinys iliustruotas archyvinėmis nuotraukomis ir rekonstrukcijų vaizdais, atskleidžiančiais, kaip Knosas virto įtaigiu, bet iš esmės modernistinės vaizduotės mitu. Autorė parodo, kaip XX a. pradžios modernistinės ideologijos buvo perkeltos į senovės griuvėsius, taip sukuriant mitą, kuris iki šiol veikia Vakarų kultūrinę vaizduotę.

Medieval women. London: The British Library, 2024. 256 p.

Nuo intymių ritualų iki viešųjų pareigų – ši knyga atveria daugiasluoksnį moterų gyvenimo Viduramžių Europoje vaizdą. Remiantis gausia tekstine ir vaizdine medžiaga, pristatoma daugiau nei 40 temų, kurios atskleidžia įvairių socialinių sluoksnių moterų – tiek žymių intelektualių, tiek mažiau žinomų veikėjų – kasdienybę ir patirtis. Knygoje aptariama per 140 objektų, tarp jų amuletai, talismanai, kosmetikos receptai ir istorinis Žanos d’Ark laiškas, skirtas jos rėmėjams bei kariuomenės vadovams. Rankraščių miniatiūros, vitražai, žemėlapiai ir kiti vizualiniai šaltiniai leidžia pažvelgti į istoriją moterų akimis.

Jewish languages and book culture. Oxford: Bodleian Library Publishing, 2024. 229 p.

Šiame leidinyje pristatoma žydų knygų kultūros ir rašymo tradicijų raida nuo Viduramžių iki Naujųjų laikų. Jame nagrinėjama, kaip žydų bendruomenės – nuo Kairo iki Europos, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų – užrašinėjo įvairias kalbas hebrajų raštu (aramėjų, jidiš, ladino ir kt.). Remiantis išskirtiniais Bodlėjaus bibliotekos (Bodleian Library) rinkinių eksponatais, straipsniuose atskleidžiama, kaip kasdieniai, religiniai ir pasakojamieji tekstai jungė literatūrines ir dvasines tradicijas. Leidinį papildo 86 spalvotos iliustracijos – rankraščių faksimilės, žemėlapiai, rašto pavyzdžiai, – liudijančios pamirštas kalbas ir žydų rašymo tradicijų įvairovę.

Jewish treasures from Oxford libraries. Oxford: Bodleian Library, 2020. 307 p.

Šiame leidinyje pristatomi Viduramžių hebrajų rankraščiai ir retos knygos iš Oksfordo Bodlėjaus ir kitų bibliotekų. Jame aptariami vertingiausi rankraščiai, atskleidžiantys žydų intelektinės ir religinės tradicijos raidą. Įtaigiai pasakojama apie septynias išskirtines kolekcijas, kauptas keturis šimtmečius. Tarp vertingiausių eksponatų – Maimonido rankraščio fragmentas, seniausias datuotas Talmudo laiškas, iliustruotos Hebrajų Biblijos, maldaknygės ir Viduramžių žydų antspaudas. Leidinį papildo daugybė iliustracijų – faksimilės, žemėlapiai, portretai – ir išsamūs eksponatų aprašai, leidžiantys pažinti žydų religinę, intelektualinę ir socialinę istoriją per išlikusių objektų paveldą. Vaizdinė medžiaga čia tampa ne tik estetine detale, bet ir svarbia pasakojimo dalimi, atveriančia platesnį kultūrinį kontekstą.

Clapinson, Mary. A brief history of The Bodleian Library. Oxford: Bodleian Library, 2020. 264 p.

Bodlėjaus biblioteka, veikianti nuo 1602 metų, yra viena žymiausių mokslo ir kultūros institucijų pasaulyje. Merės Klapinson (Mary Clapinson) knygoje nuosekliai pristatoma daugiau nei keturių šimtmečių šios bibliotekos raida – nuo Tomo Bodlio (Thomas Bodley) vizijos iki požeminių saugyklų statybos ir šiuolaikinės Vestono (Weston) bibliotekos įkūrimo. Leidinys gausiai iliustruotas istorinėmis nuotraukomis, bibliotekininkų portretais, rankraščių fragmentais ir pagrindinių pastatų fotografijomis. Tai ne tik informatyvus istorinis pasakojimas, bet ir vizualiai patrauklus žvilgsnis į vieną iškiliausių pasaulio bibliotekų.

Handbook on post-war reconstruction and development economics of Ukraine. Cham: Springer, 2024. 606 p.

Šis išsamus žinynas nagrinėja Ukrainos pokario atstatymo ekonomiką ir laukiančius sunkumus. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, aptariami nacionalinio saugumo, švietimo sistemos atkūrimo, infrastruktūros plėtros, darbo rinkos dinamikos ir ekonominės politikos klausimai. Leidinyje derinami mikro- ir makroekonominiai požiūriai, siekiant visapusiškai apžvelgti tvaraus augimo strategijas. Knyga sieja ekonomikos, politikos ir socialinių mokslų požiūrius, leidžiančius išsamiai suprasti pokario pertvarkos sudėtingumą. Tai vertingas šaltinis visiems, besidomintiems Ukrainos atkūrimo politika ir platesnėmis Rytų Europos raidos kryptimis.

The Cambridge companion to Ottoman history. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. 418 p.

Šiame esė rinkinyje pateikiamas sistemingas ir tarpdisciplininis įvadas į Osmanų imperijos istoriją. Aptariami pagrindiniai tyrimų sunkumai: ribotas šaltinių prieinamumas, imperijos kultūrinė įvairovė bei sudėtinga chronologija. Parodoma pirminių šaltinių – archyvinių dokumentų, metraščių, teisinių tekstų ir vaizdinės medžiagos – suvokimo įvairovė. Tarp aptariamų temų – intelektinė, darbo, lyties, diplomatijos, aplinkos ir skaitmeninė istorija. Leidinys kviečia osmanų istoriją suvokti ne kaip uždarą imperinį paveldą, o kaip gyvą, nuolat kintantį pasakojimą, skatinantį kritinį mąstymą ir gilesnį kultūros supratimą.

The Routledge handbook of social change. London; New York: Routledge, 2023. 385 p.

Kas lemia visuomeninių pokyčių kryptis ir mastą? Šioje knygoje nagrinėjama, kaip skirtingos bendruomenės reaguoja į globalius iššūkius, prisitaiko prie jų arba imasi aktyvios transformacijos. Aptariamos reikšmingiausios temos: skaitmeninis sąjūdis, tapatybės politika, valstybės valdymas po pandemijos, technologiniai pokyčiai ir kt. Tarpdiscipliniškumu paremti tekstai jungia sociologijos, antropologijos, geografijos ir plėtros studijų požiūrius, siūlydami teorinius įrankius socialiniams pokyčiams nagrinėti. Tai išsamus ir provokuojantis šaltinis akademikams, politikos formuotojams ir visiems, siekiantiems suprasti, kaip vyksta socialiniai pokyčiai ir kaip juos galima kryptingai valdyti.

Routledge handbook of Russian politics and society. London; New York: Routledge, 2023. 588 p.

Kaip funkcionuoja valdžia valstybėje, kur institucijos formaliai egzistuoja, bet jų nepriklausomybė – ribota? Tai esminis klausimas, bandant suprasti Rusijos politinę tikrovę pastaraisiais dešimtmečiais. Knygoje nagrinėjama, kaip keitėsi prezidentūros, parlamento, teismų, politinių partijų ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo nuo Jelcino iki Putino laikų. Daug dėmesio skiriama žiniasklaidos kontrolei, religijos ir nacionalizmo vaidmeniui bei pilietinio pasipriešinimo taktikoms autoritarinėje sistemoje. Tarpdisciplininis tyrimas remiasi politologijos, sociologijos ir tarptautinių santykių analizėmis. Tai svarbus leidinys visiems, siekiantiems geriau suprasti autoritarinio valdymo mechanizmus Rusijoje ir jų poveikį vidaus bei regioninei politikai.

Beauvois, Daniel. The noble, the serf and the revizor. Chur; London; Paris; New York; Melbourne: Harwood Academic Publishers, 2023. 268 p.

Tarp 1831 ir 1863 metų sukilimų Lenkijos bajorija dabartinėje Vakarų Ukrainoje teritorijoje susidūrė su gilia tapatybės ir galios krize. Knygoje nagrinėjama, kaip Rusijos imperinė biurokratija menkino lenkų žemvaldžių visuomeninę padėtį ir bajorišką savimonę, atimdama titulus bei teisinį statusą. Atskleidžiama, kaip žemvaldžių elitas neteko ankstesnės įtakos, politinės autonomijos ir turto. Esminį vaidmenį šiame procese atliko „revizoriai“ – carinės valdžios inspektoriai, paspartinę bajorijos nuosmukį rytinėse buvusiose Abiejų Tautų Respublikos žemėse. Tik turtingiausiems žemvaldžiams pavyko išlikti, bet lojalumo kaina buvo visiškas atsiribojimas nuo lenkų nacionalinio judėjimo. Pateikiamos įžvalgos apie prievartinę asimiliaciją, imperinės valdžios kontrolę ir visuomenės virsmą.

Anotacijas parengė Radvilė Bliūdžiūtė


„Drąsiai palaikęs Lietuvą ir lietuvius“

„Drąsiai palaikęs Lietuvą ir lietuvius“

2025-07-14

Gal eidami sostinės Vilniaus gatve atkreipėte dėmesį į 25-uoju numeriu pažymėtą namą? Memorialinė lenta virš įėjimo skelbia, kad čia 1918–1933 m. veikė Lietuvių sanitarinės pagalbos draugija, buvo lietuvių poliklinika ir ligoninė. Jos direktorius ir draugijos pirmininkas buvo Danielius Alseika (1881–1936) – gydytojas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas, garsiosios Marijos Alseikaitės-Gimbutienės (1921–1994) tėvas.

Kaip tik šioje Vilniaus lietuvių ligoninėje prieš šimtą metų – 1925-jų liepos 3 dieną – Amžinybėn iškeliavo Tadas Stanislovas Vrublevskis (1858–1925) – žymus Vilniaus advokatas, bibliofilas kolekcininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, mecenatas, savo didžiulę apie 80 tūkst. knygų ir kitokių dokumentų biblioteką 1912 m. atvėręs Vilniaus visuomenei. Vrublevskio mirties liudijimą, dabar saugomą LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje, pasirašė kaip tik Alseika.

Minėdama savo mecenato 100-ųjų mirties metinių sukaktį, LMA Vrublevskių biblioteka parengė virtualią parodą „Drąsiai palaikęs Lietuvą ir lietuvius“: Tado Stanislovo Vrublevskio 100-osioms mirties metinėms“. Jos pavadinime įrašyti Mykolo Biržiškos (1882–1962), vieno iš Vrublevskio bičiulių, žodžiai nusako Vrublevskio požiūrį į lietuvius. Pats būdamas lenkas, bet laikydamas save LDK palikuoniu, vienu iš paskutinių jos piliečių, Vrublevskis buvo itin tolerantiškas įvairių tautybių asmenims, gynė juos politinėse bylose, dalyvavo Vilniaus lietuvių ir gudų kultūrinėje veikloje, nepritarė Vilniaus prijungimui prie Lenkijos. Parodoje atskleidžiama, ar (ir kiek) Vrublevskis mokėjo lietuviškai, su kokiais lietuviais bičiuliavosi, kas rodo jo dėmesį lietuvių kultūrai ir apskritai Lietuvai.

Parodos autorė dr. Alma Braziūnienė
Redaktorius dr. Artūras Judžentis
Internete paskelbė Audronė Steponaitienė

Iliustracijos:

  1. Vilniaus gatvės 25-jo namo memorialinė lenta. Vlado Braziūno nuotrauka
  2. Tado Stanislovo Vrublevskio portretas. Fotografija. Vilnius, 1892


Laikraštis „Draugas“

Laikraštis „Draugas“

2025-07-12

Minėdami Pasaulio lietuvių bendrystės dieną norime pristatyti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomą laikraštį „Draugas“.

JAV leidžiamas „Draugas“ yra ilgiausiai gyvuojantis lietuviškas laikraštis, be pertraukos einantis jau 116-tus metus. Jis buvo pradėtas leisti 1909 metais liepos 12 dieną Wilkes Barre, Pensilvanijos valstijoje. Laikraštį įsteigė ir leido Amerikos lietuvių Romos katalikų kunigų vienybė, pirmieji jo rengėjai – kunigai Vincas Vizgirda ir Kazimieras Urbonavičiaus, vėliau redaktoriai keitėsi. Laikraštis ėjo kas savaitę. Nuo 1912 metų liepos 4 dienos „Draugas“ persikėlė į Čikagą (Ilinojaus valstiją).

Pirmojo pasaulinio karo pradžia ir naujienų gausa paskatino leisti laikraštį kasdien, todėl nuo 1916 m. kovo 31 d. „Draugas“ tapo dienraščiu. Lygiagrečiai iki 1917 metų vasario vis dar buvo leidžiamas ir savaitraštis, pavadinimu „Savaitinis Draugas“. 1919 metais iš Čikagos lietuvių kunigų „Draugo“ redagavimą ir leidimą perėmė Marijonų vienuolija, 1941 m. įkūrusi Lietuvių katalikų spaudos draugiją, kuri leidžia laikraštį iki šiol.

1949 metais 40-mečio proga „Draugas“ buvo papildytas šeštadieniniu kultūriniu priedu „Mokslas, menas, literatūra“ (vėliau – „Kultūra“). Priede plačiai aprašoma Amerikos ir kitų išeivių lietuvių kultūrinė veikla, skelbiama grožinės literatūros kūrinių, publikuojami žymių išeivijos ir Lietuvos mokslo bei kultūros veikėjų darbai.

„Draugas“ laikėsi katalikiškos pasaulėžiūros, sovietmečiu pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę ir žmogaus teises, vienijo skirtingų emigracijos bangų lietuvius, leido dalytis svarbiomis naujienomis vieniems su kitais ir su pasauliu. Iš pradžių didžioji „Draugo“ auditorijos dalis buvo nuo carinės Rusijos priespaudos bėgantys lietuviai, Amerikoje tapę angliakasiais ir skerdyklų darbininkais. Vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, į skaitytojų būrį įsiliejo nemažai inteligentų, politinių pabėgėlių, pasitraukusių nuo sovietinės okupacijos. Įžvalgūs „Draugo“ leidėjai nuolat ieškojo savo skaitytojų ir prenumeratorių: į Ameriką atvykusiems tautiečiams imdavo nemokamai siųsti savo laikraštį. Kai kurie atvykėliai nemokėjo svetimos kalbos, tad būdavo dėkingi už prieinamą informacijos šaltinį, pagalbą įsikuriant naujoje šalyje. Vėliau laikraštį patys mielai prenumeruodavo. Tradiciją skaityti bei remti „Draugą“ perimdavo emigrantų vaikai ir vaikaičiai.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, „Draugas“ lieka vienas svarbiausių pasaulio lietuvių leidinių, palaikančių gyvą ryšį tarp naujųjų emigrantų ir tėvynės, puoselėjantis lietuvybę. Prisitaikydamas prie šių laikų žiniasklaidos iššūkių, laikraštis leidžiamas tiek popieriniu, tiek skaitmeniniu formatu. Nuo 2011 metų laikraštis išeina tris kartus per savaitę.

Bibliotekoje saugomi ankstyvieji „Draugo“ komplektai turi spragų, nepriklausomybės laikų įrišai artipilniai arba pilni. Laikraštis gana dažnai užsakomas, ypač populiarus jo šeštadieninis kultūrinis priedas.

Informaciją parengė Jolanta Stasytė Berniūnienė


Į Vrublevskių bibliotekos kiemelį atvyko keraminės skulptūros

Į Vrublevskių bibliotekos kiemelį atvyko keraminės skulptūros

2025-07-11

Panevėžio miesto dailės galerija šią vasarą mini savo veiklos 35-erių metų jubiliejų, o liepos 17 d. prasidės taip pat jubiliejinis, galerijos organizuojamas XXV tarptautinis profesionalios keramikos simpoziumas. Ta proga Vrublevskių bibliotekos kiemelyje iki rugsėjo 7 d. eksponuojama Pietų Korėjos menininko Jae Gyu Kim akmens masės kompozicija „Perkėlimas I. Vieta“ ir „Perkėlimas II. Laikas“ iš dailės galerijoje sukauptos simpoziumų metu sukurtų darbų kolekcijos.

Skulptūras atvežė ir atlydėjo kūrybingas, darbštus ir šaunus Panevėžio miesto dailės galerijos kolektyvas. Parodų dizaineris, dailininkas Egidijus Radvenskas nurodė kūrinių vietą ir perdavė Bibliotekai saugoti bei rūpintis.

Skulptūrų autorius Jae Gyu Kim – keramikas, instaliacijų menininkas, savo šalyje surengęs ne vieną parodą, dalyvavęs interjero ir meno viešose erdvėse projektuose. „Darbai visada atspindi mano asmeninę būseną. Stovintį gyvūną dekoravau Pietų Korėjos ir Lietuvos architektūros motyvais, einantį – debesėliais ant šonų. Tai lyg kelionė per pasaulį, simbolinis persikėlimas erdvėje ir laike,“ – apie 2016 m. vykusio XXI Panevėžio keramikos simpoziumo metu sukurtą savo darbą kalbėjo korėjietis.

Kūrinyje „Perkėlimas I. Vieta“ vaizduojamos Vilniaus katedra ir Trakų pilis. Mums gerai pažįstamiems statiniams suteikti Rytų Azijos architektūros bruožai – lenkti stogai, taip metaforiškai siekiant sugretinti Lietuvos ir Pietų Korėjos kultūras. 2024 metų vasarą šie du pasakiški gyvūnai gyveno Trakų Pusiasalio pilies kieme – išties įvyko simboliškas persikėlimas.

Panevėžio miesto dailės galerijos, Tarptautinės keramikos akademijos (IAC) narės, kolekcijoje sukaupti nuo 1989 m. vykusių tarptautinių keramikos simpoziumų kūriniai eksponuojami Lietuvos ir užsienio parodose. Skaičiuojama, kad šiame tęstiniame renginyje idėjomis, talentu ir meistryste jau dalijosi 193 menininkai iš 38 pasaulio šalių, sukaupta beveik 700 akmens masės kūrinių ir kompozicijų.

https://arspanevezys.lt/2025/07/08/25-ojo-panevezio-tarptautinio-keramikos-simpoziumo-renginiu-programa/

https://arspanevezys.lt/panevezio-tarptautinis-keramikos-simpoziumas/

Valentinos Marmienės nuotraukos


Bibliotekos svečiai domėjosi Linkuvos karmelitų vienuolyno rankraščiais

Bibliotekos svečiai domėjosi Linkuvos karmelitų vienuolyno rankraščiais

2025-07-10

2025 m. liepos 9 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje lankėsi Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis ir administracijos darbuotojai, lydimi Vilniaus universiteto istoriko doc. dr. Liudo Jovaišos. Svečius priėmė Bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė ir Rankraščių skyriaus vedėja Erika Kuliešienė.

Pakruojo savivaldybė šiuo metu įgyvendina investinį projektą, kurio tikslas – restauruoti ir įveiklinti Pakruojo rajone Linkuvoje esantį karmelitų vienuolyną. Linkuvos istorijai ypatingą reikšmę turėjo senosios regulos karmelitų ordino vienuolynas, įsikūręs miestelyje XVII a. pr. ir iki 1832 m. administravęs parapiją, rūpinęsis mokslu ir švietimu, senolių ir ligonių priežiūra. Čia apie du šimtus metų gyvenę karmelitai paliko Linkuvai unikalų bažnyčios ir vienuolyno pastatų ansamblį. Tačiau šiuo metu vienuolyno būklė yra avarinė.

Siekdami kokybiškai atgaivinti kultūros vertybę, Pakruojo savivaldybės darbuotojai domisi įvairiais istoriniais šaltiniais, galinčiais suteikti daugiau informacijos. Dalis vienuolyno archyvo dokumentų saugoma Linkuvos bažnyčios archyve, o nedidelė jų dalis 1953 m. buvo perduota LMA Vrublevskių bibliotekai. Dokumentai atskleidžia finansinę brolijos padėtį ir vienuolyno organizacinę struktūrą bei kitus parapijos gyvenimo aspektus. Tarp rankraštinių dokumentų yra škaplierių brolijos registracijos žurnalai, ūkinių aktų knygos, siunčiamų raštų žurnalai, parapijiečių sąrašai ir bažnyčios krikšto metrikų knygos, apimančios XVII–XVIII a. laikotarpį.

Susitikimo metu svečiai apžiūrėjo keletą LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomų įdomesnių rankraštinių dokumentų iš Linkuvos karmelitų vienuolyno fondo F42. Plačiau dokumentų turinį pakomentavo vienuolynų istoriją tiriantis istorikas doc. dr. Liudas Jovaiša, dokumentų būklę ir galimybes jais naudotis aptarė Bibliotekos darbuotojos. Tikimės, kad Pakruojo rajono savivaldybės darbuotojams rankraščiai pravers įgyvendinant savo gražius tikslus vykdant restauravimo darbus, o rezultatais galės džiaugtis visa Lietuva.


Mykolo Biržiškos anūkės apsilankymas Bibliotekoje

Mykolo Biržiškos anūkės apsilankymas Bibliotekoje

2025-07-07

Liepos pradžioje Bibliotekoje keletą kartų lankėsi ypatinga viešnia – Los Andžele gyvenanti, Holivude gimusi Vasario 16-osios akto signataro prof. Mykolo Biržiškos (1882–1962) anūkė Danutė Barauskaitė-Mažeikienė (Danutė Mažeika). Danutė – aktyvi lietuvybės puoselėtoja, visuomenininkė,  viena iš 1981 m. Amerikos baltų laisvės lygos įkūrėjų (Baltic American Freedom League), svariai prisidėjusi, kad Lietuvos nepriklausomybės klausimas būtų išgirstas aukščiausiuose JAV valdžios sluoksniuose. Amerikoje visą gyvenimą gyvenanti, tačiau puikiai lietuviškai kalbanti vienos žymiausių giminių palikuonė neaplenkė ir Vrublevskių bibliotekos – būtent čia  saugomas turtingas M. Biržiškos fondas (F165).

Viešnią priėmė Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas bei Rankraščių skyriaus vedėja Erika Kuliešienė, mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė supažindino su M. Biržiškos fondo perdavimo Bibliotekai aplinkybėmis bei kartu su viešnia peržiūrėjo ir nustatė dalį fonde saugomose nuotraukose matomų, bet neįdentifikuotų asmenų. Komunikacijos skyriaus atstovė Lina Anušauskienė, taip pat tyrinėjusi M. Biržiškos dokumentinį paveldą Bibliotekoje, atkreipė dėmesį į įdomesnius dokumentus, pavyzdžiui, į Danutės mamos Onos (Anulės) Biržiškaitės asmeninio pobūdžio dokumentus – mokinio pažymėjimus, dienynus, dienoraščius, nuotraukas. D. Barauskaitę-Mažeikienę atlydėjo dr. Jolanta Mažylė – docentė, socialinių mokslų daktarė, žurnalistė, redaktorė.

Kaip sakė D. Barauskaitė-Mažeikienė, daugumą Biržiškų šeimos nuotraukų ji mato pirmą kartą, o 1995 metais lankydamasi Lietuvoje, apie šio fondo buvimą nė nežinojo. Vėliau Lietuvoje ji lankėsi dar ne kartą – 1998, 2018, 2025 metais. Būtent 2018 m. buvo ypatingi –  sutapo su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu bei M. Biržiškos ir jo šeimos narių palaikų pargabenimu iš JAV ir perlaidojimu Rasų kapinėse.

Ant Danutės rankų – visa šeimos istorija: žiedai, menantys iškilius asmenis, pavyzdžiui, vienas įspūdingiausių – auksinis žiedas-signetas, paženklintas giminės herbu bei inicialinėmis raidėmis A. ir B., priklausęs Antanui Biržiškai (1855–1922), M. Biržiškos tėvui.

D. Barauskaitė-Mažeikienė su užsidegimu ir meile domisi tiek Lietuvos, tiek savo giminės istorija, jos pėdsakais įvairiose Lietuvos atminties institucijose. Bibliotekos bendruomenė džiaugiasi priimdama šią garbią viešnią. Tikimės, kad Bibliotekoje saugomi dokumentai bent kiek papildys trūkstamus, o kartais ir primirštus, Biržiškų giminės praeities įvykius.

Lina Anušauskienė

Vikos Petrikaitės fotografijos


Naujos knygos

Naujos knygos

2025-07-04

Heid, Stefan. Altar und Kirche: Prinzipien christlicher Liturgie. Regensburg: Schnell & Steiner, 2023. 512 p.

Altorius – tai aukojimo vieta arba aukų stalas, skirtas dievybėms garbinti. Konfesijos iki šiol nesutaria, ar vieta, kurią krikščionys šiandien naudoja pamaldų metu, gali būti vadinama altoriumi. Po Vatikano II Susirinkimo liturginės reformos altorius tapo daugelio katalikų bažnyčių rekonstrukcijų objektu. Tačiau kaip tai suderinti su plačiai paplitusia nuomone, kad krikščionys iš pradžių nežinojo kulto ir aukų? Tik imperatoriaus Konstantino laikais susiformavo valstybinis kultas su aukomis, altoriais bei puošniomis sakralinėmis erdvėmis, ir Bažnyčia iki šiol slegiama šios istorinės naštos. Ar tai tikrai tiesa? O gal stereotipai, į kuriuos verta pažvelgti kritiškiau? Bažnyčios istorikas, kunigas Stefanas Heidas bando atsakyti į iškilusius klausimus, jo išsamių tyrimų rezultatai stebina ir įkvepia naujiems moksliniams tyrimams. Autorius šiame moksliniame darbe remiasi daugybe rašytinių šaltinių, ankstyvosios krikščionybės archeologiniais bei ikonografiniais radiniais, naujausiais tyrimais ir jų išvadomis. Popiežiškojo krikščioniškosios archeologijos instituto (Pontificio Istituto di Archeologia Cristiana) Romoje rektorius savo tyrimo argumentus ir rezultatus grindžia tiek savo įvairiapusiška patirtimi, tiek kitų tyrėjų svarstymais, diskusijomis. Retai kada vien turinys pateikia tokį išsamų knygos temos, metodologijos ir perspektyvos vaizdą. Knyga patraukliai apipavidalinta, gausiai iliustruota, parašyta aiškiu, gyvu, dažnai polemišku stiliumi.

Die Weltchronik des Rudolf von Ems – und ihre Miniaturen: illustrierte Weltgeschichten aus dem mittelalterlichen Zürich. Oppenheim am Rhein: Nünnerich-Asmus Verlag & Media, [2022]. 390 p.

Viena gražiausių viduramžių vokiečių kalba parašytų knygų buvo išleista Ciuriche apie 1300 m. Kodeksas, kuriame išliko 291 (iš 322) pergamento lapas, dabar saugomas Sankt Galeno kantono bibliotekos Vadiano kolekcijoje. Jį sudaro eiliuota Rudolfo iš Emso pasaulio istorija nuo pasaulio sukūrimo iki karaliaus Saliamono laikų bei Strikerio epas apie Karolio Didžiojo žygį į Ispaniją. Ši prabangiai išleista knyga, be kita ko, yra ir daiktinis Ciuricho miesto didybės ir galios įrodymas. Ypatingo mokslininkų dėmesio šis reikšmingas rankraštis sulaukė dėl išskirtinės miniatiūrų kokybės. Naujausi technologiniai meno tyrimai paskatino mokslininkus dar kartą atlikti tarpdisciplininį žymaus rankraščio vaizdų ir teksto tyrimą. 2019 m. buvo paruoštas projektas, suburta mokslinė komanda. Šis leidinys – bendras skirtingų specialybių autorių darbas. Menotyrininkė Doris Oltrogge (Kelnas) analizuoja tapybos techniką ir ikonografiją, chemikas Robertas Fuchsas (Kelnas / Getingenas) aprašo miniatiūroms naudotas medžiagas ir analizės metodus, germanistas Jürgenas Wolfas (Marburgas) pristato du Viduramžių autorius ir jų tekstus, knygotyrininkas Rudolfas Gamperis (Vintertūras) dėmesį sutelkia į rankraščio kilmę ir jo nuosavybės istoriją. Naujos technologijos per iliustracijų paviršių leido pažvelgti į vaizdų struktūrą. Infraraudonųjų spindulių vaizdai, matomos šviesos spektrai ir praleidžiamos šviesos tyrimai leido atkurti įvairių dirbtuvėse dirbusių menininkų technikos metodus. Remiantis išsamia analize, aptartos rankraščio saugojimo sąlygos.

Retallack, James N. Das rote Sachsen: Wahlen, Wahlrecht und politische Kultur im Deutschen Kaiserreich. Dresden: Sächsische Landeszentrale für politische Bildung, 2023. XIII, 904 p.

Daugybę apdovanojimų pelniusioje Kanados istoriko Jameso Retallacko knygoje, pirmą kartą išleistoje vokiečių kalba, apžvelgiama Saksonijos karalystės rinkimų kultūra per šešis dešimtmečius, naujai nušviečiamas abipusis politinės modernizacijos ir autoritarizmo santykis Vokietijos imperijoje. Nors esminės Vokietijos visuomenės politizacijos sustabdyti nepavyko, politinę demokratizaciją atmetė daugelis buržuazijos atstovų. Po 1871 m. socialdemokratų sėkmės rinkimuose konservatyvūs vidurinieji sluoksniai prie balsadėžių kovojo su socializmu, liberalizmu bei judaizmu ir stengėsi iš naujo nustatyti rinkimų politikos taisykles. Knygoje ypač daug dėmesio skiriama įvairioms pusiau demokratinėms rinkimų sistemoms, t. y. visuotinių ir lygių rinkimų į Reichstagą deriniui su ribotomis ir nelygiomis rinkimų sistemomis į vietos savivaldą ir žemių parlamentus. Šiame tyrime pirmą kartą nagrinėjami demokratizacijos procesai trimis politiniais lygmenimis ir atskleidžiamos jų tarpusavio sąsajos. Autorius parodo, kaip konservatyviuosius ir liberaliuosius visuomenės sluoksnius apėmusi kairiojo „terorizmo“ baimė padėjo Hitleriui ir Nacionalsocialistinei vokiečių darbininkų partijai (NSDAP) pasiekti pergalę rinkimuose 1920-aisiais, o 1933 metais sustabdyti demokratijos procesus Vokietijoje.

Burckhardt, Titus. Heilige Kunst in den Weltreligionen. Xanten: Chalice Verlag, [2018]. 206 p.

Ši nuostabi knyga apie Rytų ir Vakarų sakralinį meną priskiriama meno istorijos ir religijotyros klasikai. Dėl puikaus visų pasaulio religijų istorijos, teorijos ir praktikos išmanymo, taip pat dėl nepaprasto dvasinio turinio ir mitologinės simbolikos įvairiose meninėse sakralumo išraiškos formose pajautimo Titui Burckhardtui pavyksta sumaniai ugdyti skaitytoją tikrąja to žodžio prasme. Savo iškalbingumu, įtraukiančiu ir įtaigiu pasakojimu jis sustiprina skaitytojų vidinę regą ir klausą, kad jie pamatytų ir išgirstų sakralinio meno autentiškumą, grynumą, grožį ir tiesą. Remdamasis išmaniai parinktais svarbių induizmo, budizmo, daoizmo, krikščionybės ir islamo sakralinių kūrinių pavyzdžiais, autorius atskleidžia, pagal kokius dėsnius per šimtmečius skirtingose kultūrose įvairiausiomis formomis atsiskleidžia tai, kas amžina. Titas Burckhardtas pabrėžia, kad sakralus ar šventas yra tik toks menas, kurio formos atspindi laikui nepavaldų dvasios turinį.

Müller, Kathrin. Das Kreuz: eine Objektgeschichte des bekanntesten Symbols von der Spätantike bis zur Neuzeit. Freiburg im Breisgau: Herder, [2022]. 302 p.

Kryžius – vienas seniausių, labiausiai paplitusių simbolinių ženklų pasaulyje. Berlyno meno istorikė Kathrin Müller pateikia kryžiaus simbolio istoriją, tyrinėja jo prasmę. Šiandien kryžius laikomas akivaizdžiu krikščionišku simboliu. Jis yra neatsiejama pačių įvairiausių meno formų dalis, vaizduojamas paveiksluose, raižiniuose, iliuminacijose, papuošaluose ir relikvijoriuose. Šioje unikalioje kryžiaus meno ir kultūros istorijoje Kathrin Müller aiškina, kaip sektos simbolis tapo Vakarų kultūros ženklu, ir, pasitelkdama įspūdingus meno objektus, padeda skaitytojui geriau suprasti kryžiaus interpretacijas. Iš gausybės medžiagos autorė renkasi esminius aspektus ir tyrinėja daugialypę ir kintančią šio simbolio, kuris iš pradžių buvo bauginantis egzekucijos įrankis, o vėliau įsitvirtino kaip paguodos ir vilties ženklas, prasmę. Senovėje kryžius pirmiausia reiškė gėdą, neviltį ir mirtį. Vėlyvosios Antikos ir ankstyvųjų Viduramžių laikais kryžius įgavo vis daugiau ir gilesnių reikšmių. Neretai kryžius būdavo karinės pergalės ar politinės galios simbolis. Šis išsamus tyrimas apima esmines kryžiaus sampratas meno, Bažnyčios ir politinės istorijos kontekste.

Die polnische Frage und der Wiener Kongress 1814–1815. Wien: Verlag der Österreichischen Akademie der Wissenschaften, [2021]. 226 p.

Po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo, kuris taip pat reiškė senosios aristokratinės respublikos žlugimą (1795 m.), ir vėliau, po Napoleono karų, Vienos kongrese (1814–1815 m.) buvo nuspręsta dėl Lenkijos teritorijų ateities. Rusijos caras Aleksandras I tapo nauja lenkų, svajojusių atkurti nepriklausomą valstybę, viltimi. Caras valdė Rusijai tekusią teritoriją, kuri pagal Vienos kongreso nutarimą buvo vadinama Lenkijos karalyste arba „Kongresine Lenkija“. Tarp trijų valstybių – Rusijos, Prūsijos ir Austrijos – padalytos šalies sienos išliko iki Pirmojo pasaulinio karo. Šiame leidinyje Lenkijos, Austrijos, Vokietijos ir Čekijos istorikai aptaria „Lenkijos klausimą“ Vienos kongreso metu ir tolesnę jo raidą po kongreso. Leidinį baigia skyrius apie Vienos kongresą iš vieno pirmųjų Vienos aprašymų lenkų kalba. Jo autorius Eduardas Lubomirskis (1796–1823) kongreso metu dirbo Rusijos imperijos ambasadoje Vienoje. Paskutinis jo veikalo, išleisto Varšuvoje 1821 m., skyrius skirtas Vienos kongresui. Šiame leidinyje jis pirmą kartą pristatomas skaitytojui vokiečių kalba.

Merkl, Ulrich. Die unglaubliche Welt genialer Menschen mit Autismus. Ostfilder: Patmos Verlag, [2024]. 400 p.

Kodėl Liudvikas van Beethovenas buvo suimtas kaip klajoklis ir šnipas? Kodėl imperatorienė Sisi į visas keliones pasiimdavo savo mėgstamą karvę? Kodėl Karlas Lagerfeldas visada nešiojo akinius nuo saulės? Kodėl niekas pasaulyje negali atkalbėti Gretos Thunberg nuo klimato apsaugos misijos? Šių asmenybių bendras bruožas – Aspergerio sindromas. Jie laikomi keistuoliais, užsidariusiais, komiškais, ekscentrikais, nepasitikinčiais kitais, nemokančiais ir nenorinčiais bendrauti, tačiau jų neįprastas požiūris į pasaulį, dažnai aukštesnis nei vidutinis intelektas, stebinantys talentai ir ypatingi interesai leidžia jiems pasiekti pasaulį keičiančių laimėjimų. Ulrichas Merklis įdomiai ir kompetentingai pasakoja apie pasaulinio garso asmenybes, kurios neabejotinai arba galbūt serga arba sirgo lengvesne autizmo forma, Aspergerio sindromu. Remdamasis garsenybių gyvenimo juokingais epizodais ir dar niekur negirdėtais faktais, autorius sukuria išsamų autizmo sutrikimų turinčių žmonių mąstymo ir gyvenimo būdų, turėjusių lemiamą įtaką daugelio genijų darbams, paveikslą. Jo knyga taip pat kviečia nevertinti autistiškų žmonių pagal jų silpnybes, bet mokytis iš jų kūrybingų ir nepaprastų sprendimų.

Gauß, Karl-Markus. Die versprengten Deutschen: unterwegs in Litauen, durch die Zips und am Schwarzen Meer. Zürich: Unionsverlag, [2021]. 234 p.

Daugybę apdovanojimų pelnęs šiuolaikinis austrų rašytojas, eseistas ir redaktorius Karlas Markas Gausas (Karl-Markus Gauß) nukeliavo nuo Baltijos iki Juodosios jūros, ieškodamas vokiečių, gyvenančių atokiuose pirmykščio grožio kaimeliuose bei pulsuojančiuose, gyvybinguose didmiesčiuose, tokiuose kaip Vilnius ir Odesa. Jis susiduria su bendruomenėmis, kurios per šimtmečius išsaugojo savitą gyvenimo kultūrą, kuriai iššūkį ir grėsmę kėlė fašizmas, stalinizmas ir Europos revoliucija. Svetur gyvenantys vokiečiai jau seniai neturi nieko bendro su kadaise populiariu, plačiai paplitusiu Didžiosios Vokietijos pakilimu – ir vis dėlto K. M. Gausas su jais patiria nuostabių, liūdnų ir netikėtų dalykų. Autorius pasakoja skaitytojui istorijas, kupinas melancholijos ir beprotybės, atkaklumo, užsispyrimo ir įspūdingo prisitaikymo. Didelį įspūdį palieka daugybė autoriaus pokalbių ir susitikimų. Gyvenimo istorijos iš lietuviškojo Klaipėdos krašto, rytinės Slovakijos Spišo regiono ir Odesos apylinkių vokiečių kolonijų yra ne tik būdingos vokiečių bendruomenėms, bet ir individualios. K. M. Gausas savaip, su atjauta ir ironija, aprašo svetur gyvenančių vokiečių istorijas.

Reske, Christoph. Drucken in der Handpressenzeit im deutschen Sprachbereich (1450–1800): Technik und Handwerk in Druckereien und bei der Herstellung von Büchern. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2023. X, 410 p.

Šiame leidinyje atskleidžiama, kas iš tikrųjų žinoma apie spaustuvėse nuo 1450 iki maždaug 1800 m. naudotas technologijas ir metodus knygoms gaminti. Autorius supažindina su spausdinimo medžiagomis, literų gamyba, rankiniu spaustuvės atspaudų presu, apžvelgia teksto rinkimo procesą, maketavimą, gilinasi į vaizdų bei natų spausdinimą, knygų įrišimą, pasakoja apie spaustuvių funkcionavimą ir jų valdymą. Tiriamas laikotarpis prasideda nuo XV a. vidurio, Johanui Gutenbergui išradus judančių literų prietaisą ir rankinį spaustuvės atspaudų presą, ir baigiasi XIX a. pradžioje, kai medinio rankinio atspaudų preso naudojimas tapo nebeaktualus. Šis išsamus darbas parengtas remiantis 120 šaltinių, 101 iliustracija, praktiniais eksperimentais ir pačiais spaudiniais. Kadangi Europoje susiformavo skirtingi spausdinimo įpročiai, daugiausia dėmesio skiriama vokiečių kalbą vartojančioms šalims, tačiau atsižvelgiama ir į atitinkamus kitų regionų šaltinius. Šis tyrimas patikslina moksliniuose aprašymuose dažnai naudojamus apibendrinimus bei siūlo naujus sprendimus iki šiol neaiškiems fenomenams paaiškinti. Besidomintys knygų istorija ras glaustai ir profesionaliai, atsižvelgiant į naujausius tyrimus, pateiktus visus esminius ikimoderniosios eros knygų spausdinimo elementus.

Schulze Wessel, Martin. Der Fluch des Imperiums: die Ukraine, Polen und der Irrweg in der russischen Geschichte. München: C. H. Beck, 2023. 352 p.

Žymus Rytų Europos istorikas Martinas Schulze Wesselis laikosi pozicijos, kad tarptautinę teisę pažeidžiančią agresiją, V. Putino invaziją į Ukrainą, galima suprasti tik rimtai įvertinus Rusijos imperinę praeitį. Jis apžvelgia 300 metų trukusią Rusijos imperijos istoriją, susijusią su dviem šalimis, kurių egzistavimui Rusija ne kartą kėlė grėsmę: Lenkija ir Ukraina. Autorius aiškina, kaip ekspansija į Ukrainą ir Lenkijos padalijimai nuo XVIII amžiaus padėjo pamatus klaidingam Rusijos istorijos keliui, kuris iki šiol tebėra vadinamas „imperijos prakeiksmu“, kaip galėjo susiformuoti pražūtingas idėjų pasaulis, net XXI a. užvaldęs Rusijos vadovų protus. Po 1945 metų istorinių įvykių Vokietija išsivadavo iš „imperijos prakeiksmo“ ir atsivėrė Vakarams. Rusijos šis kelias laukia ateityje. Aprašoma nerimą kelianti V. Putino ir jo režimo ideologija, panieka Vakarų pilietinei visuomenei. Aiškios, glaustos tezės pabrėžia giliai įsišaknijusį Rusijos imperinių veiksmų destruktyvumą ir įvardija jį kaip esminį Rusijos / Sovietų Sąjungos istorijos bruožą. Ši istoriografijos raidai svarbi knyga 2023 m. buvo nominuota Vokietijos negrožinės literatūros premijai.

Aust, Martin; Heinemann-Grüder, Andreas; Nußberger, Angelika; Schmid, Ulrich. Osteuropa zwischen Mauerfall und Ukrainekrieg: Besichtigung einer Epoche. Berlin: SuhrkampVerlag, 2022. 254 p.

Ar kas nors prisimena „bendrus Europos namus“, M. Gorbačiovo svajonę apie nuo Lisabonos iki Vladivostoko besidriekiančią Europą? Praėjus trisdešimčiai metų po Rytų ir Vakarų konflikto pabaigos, praraja, skirianti Rusiją nuo jos vakarinių kaimynų, yra didesnė nei bet kada anksčiau. Ukrainoje vyksta karas, Baltarusijoje – valstybinis teroras. ES viduje palei senąją sieną ryškėja lūžio linijos. Konstituciniai pokyčiai Lenkijoje ir Vengrijoje kelia grėsmę neseniai iškovotai teisinei valstybei ir demokratijai. Visuomenė yra ant naujos eros slenksčio. Kodėl taip nutiko? Praėjus trisdešimtmečiui po komunistinių sistemų žlugimo Rytų Europoje, istorikai bendromis pastangomis, turėdami daugiau patirties, žinių ir būdami įžvalgesni, kritiškai vertina praeities įvykius. Knygos autoriai pabrėžia, kad Vakarų šalyse pasitikėjimas savimi, lydimas tam tikrų dvigubų standartų, dažnai virsta arogancija ir yra pagrindinė priežastis, kodėl Europos politikos formuotojai laiku nesustabdė agresyvių Vladimiro Putino ambicijų, nepaisant daugybės perspėjimų iš Rytų ir Vidurio Europos.

Anotacijas parengė Rita Novikovienė


Skaitytojų žiniai

Skaitytojų žiniai

2025-07-02

Informuojame, kad 2025 m. liepos 12-13 dienomis dėl Bibliotekos paslaugų platformos tvarkymo darbų neveiks LMAVB Virtualioji biblioteka. Tuo metu nebus galima atlikti dokumentų paieškos, užsakyti reikiamo dokumento ar pratęsti leidinio grąžinimo termino.

Atsiprašome už nepatogumus


Virtuali paroda „Japonistika Vrublevskių bibliotekoje“

Virtuali paroda „Japonistika Vrublevskių bibliotekoje“

2025-06-11

Jau kuris laikas jaučiamas susidomėjimas japonų kultūra, estetika, gyvenimo būdu. Vien per pastaruosius metus surengta pastebimai daug parodų, išleistas nemenkas skaičius mokomojo, informacinio, pažintinio pobūdžio knygų.

Vrublevskių biblioteka pabandė į vieną vietą surinkti su Japonija susijusius leidinius. Spaudinių chronologija apima XIX amžiaus pradžią – XXI amžių. Į šią laiko atkarpą sutilpo per 90 pavadinimų įvairaus žanro dokumentų: knygos, albumėliai, kalendoriai, atvirukai, nuotraukos, periodiniai leidiniai.

Dalis šių leidinių biblioteką pasiekė mainų partnerių dėka (Japonijos fondas, „Nippon“ fondas), dalis padovanota privačių asmenų (Leono Petravičiaus, Bilo Lemėjaus (Bill Lemay) asmeninės bibliotekos), kitos – įsigytos paties Tado Vrublevskio. Galiausiai, parodą papildo šiuolaikinių autorių knygos, neretai išverstos į daugelį kalbų.

Šios virtualios parodos perlai – Retų spaudinių skyriuje saugomi ir tik neseniai identifikuoti senosios japonų graviūros albumėliai – vieno jų autorystė priklauso garsiam „ukijo-ė“ žanro atstovui – Kacušikai Hokusajui (Katsushika Hokusai).

Kviečiame į kelionę po įkvepiančius Edo ir Meidži laikotarpius, pažintį su tradiciniais japonų menais – medžio raižinių graviūromis, susitikimus su šiuolaikiniais Lietuvos ir užsienio rašytojais.