Bibliotekos skaitytojų ir lankytojų dėmesiui!
Bibliotekos skaitytojų ir lankytojų dėmesiui!
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kiemelis prie įėjimo iš T. Vrublevskio gatvės pusės nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki rugsėjo 30 d. bus užrakinamas 18 val.
Šiuo metu (iki rugsėjo 30 d.) knygas grąžinti į knygomatą galima darbo dienomis 06.00–18.00 val.
Direkcijos informacija
Prezidento padėka
Prezidento padėka
2024 m. balandžio 11 d. Biblioteka sulaukė malonios staigmenos: ją pasiekė šilta J. E. Lietuvos Respublikos Prezidento dr. Gitano Nausėdos padėka už parodą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų paveldas Vilniaus bibliotekose“. Jos atidarymo iškilmė surengta 2023 m. lapkričio 22 d., o paskutinius lankytojus ji priėmė 2024 m. kovo 31 d. Parodoje buvo eksponuoti dokumentai, saugomi trijose didžiausiose Lietuvos bibliotekose: Mokslų akademijos Vrublevskių, Nacionalinėje Martyno Mažvydo ir Vilniaus universiteto. Ją rengiant prisidėjo Lietuvos audiosensorinės bibliotekos ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus specialistai. Parodoje parodyti 107 knyginiai eksponatai, tarp jų – keli unikalūs dokumentai iš asmeninio dr. Gitano Nausėdos rinkinio, taip pat dr. Jauniaus Gumbio ir Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ kolekcijų. Gausūs lankytojai pamatė dokumentus, kitados priklausiusius Radvilų, Chodkevičių, Sapiegų, Kosakovskių, Platerių, Oginskių, Huten-Čapskių, Lopacinskių ir Tiškevičių giminėms. Parodą praturtino 5 video pasakojimai ir Dvarų bibliotekų žemėlapis. Visuomenei buvo surengta nemažai paskaitų ir edukacinių renginių. Iš viso parodą aplankė, paskaitose ir edukaciniuose renginiuose dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. lankytojų.
Direkcijos informacija
Kasmetinė mokslinė konferencija Scientia et historia
Kasmetinė mokslinė konferencija Scientia et historia
2024 m. balandžio 4–5 dienomis Vilniuje ir Kaune vyko kasmetinė mokslinė konferencija Scientia et historia, kurią rengė Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija kartu su Lietuvos kultūros tyrimų institutu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejumi ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.
Šiais metais konferencija buvo skirta iš Karaliaučiaus kilusio žymaus filosofo Imanuelio Kanto (1724–1804) 300 gimimo metų jubiliejui. Kanto veikalai turėjo didelę įtaką ne tik filosofijai (iki šių dienų), bet ir gamtos mokslų raidai XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje. Konferencija vyko dvi dienas: pirmoji diena buvo skirta filosofiniams ir sociologiniams, antroji – mokslo ir medicinos istorijos tyrinėjimams. Pirmąją dieną konferencija vyko Lietuvos kultūros tyrimų institute (Vilniuje), antrąją – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje (Kaune). Buvo perskaityta 40 pranešimų, parengta jų santraukų knygelė. Konferencijoje pirmą dieną dalyvavo 22, antrą dieną – 34 dalyviai ir pranešėjai.
Konferencijoje pranešimus skaitė ir LMAVB darbuotojos: Giedrė Miknienė „Prieš 100 metų parašyta: nacionalinė retrospektyvioji analizinė bibliografija, 1924 metai“ (perskaitė B. Railienė), Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė „Jono Basanavičiaus bibliografija – ir mokslo istorikams“ ir Birutė Railienė „Lietuvos medicinos istorija… ženkleliuose“.
Konferencijos programa ir santraukų knygelė paskelbta Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos internetinėje svetainėje: http://www.moksloistorija.lt/scientia-et-historia-2024/.
Pirmosios konferencijos dienos įrašas: https://www.youtube.com/playlist?list=PLzHbcEV9ptytmXHz0oz2-CGk0e2G8cXb2
Parengė dr. Birutė Railienė
Konferencijos dalyviai Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje.
Edvino Kričkovo nuotrauka.
Išminties tyrėjas. Imanueliui Kantui – 300
Išminties tyrėjas. Imanueliui Kantui – 300
2024 metais minime vieno iš žymiausių Apšvietos epochos filosofų – Imanuelio Kanto (Immanuel Kant, 1724–1804) 300-ąsias gimimo ir 220-ąsias mirties metines. Ši proga paskatino atsigręžti ir prisiminti šią ne tik Europai, bet ir Lietuvai reikšmingą asmenybę, apžvelgti svarbesnius jo parengtus ir filosofijos raidai įtakos turėjusius darbus, pristatyti I. Kanto sąsajas su lituanistika.
Kviečiame pasižiūrėti Kantui dedikuotą parodą ir pasiklausyti filosofui skirtų arba su juo susijusių žinomo lietuviškų raštų rengėjo Martyno Liudviko Rėzos (Martin Ludwig Rhesa, 1776–1840) eilių.
Parodos ir tekstų autoriai: dr. Kotryna Rekašiūtė, dr. Timofej Murašov
M. L. Rėzos eiles skaito dr. Sigitas Narbutas
Paroda iš Aleksandro Jogailaičio miesto
Paroda iš Aleksandro Jogailaičio miesto
Laukdami, kol sutvarkytą kiemelį papuoš Žygimanto ir Barboros skulptūra, Bibliotekos žmonės nusprendė šią erdvę jau šiemet atverti dailės kūrinių parodoms. Šis sumanymas kilo Komunikacijos skyriaus darbuotojai Eglei Stasiukaitytei, jį palaikė Bibliotekos direkcija ir Panevėžio miesto dailės galerijos vadovai. Palaikymas virto susitarimu, ir štai, šiandien atidaryta pirmoji tokia paroda. Joje vilniečiai, sostinės svečiai ir Bibliotekos lankytojai susipažins su trijų menininkų: Eugenijaus Čibinsko, Juozo Lebednyko ir Marynos Handysh, darbais iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos. Pati kolekcija saugoma Panevėžio miesto dailės galerijoje. Atidarymo iškilmėje dalyvavo jos direktorius Egidijus Žukauskas ir grupė galerijos darbuotojų, gausus bibliotekininkų būrys. Atidarydamas parodą, Bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas susirinkusiems priminė istorinius Vilniaus ir Panevėžio ryšius, siekiančius 1504 m., kai didžiojo kunigaikščio Aleksandro rašte Ramygalos klebonui pirmąsyk paminėtas Panevėžys. Dėl to atidarytąją parodą galima laikyti simboliška dėdės Aleksandro dovana sūnėnui Žygimantui. Direktorius Eugenijus Čibinskas gražiai pristatė galerijos veiklą. Rankraščių skyriaus darbuotoja Rasa Sperskienė svečius supažindino su vertingais Panevėžio istoriją įamžinusiais dokumentais, saugomais LMA Vrublevskių bibliotekoje. Paroda jos kiemelyje veiks iki šių metų rugsėjo 30 d.
Maloniai kviečiame ją apžiūrėti!
Daugiau apie parodą ir kūrinių autorius
Vikos Petrikaitės nuotraukos
Paroda iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos
Paroda iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos
LMA Vrublevskių bibliotekos kiemelyje prie naujojo įėjimo iš T. Vrublevskio gatvės pusės 2024 m. balandžio 4 – rugsėjo 30 d. veikia lauko keramikos kūrinių paroda iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kolekcijos.
Panevėžys žinomas savo išskirtiniu renginiu – Panevėžio tarptautiniu keramikos simpoziumu, kuris Aukštaitijos sostinę ir Panevėžio miesto dailės galeriją garsina ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ne veltui Panevėžys keramikos entuziastų dažnai vadinamas Lietuvos keramikos Meka.
Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų ištakos siekia XX a. devintą dešimtmetį. Pirmasis čia išbandyti akmens masės galimybių kuriant meninę keramiką atvyko Alvydas Pakarklis. 1983 m. Panevėžio stiklo fabrike buvo pradėti rengti lietuvių keramikų seminarai. 1989 m. padirbėti fabrike pirmą kartą buvo pakviesti ir kitų šalių menininkai. 1990 m. renginį organizuoti ėmėsi miesto Dailės galerija, bendradarbiaudama su Stiklo fabriku (vėliau AB „Panevėžio stiklas“), o nuo 2006 m. – su keramikos įmone „Midenė“.
Keramikos simpoziumai Panevėžyje tapo tradiciniu tarptautiniu renginiu ir jo prestižas vis auga. Tarptautiniuose simpoziumuose dalyvavo 186 menininkai iš 37 valstybių: Australijos, Austrijos, Airijos, Baltarusijos, Brazilijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos, Estijos, Graikijos, Indijos, Ispanijos, Italijos, Irano, Izraelio, Japonijos, JAV, Kanados, Pietų Korėjos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Taivano, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos. Simpoziumai ir jų įdirbis sudarė galimybę Dailės galerijai 2017 metais tapti Tarptautinės keramikos akademijos nare.
Panevėžio miesto dailės galerijoje sukaupta didelė tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcija. Joje – beveik 700 akmens masės keramikos kūrinių ir kompozicijų. Savita, vienintelė Baltijos šalyse tokio pobūdžio kolekcija atspindi ne tik lokalias ir pasaulines šiuolaikinio keramikos meno tendencijas, bet ir bendrus jų ypatumus, idėjas, vaizdinių specifiką, formų raidos dėsningumus.
Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kolekcija buvo pristatyta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Latvijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, JAV. Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų tradicija reikšminga daugeliu aspektų: renginio gyvavimo pradžioje tai buvo išskirtinė galimybė lietuvių keramikams susipažinti su kitų šalių tradicijomis ir požiūriu, dabar galime teigti, kad šie simpoziumai įėjo į Lietuvos dailės istoriją. Jie suformavo ne vieno keramiko kūrybinę asmenybę, suteikė žinių ir galimybių, paskatino tobulėti.
Jau suorganizuoti 24 tarptautiniai simpoziumai. Kiekvienų metų simpoziumų kūriniai būna skirtingi, kartais besijungiantys į grupes pagal savo stilistiką, tematiką ar formas, kartais kardinaliai besiskiriantys. Temų įvairovė leidžia nesunkiai formuoti naujas ekspozicijas, kurias jungia bendra koncepcija. Šioje parodoje pristatomi 3 autoriai: Eugenijus Čibinskas (Lietuva), Juozas Lebednykas (Lietuva) ir Maryna Handysh (Ukraina).
Eugenijus Čibinskas
Dailininkas keramikas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys
Polinkį menui kūrėjas paveldėjo iš mamos. Domėjimosi keramikos pasauliu pradžia buvo vaikystėje šeimos turėti išskirtiniai moliniai indai. Eugenijaus kūrybą labiausiai įtakojo dailininkai Arvydas Pakarklis ir Rimas Vizgirda.
„Sąmoningi atsitiktinumai mane lydi nuo gyvenimo pradžios. Tada supęs pasaulis buvo pilnas dalykų, kuriems vaikiška sąmonė kurdavo įvairiausius pavidalus. Medžių išvartos, lauko akmenys, meldai tapdavo veiksmo vieta su įsivaizduojamais personažais, o mano vaizduotė jiems primesdavo įvairiausius scenarijus. Kuriant iš molio procesas vyksta atvirkščiai, objekto dar nėra. Yra tik nuojautos, mintys, vaizdai, kuriuos ir bandau išreikšti savo būsimame darbe. Daug įtakos turi ne tik mano pastangos, bet ir molio (akmens masės) savybės, degimo proceso nenuspėjamumas. Naudodamas tą pačią glazūrą, negali tikėtis to paties rezultato, pvz., atspalvio ar blizgumo“, – sako dailininkas Eugenijus Čibinskas, Panevėžio dailės galerijoje vedantis edukacinius užsiėmimus.
Juozas Lebednykas
Skulptorius, keramikas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys
Studijų metais jam dėstė garsūs Lietuvos skulptoriai Bronius Vyšniauskas, Gediminas Jokūbonis, Konstantinas Bogdanas, o diplominis darbas – skulptūra „Mūza“ – puošia Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos interjerą. Panevėžyje stovi du Juozo Lebednyko sukurti paminklai: 1863 m. sukilimo dalyviams ir aktoriui B. Babkauskui atminti.
Menininkas visą gyvenimą aktyviai dalyvauja parodose, simpoziumuose Lietuvoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje,Turkijoje, Vokietijoje. Gausų darbų kraitį sudaro vario reljefai, skulptūros, smulkiosios plastikos kūriniai iš bronzos, marmuro, granito visuomeninių pastatų interjerams ir eksterjerams, skulptūrinės keramikos kompozicijos, pastelės. Skulptoriaus kūrinių įsigijo Lietuvos dailės muziejus, JAV Baltieji rūmai, Panevėžio miesto krašto kraštotyros muziejus ir dailės galerija, privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.
Ne kartą pelnęs parodų diplomus ir nominacijas, už nuopelnus Lietuvos dailei, ištikimybę kūrybai ir savito braižo puoselėjimą 2017 m. Juozas Lebednykas apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos „Auksiniu ženkleliu“. Sakoma, kad tai vienas svariausių įvertinimų, nes jį skiria negailestingiausi kritikai – kolegos menininkai.
Maryna Handysh
Ukrainos menininkė, Tarptautinės keramikos akademijos (International Academy of Ceramics) narė
Baigusi studijas Kijevo taikomojo meno ir dizaino institute, taip pat Lvivo nacionalinėje meno akademijoje menininkė nuolat dalyvauja parodose, simpoziumuose. Jos kūrinių įsigijo muziejai ir privatūs kolekcininkai Ukrainoje, Čekijos Respublikoje, Italijoje, Lenkijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Belgijoje.
„Man įdomiausias pasąmonėje kylančių vaizdų, jausmų, išgyvenimų virtimo materialiu kūriniu procesas. Eksperimentuoju, derinu skirtingas medžiagas ir technologijas“, – sako Maryna Handysh.
Naujausius kūrinius menininkė eksponavo keramikos darbų parodoje „Zoo Zoom II“, surengtoje Kijyve 2023 m. Parodos tema – stabilumo simboliai mus supančioje gamtoje. Šalyje vykstant karui, kai žmonės apimti skausmo, baimės ir emocinio nuovargio, menininkai savo darbais siekė parodyti, kad gyvosios gamtos pasaulis niekur nedingo, liko artimas kiekvienam ir gali sustiprinti šiuo sunkiu metu, kaip svarbu išsaugoti, neleisti karui nuslopinti gebėjimo džiaugtis visomis gyvybės apraiškomis: paukščių, gyvūnų, žuvų pasauliu.
Ką didikų knygos kalba apie jų savininkus: Vilniaus universiteto bibliotekos atvejis
Ką didikų knygos kalba apie jų savininkus: Vilniaus universiteto bibliotekos atvejis
2024 m. kovo 5 d. Vilniaus paveikslų galerijoje vyko prof. Arvydo Pacevičiaus paskaita „Ką kalba didikų knygos apie jų savininkus: Vilniaus universiteto bibliotekos atvejis“ iš ciklo „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“.
Ką išlikusios knygos byloja apie savininkų (Sapiegų, Radvilų, Oginskių ir kt.) turtus, socialinę padėtį, intelektinius poreikius, kilnumą, bendruomeniškumą, dosnumą? Ar esama emocijų, kasdienybės kultūros ženklų? Šiuos ir kitus klausimus, susijusius su proveniencijų, egodokumentinių marginalijų studijomis, buvo skirta paskaita. Joje klausytojams paminėti ir išblaškyto Lietuvos didikų dokumentinio paveldo, saugomo Helsinkyje, Minske, Sankt Peterburge, atvejai.
Sveikinimas Šventų Velykų proga
Sveikinimas Šventų Velykų proga
Tegul mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo šventė Jums ir Jūsų artimiesiems dovanoja ramybę ir taiką, jėgų ir tvirtybės, sėkmės kasdieniuose darbuose ir džiaugsmo tuos darbus gražiai pabaigus!
LMA Vrublevskių bibliotekos bendruomenės vardu – direktorius dr. Sigitas Narbutas
Laikina prieiga prie Research Grants Index ir EduTuition Free Index duomenų bazių
Laikina prieiga prie Research Grants Index ir EduTuition Free Index duomenų bazių
Iki 2024 m. balandžio 17 d. suteikta laikina prieiga prie mokslinių projektų finansavimo šaltinių duomenų bazės Research Grants Index bei informaciją apie įvairias aukštojo mokslo programas anglakalbėse šalyse ir visoje Europoje pateikiančios EduTuition Free Index.
Leidėja Patricija Tilvikaitė apie knygas, jų skaitymą ir rašymą
Leidėja Patricija Tilvikaitė apie knygas, jų skaitymą ir rašymą
Monikos Požerskytės nuotrauka
Patricija Tilvikaitė – jaunosios kartos žurnalistė, dirbanti leidybos srityje, sociologė, kriminologė, lygių teisių aktyvistė. Kartu su geriausia drauge įkūrė ir rašo apžvalgas apie knygas instagramo paskyroje „book.duo“. Šių metų Vilniaus knygų mugėje debiutavo kaip rašytoja – pristatė pirmąjį romaną „Svetimkūniai“.
„Keliai mane visuomet vedė į knygas ir rašymą – ar kai stojau į žurnalistikos bakalaurą, kai išdrįsau peržengti Filosofijos fakulteto slenkstį ir mesti sau iššūkį visai kitos srities – kriminologijos – magistro studijoms. Dešimtoje klasėje pradėjau dirbti portaluose, tada ir įmerkiau pirštus į feminizmo, lygių teisių vandenis. Pasilikau svajonę rašyti apie muziką, todėl kartais recenzuoju kokį festivalį ar koncertą. Nuo vaikystės skaitau daug, greitai, godžiai, su dideliu malonumu, o dabar dar ir darbui. Kai galiu rinktis – filmas, serialas ar knyga, laimi knyga“, – prisipažįsta Patricija Tilvikaitė.
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Knygos vertė, mano manymu, slypi malonume, kurį ta knyga suteikia. Per dažnai bet kokius kūrinius skirstome į „vertingus“ ir nelabai, reikalingus, ar ne. Tikiu, kad jei knyga tiko tam laikotarpiui, tam žmogui, tam gyvenimo etapui, ji jau vertinga ir reikalinga.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Pasinaudosiu Stephen’o King’o patarimu: „Skaitykite tai, ko kažkas nenori, kad skaitytumėte.“ Knygas, kurios sukelia pasipiktinimą – tikslingą ar nebūtinai, kurios pasakoja apie atstumiamas, net nekenčiamas visuomenės grupes, knygas, kurias kas nors nori uždrausti ar cenzūruoti. Ypač dažnai tai susiję su pažeidžiamomis grupėmis, pavyzdžiui, LGBTQ+ bendruomene.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Esu vaflius slėgusi dviem sunkiomis knygomis!
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Manau, kad įvairūs būdai skaityti – audio, elektroninės knygos – yra tik galimybė plėsti skaitančiųjų gretas. Lietuvoje dar nejaučiame didelės konkurencijos dėl kelių priežasčių: skaitytojai nenori pirkti knygos, kuri neapčiuopama, į lentyną nepasidėsi, o kainuoja panašiai, kiek ir fizinė. Retas kuris paskaičiuoja, kad darbo į ją, atmetus spausdinimą, suėjo beveik tiek pat: teisės pirkimas, vertimas, redagavimas, korektūra, maketas, viršelis, reklama… Bijoma ir dėl piratavimo. Tačiau tikiuosi, kad situacija keisis ir būdų skaityti tik daugės.
Pati mielai renkuosi elektroninę knygą skaityklėje – man visapusiškai patogu, gal net patogiau, nei popierinė.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Nors dažnai tenka girdėti, kad jaunimas neskaito, manau, kad neskaitančių buvo ir bus visada. Nenorėčiau kalbėti už visą kartą, kaip ir nenorėčiau, kad kitos kartos atstovas kalbėtų už mane. Manau, kad kiekvienas žmogus turi atrasti savitą ryšį, o dar geriau – tą knygą, kuri nebeleidžia būti knygoms abejingu. Ir tokių knygų per gyvenimą gali būti daugybė. Meilę knygoms, ypač kai yra tiek daug kitų galimų veiklų, gali tekti vis iš naujo pakurstyti, kurti naują santykį, smarkiai nusivylus kokia viena ar keliomis – nespjauti į visas. Todėl to ryšio ieškoti gali reikėti iš naujo ir iš naujo. Bet visuomet pasirodo verta.
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Stengiuosi knygų nebeskolinti visai – per dažnai jos nesugrįžta. Turbūt reikėtų ne mokytis neskolinti, o vesti skolininkų sąrašą ir nepabijoti priminti. Pati turiu vieną pasiskolintą ir neatiduotą. Ir net neperskaitytą. Todėl knyginė karma įvykdyta. Stengiuosi ir nebesiskolinti.
Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Turbūt priklauso nuo to, kokį gyvenimo etapą reikėtų aprašinėti. Būta ir siaubo, ir meilės romano, ir detektyvo vertų elementų. Bet jei galėčiau rinktis, tikriausiai niekas kitas neaprašytų manęs įdomiau, nei Kristina Sabaliauskaitė. Aprašytų taip, kad pati net sau pavydėčiau – kokia įdomi atrodyčiau! O po istorinio romano skėčiu drąsiai tilptų ir tie anksčiau išvardinti.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Pastebiu, kad labai dažnai renkuosi anglus, airius, škotus. Nors, aišku, būtų neteisinga nepaminėti ir amerikiečių, lietuvių, australų.
O mylimų autorių sąrašas platus: nuo Oscar Wilde iki Akvilinos Cicėnaitės, nuo Stefan Zweig iki Kristinos Sabaliauskaitės. Sally Rooney, Stephen King, Jurga Ivanauskaitė, Nick Cave, Tove Ditlevsen, Joyce Carol Oates, Alina Bronsky, Edith Wharton, Ann Patchett, Hannah Kent – vis kurį iš jų paminiu, kai kas paprašo rekomenduoti.
Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?
Šiuo metu redaguoju savo antrąjį romaną darbiniu, o gal ir galutiniu pavadinimu „Nepriklausomybė“. Tai pasakojimas apie vyrą, slaugantį nekenčiamą smurtautoją tėvą. Susiduria du pasauliai – teatralo tėvo, prarandančio atmintį, kūrusio propagandinius spektaklius okupacijos metais, ir į ketvirtą dešimtį įžengusio jo sūnaus, tyrinėjančio savo seksualumą ir laisvę, nuo skyrybų priebėgos ieškančio tame pačiame teatre, kuriame kažkada dirbo jo tėvas.
Mane labiausiai domina sudėtingi santykiai, įvairiapusiai veikėjų portretai. Kaip ir pirmajame romane „Svetimkūniai“, taip ir „Nepriklausomybėje“ veiksmas vyksta Kaune.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Kol rašau, nuolat skaitau savąją. O tuomet dar šį tą darbui – šiuo metu puikią, aktualią, stereotipus laužiančią romantinę komediją.