Audronė Steponaitienė

A Companion to seals in the Middle Ages. Leiden: Brill, 2019. 415 p.

Šiame tarpdalykiniame esė rinkinyje išskirtinis dėmesys skiriamas naujiems Viduramžių antspaudų tyrimų metodams. Tarp aptariamų dalykų – antspaudų medžiagų tyrimai, gamyba, istoriografija, antspaudų naudojimas Viduramžių valstybių valdymui ir diplomatijai, antspaudai kaip galios išraiška bei vizualinės kultūros dalis. Pabrėžiama, kad sfragistikos tyrimams reikia įvairių mokslo šakų specialistų bendradarbiavimo, taip pat įvairių laikotarpių ir regionų antspaudus tyrinėjančių mokslininkų.

Ellis, Ian C. Book finds: how to find, buy, and sell used and rare books. New York: The Berkley Publishing Group, 2006. 319 p.

Ši žinių kupina, įtaigiai parašyta knyga pravers tiek pradedančiajam, tiek ir patyrusiam knygų kolekcininkui. Naujas, pataisytas ir papildytas leidimas atskleidžia retų ir vertingų knygų paieškos ir atpažinimo paslaptis. Išskirtinis dėmesys skiriamas šiuolaikinių pirmųjų leidimų kolekcionavimui. Pateikiama žinių apie aukcionus ir katalogus, internetinę knygų prekybą, patariama, kaip išvengti brangiai kainuojančių naujokų klaidų. Autorius, pats aistringas kolekcininkas, pasakoja nemažai įdomių atvejų iš savo patirties.

Ostrowski, Donald G. Russia in the early modern world: the continuity of change. Lanham; Boulder: Lexington Books, [2022]. 558 p.

Esminis dalykas, nagrinėjant Rusijos istoriją, – nustatyti Rusijos istorinės raidos santykį su likusiu pasauliu. Šioje knygoje daugiausia dėmesio skiriama Rusijos politikos tęstinumui Naujaisiais laikais (1450–1800 m.). Teigiama, kad ši politika buvo gana panaši į kitų sėkmingų šiuolaikinių Eurazijos valstybių politiką, jos tęstinumas reiškėsi nuolatinių pokyčių fone. Parodoma, kaip Rusijos valdovai nuo Ivano III iki Jekaterinos II sugebėjo sėkmingai išlaikyti pusiausvyrą tarp šių dviejų dalykų.

The Oxford handbook of the history of the book in early modern England. Oxford: Oxford University Press, 2023. 739 p.

Knygos istorija – viena įdomiausių Naujųjų laikų studijų sričių. Šį turiningą, vaizdingą ir lengvai skaitomą žinyną parašė geriausi šios srities specialistai. Jame pristatomi naujausi įvairių XVI–XVIII a. Anglijos knygos istorijos sričių moksliniai tyrimai – aptariama knygų gamyba, recepcija, gyvavimas, taip pat knygų naikinimas, modifikavimas, perdirbimas ir restauravimas. Kiekviename skyriuje aptariamas knygos vaidmuo Naujųjų laikų Anglijoje, suteikiant svarbias knygotyros mokslo įžvalgas. Skaitytojas sužinos, kaip ir kodėl knyga buvo studijuojama kaip objektas, ir kokia yra šios tyrimų srities raidos ateitis.

Flanders, Judith. A Place for everything: the curious history of alphabetical order. London: Picador, 2021. 339 p.

Šioje studijoje pasakojama, kaip abėcėlė palaipsniui tapo pasaulio vyraujančiu žinių tvarkymo principu. Ši bemaž stebuklinga sistema suteikė mums galimybę rūšiuoti šimtmečius kauptas mintis, žinias ir literatūrą, leido atsijoti, kaupti ir rasti turimą informaciją bei rasti reikiamą. Autorė aprašo abėcėlės tvarkos istoriją nuo jos pasitelkimo kaip rūšiavimo įrankio Aleksandrijos bibliotekoje iki dabartinio reikšmės mažėjimo skaitmeniniame amžiuje. Pateikiama įdomių pasakojimų apie tvarkymo sistemų naudojimą įvairiais laikais. Pavyzdžiui, garsus XVI a. kolekcininkas Robertas Kotonas (Robert Cotton) savo sukauptus rankraščius katalogavo pagal jo lentynas puošusių Romos imperatorių (jų biustų) vardus.

Hagiography and the history of Latin Christendom, 500–1500. Leiden; Boston: Brill, [2020]. 481 p.

Viduramžių hagiografiniai tekstai dažnai yra anoniminiai ir retai kada datuoti, tačiau suteikia gausybę žinių apie to meto socialinį, kasdienį ir dvasinį gyvenimą. Šią knygą sudaro dvidešimt viena esė, kuriose naujoviškais metodais atskleidžiami istoriniai hagiografinių šaltinių klodai ir gaunama naujų žinių apie Viduramžių pasaulį, neapsiribojančių vien šventumo tyrimais. Atskleidžiama visuomenės raidą atspindinti šventumo idealo raida.

The Annotated book in the early Middle Ages: practices of reading and writing. Turnhout, Belgium: Brepols, [2017]. 783 p.

Dažno Viduramžių rankraščio puslapiuose aplink tekstą ir tarp eilučių gausu marginalijų. Šiame esė rinkinyje daugiausia dėmesio skiriama Ankstyvųjų viduramžių laikotarpio marginalijoms, o patys rankraščiai laikomi juos kūrusių Viduramžių protų veidrodžiais, atspindinčiais jų interesus, pasirinkimus ir įpročius. Knygoje bandoma atsakyti į kelis svarbius klausimus. Ar yra kokių nors rankraščių žanrų, kuriuose marginalijos buvo labiau paplitusios nei kituose? Ar yra žanrų, kuriuose marginalijos išvis nebuvo rašomos? Ar buvo vienuolynų, kuriuose ypač klestėjo marginalijų rašymas ir iš kurių jis paplito? Svarstoma, ar Ankstyvųjų viduramžių marginalijų autoriai naudojo kokius nors marginalijų rašymo būdus, kuriuos būtų galima priskirti jų bendruomenėms ar mokykloms. Aptariama, kokie buvo marginalijų rašymo tikslai ir kaip, laikui bėgant, priklausomai nuo regiono vystėsi judaizmo marginalijų rašymo būdai.

Hervouet, Ronan. A Taste for oppression: a political ethnography of everyday life in Belarus. New York; Oxford: Berghahn Books, [2024]. 259 p.

Žlugus sovietų santvarkai, Baltarusija tapo autoritarine valstybe, dažnai vadinama „paskutine diktatūra Europoje“. Autorius, kelerius metus Baltarusijoje gyvenęs prancūzų sociologas, aptaria socialinius autoritarinio valdymo pagrindus, atkreipdamas dėmesį į keletą svarbių jo ypatumų, neapsiribojančių tik režimo gebėjimu valdyti piliečius ir represuoti režimo priešininkus. Knygoje pateikiama nemažai žinių apie Baltarusijos kolūkių ir kaimo bendruomenių kasdienybę, baltarusių kasdienio gyvenimo aprašymų. Atskleidžiamos priežastys, dėl kurių dalis gyventojų palaiko Lukašenką. Knygoje klasikinė sociologija siūlo pagalbą, aiškinant tuos reiškinius, kuriuos nelengva suvokti grynai politiniu požiūriu.

Medvedev, Sergei. A War made in Russia. Cambridge: Polity Press, [2023]. 186 p.

Šioje aktualioje ir aštrioje knygoje garsus rusų žurnalistas, Putino režimo priešininkas Sergejus Medvedevas parodo, kad Rusijos karas Ukrainoje nebuvo tik Putino užgaida: tai buvo dviejų dešimtmečių autoritarinės degradacijos ir imperinės nostalgijos rezultatas, Putino režimo ir visos Rusijos imperinės istorijos kulminacija. Autorius teigia, kad šį karą pradėjo ne tik V. Putinas, bet ir visa Rusija, kuri entuziastingai priėmė šį karą, siekdama atgaivinti savo karinę šlovę ir kolonijinę praeitį. Knygą praturtina asmeninis autoriaus liudijimas, kaip atrodė visuomenės gyvenimo ir politinių nuotaikų pokyčiai Rusijoje, valdant V. Putinui nuo XXI a. pradžios iki dabar.

Routledge handbook of Jewish ritual and practice. London: Routledge, [2023]. 598 p.

Ritualas ir praktika – svarbus religinio gyvenimo ir patirties dalykas. Šiame šiuolaikiškame vadove pateikiami ritualų ir praktikų aprašymai, jų priežastys ir reikšmė. Aptariama daugybė judaizmo praktikos sudėtinių dalių – malda, leidžiamas ir draudžiamas maistas, istorija, sinagogos, įvairios judaizmo teisinės bei ideologinės diskusijos ir jų įtaka tikėjimui. Knyga pasirodė atsinaujinusio susidomėjimo kūno vaidmeniu religijoje metu ir nagrinėja su tuo susijusius judaizmo dalykus. Ji skirta studentams ir mokslininkams, dirbantiems konkrečiai žydų ir apskritai religijos studijų srityje.

Spotlights on incunabula. Leiden; Boston: Brill, 2024. 280 p.

Knygoje nagrinėjamas inkunabulų pardavimas, kolekcionavimas ir naudojimas, aprėpiant laikotarpį nuo XV iki XX amžiaus vidurio. Aptariamos įvairiausios temos: kaip knygų sąrašai atskleidžia leidybos ir skaitymo įpročius XV a. pabaigos Venecijoje, kokie tarptautiniai dirbtuvių ryšiai atsiskleidžia, tyrinėjant ankstyvuosius įrišimus, kaip inkunabulai buvo kolekcionuojami Anglijos ir Škotijos vienuolynuose bei universitetuose ir kaip Škotijos nacionalinė biblioteka įsigijo inkunabulus II pasaulinio karo metu.

Szulakowska, Urszula. Art and architecture in the Eastern Polish-Lithuanian Commonwealth (1697–1863). Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 2022. 477 p.

Šioje studijoje nagrinėjama Abiejų Tautų Respublikos meno ir architektūros istorija nuo XVIII a. iki 1863 m. sukilimo prieš Rusijos okupaciją. Aptariamą geografinę teritoriją sudaro dabartinės valstybės – Latvija, Lietuva, Baltarusija ir Ukraina, kurių žemės nuo 1772 m. buvo įtrauktos į Rusijos, Austrijos ir Prūsijos imperijas. Vienas svarbiausių keliamų klausimų – kas nutiko senosios Abiejų Tautų Respublikos meno ir kultūros tradicijoms, valdant šioms svetimoms valstybėms? Knygoje stengiamasi teisingai atspindėti visų susijusių tautinių grupių istoriją, nors nuo XVI a. kraštas buvo nepaprastai sulenkintas. Nagrinėjamas Vakarų Europos meno, architektūros ir kultūros poveikis ne tik lenkų, bet ir rusėnų, žydų, karaimų ir totorių kultūrai. Papildomai dėmesio skiriama Baltijos vokiečių istorijai, menui ir architektūrai dabartinės Latvijos žemėse.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė