Įspūdinga paroda Rokiškyje

Įspūdinga paroda Rokiškyje

2025-10-21

2025 m. spalio 18 d. Rokiškio krašto muziejuje pakiliai atidaryta tarptautinė paroda „Vytis ir lelija“. Ja muziejus iškilmingai pagerbia 140-ąsias Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios konsekravimo ir 225-ąsias Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo metines. Pirmą kartą Lietuvos muziejų istorijoje į Rokiškį iš Vatikano apaštališkosios bibliotekos atvežti trys unikalūs rankraščiai, susiję su Rokiškio kraštu ir Žemaitija. Tai popiežiaus Pijaus IX bulės „Ineffabilis Deus“ vertimai į žemaičių (vertė Motiejus Valančius), lenkų (vertė Aleksandras Jalovickis) ir bažnytinę slavų kalbas (vertėjas nežinomas). Bulės nepaprastai gražiai iliustruotos trijų didikių dailininkių: Idalijos Sobianskytės-Broel-Platerienės, Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzeckienės ir Natalijos Bisping-Kickos. Atidarymo iškilmę jautriai vedė muziejaus direktorė Aušra Gudgalienė, šiltus sveikinimo žodžius tarė J. E. Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, Lietuvos Respublikos ambasadorė prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Vatikano apaštališkosios bibliotekos prefektas kun. Mauro Mantovano, Telšių vyskupo sekretorius kun. prof. dr. Saulius Stumbra, Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas ir parodos kuratorės dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė bei Santa Kančytė. Eksponatus šiai parodai skolino gausios Lietuvos ir užsienio atminties institucijos. Joje eksponuojami ir trys dokumentai iš LMA Vrublevskių bibliotekos. Dariaus Baltakio nuotraukos.

Direkcijos informacija


Naujos knygos

Naujos knygos

2025-10-20

Multicultural Commonwealth: Poland-Lithuania and its afterlives. Pittsburgh: University of Pittsburgh Press, [2023]. 383 p.

Šiame esė rinkinyje nagrinėjama turtinga daugiakultūrės ir daugiakonfesės Abiejų Tautų Respublikos istorija, apžvelgiamas šios valstybės paveldas Centrinėje bei Rytų Europoje. Analizuojama, kaip Abiejų Tautų Respublikos palikimas veikia atmintį ir politines diskusijas dabartinėse buvusios Lenkijos-Lietuvos valstybės žemėse esančiose valstybėse. Autoriai – įvairių šalių istorikai, sociologai, literatūrologai – kritikuoja tiek romantizuotus mitus apie šią valstybę, tiek jos nacionalistines interpretacijas. Tarp aptariamų temų – valstybės politinės santvarkos ir teisinės sistemos analizė, daugiakultūris miestų gyvenimas, žydų ir islamo bendruomenių vaidmuo, religinė tolerancija, kultūriniai mainai, geografiniai pasakojimai ir kt.

Zubov, Andrey Borisovich. The Russian catastrophe and chances to overcome it. Brno: Masaryk University Press, 2023. 102 p.

Garsaus rusų istoriko, putinizmo kritiko Andrejaus Zubovo nauja knyga remiasi 2022 m. Brno universitete skaitytomis paskaitomis. Joje pateikiama Rusijos politinės ir visuomeninės raidos ir jos tragiškų istorijos vingių refleksija. Nagrinėjamos dvi glaudžiai susijusios temos: 1) istorinės, politinės ir kultūrinės priežastys, kurios lėmė dabartinę Rusijos „katastrofą“ – nuolatinę agresijos ir autoritarizmo būklę; 2) galimi būdai, kuriais būtų galima įveikti šią krizę ir pereiti prie demokratiškesnės valstybės raidos. Svarstoma, ar Rusija galėtų visiškai pasikeisti ir tapti taikesne valstybe. Knyga skirta tiek istorijos tyrėjams, tiek ir kitiems skaitytojams, siekiantiems suvokti Rusijos vaidmenį XX–XXI a. kivirčuose.

Contextuality of the Bible in Lithuania until the end of the eighteenth century. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, [2024]. 401 p.

Prof. Kristinos Rutkovskos ir prof. Raimundo Petkevičiaus (Rajmund Pietkiewicz) sudarytoje kolektyvinėje monografijoje apžvelgiamas Biblijos tekstų gyvavimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Mažosios Lietuvos žemių istorinėje bei sociokultūrinėje aplinkoje iki XVIII a. pabaigos. Leidinyje pristatomos teologų, kalbininkų ir tekstologų studijos, kuriose atskleidžiamas kultūrinis ir kalbinis Biblijos vaidmuo to meto lietuvių visuomenėje. Nagrinėjamos religinės bendravimo formos, skirtingų konfesijų religinių tekstų naudojimas, vertimo tradicijų pokyčiai, įvairūs redagavimo ir leidybos dalykai bei sklaida. Aptariamos tautinių mažumų (pvz., totorių) sąsajos su Biblijos tekstais, Biblijos vertimo į lietuvių ir slavų kalbas keblumai bei kitų kalbų ir kultūrų poveikis lietuvių kalbos raidai.

Medieval eastern Europe (500–1300): a reader. Toronto: Toronto University Press, 2024. 361 p.

Šioje knygoje pirmą kartą Rytų Europos Viduramžių istorinių šaltinių rinkinys skelbiamas anglų kalba. Jame chronologiškai pateikiama įvairių tipų medžiaga (kronikos, sutartys, laiškai, teisiniai tekstai ir kt.), kuri atspindi politinį, ekonominį ir socialinį gyvenimą, teisę bei religines praktikas, krikščionybės, islamo ir judaizmo plitimą įvairiose šalyse. Prieš kiekvieną šaltinį įdėtas trumpas įvadas, kuriame apibūdinamas šaltinio istorinis kontekstas, žanras ir tema. Prie šaltinių taip pat pateikiami mokomieji klausimai, raginantys skaitytoją nagrinėti šaltinį bei apibūdinti jo autoriaus požiūrį. Knyga iliustruota nespalvotomis nuotraukomis ir žemėlapiais, kuriie padeda skaitytojui suvokti sudėtingą regiono geografiją ir bendruomenių tarpusavio ryšius.

The Oxford handbook of historical political economy. New York: Oxford University Press, [2024]. 964 p.

Istorinė politinė ekonomija – sparčiai auganti tyrimų sritis, nagrinėjanti politinių ir ekonominių veikėjų sąveiką ilgu istoriniu laikotarpiu. Šiame žinyne žymiausi šios naujos srities specialistai aptaria jos pagrindines sąvokas, metodus, duomenų naudojimą ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą. Knygoje nagrinėjamos valstybės institucijos, biurokratija, teisinė ir rinkimų sistemos, mokesčių bei protekcinė politika. Taip pat nagrinėjami nacionalizmo ir kolonializmo padariniai, pasaulinės ekonomikos raida, finansinės krizės bei socialinis mobilumas. Paskutinėje dalyje aptariami socialiniai klausimai: tapatybė, lytis, migracija, miesto ir kaimo skirtumai, sveikata, kultūra ir kt.

Memory, identity, and nationalism in European regions. Hershey, Pa.: IGI Global, [2019]. 254 p.

Šioje monografijoje nagrinėjama kolektyvinė atmintis, tapatybė ir nacionalizmas skirtinguose Europos regionuose. Teorines įžvalgas lydi empiriniai Rytų, Pietų ir Vidurio Europos regionų tyrimai, ypatingas dėmesys skiriamas daugiakultūriams regionams ir konfliktų atminčiai. Knygoje aptariami karinius susidūrimus išgyvenusių valstybių pavyzdžiai – nuo Balkanų iki Šiaurės Kaukazo, – atskleidžiant atminties politikos poveikį nacionalinės tapatybės susidarymui. Aptariama institucijų veikla (pvz., Slovakijoje, Kirgizijoje, Armėnijoje) kaip etninių ir politinių naratyvų kūrimo priemonė. Diskutuojama apie atminties įrankius – paminklus, diplomatiją, retoriką, rinkos reprezentacijas – ir jų vaidmenį, užtikrinant nacionalinį saugumą, tarpreliginį dialogą bei tautinius diskursus.

Khazanov, Pavel. The Russia that we have lost: pre-Soviet past as anti-Soviet discourse. Madison, Wisc.: The University of Wisconsin Press, [2023]. 191 p.

Šioje monografijoje nagrinėjama, kaip vėlyvojoje Sovietų Sąjungoje susidarė „prarastosios Rusijos“ mitas – carinės Rusijos laikotarpis imtas vaizduoti ne kaip gėdinga atmintis, o kaip garbingas ir politiškai svarbus istorinis tarpsnis, pasitelkiamas antisovietiniame diskurse. Analizuojama, kaip šis naratyvas paplito sovietmečio inteligentijos aplinkoje ir vėliau prisidėjo prie posovietinės Rusijos autokratinės raidos – nuo Jelcino iki Putino režimo. Parodoma, kaip suidealintas carinės Rusijos įvaizdis tapo patrauklus XIX a. vertybėmis besivadovaujantiems politikams. Teigiama, kad po SSRS žlugimo pasakojimai apie priešsovietinę praeitį suvienijo režimo šalininkus ir liberalią opoziciją bei padėjo formuoti Rusijos politinę tapatybę, kai šalis patyrė autoritarinę perkaitą.

Kirk, Tyler C. After the Gulag: a history of memory in Russia’s far north. Bloomington, Ind.: Indiana University Press, [2023]. 290 p.

Šioje knygoje atskleidžiama, kaip Komijos Respublikoje, Sibire, buvę Gulago kaliniai pasitelkė savo prisiminimus, laiškus, meno kūrinius ir kitus šaltinius alternatyviam SSRS istorijos pasakojimui kurti. Po Sovietų Sąjungos žlugimo jie savo autobiografijas siuntė vietos „Memorial“ organizacijos padaliniams ir istorijos muziejams, taip prisidėdami prie atminties erdvės kūrimo ir destalinizacijos diskurso. Autorius parodo, kaip atsiminimų bendruomenės („lagerio brolijos“) išlaikė bendrystę ir padėjo buvusiems kaliniams integruotis po išlaisvinimo. Remiantis tekstais, interviu, nuotraukomis ir archyviniais dokumentais, nagrinėjama, kaip ši kitoniška atmintis tapo stipriu regioniniu naratyvu, veikiančiu Rusijos kolektyvinę atmintį ir pilietinį diskursą. Knygoje tiriama atminties politika autoritarinėse sistemose ir parodoma, kaip mažos vietinės bendruomenės gali neigti oficialius valdžios naratyvus.

A companion to heresy inquisitions. Leiden: Brill, [2019]. 324 p.

Šioje kolektyvinėje monografijoje nagrinėjama erezijų ir inkvizicijos istorija nuo Viduramžių iki Ankstyvųjų naujųjų laikų. Įvairių šalių mokslininkų grupė aptaria erezijos sampratos raidą, inkvizicinių institucijų veiklą ir jų poveikį Europos religinei, politinei ir socialinei aplinkai. Knygoje išsamiai pristatomi pagrindiniai istoriniai atvejai – nuo katarų ir valdiečių iki reformacijos ir kontrreformacijos laikų procesų. Nagrinėjama inkvizicijos teisinė praktika, procedūros, bausmės ir teologiniai argumentai. Aptariama inkvizicijos įvaizdžio kaita istoriografijoje bei šiuolaikiniai šios temos tyrimo sunkumai.

Loray, Sam. From pamphlets to pixels: the continuing impact of print in modern times. [S. l.]: Mount Hira, 2024. 159 p.

Šioje knygoje nagrinėjama spaudos ir spausdintos žiniasklaidos raida nuo istorinių brošiūrų iki šiuolaikinių skaitmeninių formatų. Atskleidžiama, kodėl spauda išlieka svarbi naujienų sklaidos priemonė net ir skaitmeninės eros sąlygomis. Analizuojama, kaip spausdinti tekstai veikė visuomenės nuomones, kultūrinius judėjimus ir politinius procesus pastaraisiais keliais šimtmečiais. Pabrėžiamas spaudos poveikis švietimui, propagandai ir viešajai komunikacijai. Parodoma, kaip tradicinė spauda prisitaikė prie interneto amžiaus išbandymų ir kartu išlaiko savo reikšmę. Šis leidinys skirtas visiems, besidomintiems medijų istorija, kultūra ir technologijų pokyčiais.

Schechter, Ronald. A genealogy of terror in eighteenth-century France. Chicago: The University of Chicago Press, 2018. 289 p.

Knygoje nagrinėjama teroro sampratos raida XVIII amžiaus Prancūzijoje prieš pat Prancūzijos revoliuciją. Aptariamos valstybės kontrolės, represijų ir kultūrinių praktikų sąsajos, sudariusios pagrindą revoliuciniam terorui. Pabrėžiama, kad teroro reiškinys neatsirado staiga, o buvo ilgalaikio politinio ir socialinio vyksmo padarinys. Atskleidžiama, kad revoliucinės valdžios institucijos pasitelkė baimę ir smurtą kaip politinės valdžios bei visuomenės valdymo įrankį. Nagrinėjamos vieno svarbiausių XVIII a. Europos politinių reiškinių istorinės priežastys ir pasekmės.

Reich, Anna. I try not to think of Afganistan: Lithuanian veterans of the Soviet war. Ithaca; London: Northern Illinois University Press, 2024. 132 p.

Šioje knygoje pateikiamos Lietuvos karių, dalyvavusių Sovietų Sąjungos karuose Afganistane, asmeninės patirtys ir išgyvenimai. Pasitelkiant interviu ir asmeninius liudijimus, atskleidžiama, kaip veteranai išgyveno karo traumas, psichologines pasekmes bei grįžimo namo iššūkius. Žymių istorikų parašyti įvadas ir baigiamasis žodis suteikia platesnį istorinį ir politinį karo atminties kontekstą. Tai svarbi knyga karo veteranams ir visiems, besidomintiems sovietmečio istorija ir jos socialinėmis bei psichologinėmis pasekmėmis.

Anotacijas parengė Ana Venclovienė

 


Vinco Uždavinio kelionė į Rozalimą

Vinco Uždavinio kelionė į Rozalimą

2025-10-17

Tarpukario Lietuvos žurnalistas Vincas Uždavinys (1902–1983) dienoraščiuose užrašydavo beveik kiekvienos savo gyvenimo dienos įvykius. 1919–1925 m. jis mokėsi I Vilniaus vyrų gimnazijoje (nuo 1921 m. – Vytauto Didžiojo gimnazija), tačiau už lietuvišką publicistinę veiklą buvo persekiojamas lenkų valdžios. Dėl to teko išvykti į Kauną, kur jaunuolis įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą ir pradėjo dirbti Vilniui vaduoti sąjungoje. Būdamas šios organizacijos instruktoriumi važinėjo po Lietuvą, skaitė paskaitas visuomenei ir steigė sąjungos skyrius.

Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas vienas iš Vinco Uždavinio dienoraščių (F183-22), kuriame nuosekliai aprašyta išvyka iš Kauno į Šeduvą ir Rozalimą 1932 m. gegužės 21–22 d. Vaizdinga kalba žurnalistas atskleidžia kelionės traukiniu ir arkliais smulkmenas, komentuoja kraštovaizdį bei vietos pasakojimus, pateikia sutiktų žmonių charakteristikas. Uždavinys smulkiai aprašo visus savo kelionės nuotykius, nors ir ironiškai, bet tuo pačiu geranoriškai pasišaipydamas iš provincijos ir savęs. Aprašymas suteikianemažai informacijos apie tarpukario Lietuvos kasdienybę.

Pasak Rankraščių skyriaus mokslo darbuotojos Rasos Sperskienės, Vilniui vaduoti sąjungos instruktoriaus Vinco Uždavinio kelionės į Rozalimą aprašymas akivaizdžiai atitinka egodokumentams keliamus kriterijus. Jis galėtų būti vertinamas kaip išsilavinusio, bendruomeniškai aktyvaus tarpukario Lietuvos žmogaus mąstymo kultūros atspindys. Be to, dokumentas svarbus Šiaurės Lietuvos vietos istorijos požiūriu, kadangi tokių liudijimų išlikę nedaug.


Virtuali paroda, skirta paminėti Motiejų Kazimierą Sarbievijų ir Baroko literatūros metus

Virtuali paroda „Tavo pasaulio puikaus, Kristau, grožybes piešiu“, skirta paminėti Motiejų Kazimierą Sarbievijų ir Baroko literatūros metus

2025-10-16

2025-ieji Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) ir Baroko literatūros metais. Įvairios Lietuvos atminties, mokslo ir kultūros institucijos juos pažymi gausiais renginiais. Paroda „Tavo pasaulio puikaus, Kristau, grožybes piešiu“ LMA Vrublevskių biblioteka ne tik prisideda prie jų, bet ir juos svariai papildo retų dokumentų vaizdais. Kai kurie iš jų saugomi tik šioje atminties institucijoje. Baroko kultūra, literatūra ir mokslo pasiekimai pasižymi savita raiška, įmantriu turiniu ir kitomis ypatybėmis. Visa tai pasistengta atskleisti informatyviais pasakojimais bei patraukliomis eksponatų anotacijomis. Išliekamosios vertės turinčią Baroko literatūros dalį sudaro Lietuvos autorių kūriniai lotynų, lenkų ir lietuvių kalbomis. Šioje parodoje pasistengta parodyti ir papasakoti apie vertingiausius darbus, sukurtus šiomis trimis raštui senojoje Lietuvoje vartotomis kalbomis. Parodos autorės – Violeta Radvilienė ir dr. Daiva Narbutienė, mokslinis konsultantas – dr. Sigitas Narbutas, medžiagą internete pateikė Audronė Steponaitienė.


Menas viešose erdvėse. Klausiame ekspertų (4)

Menas viešose erdvėse. Klausiame ekspertų (4)

2025-10-10

Su architektu Gintaru Čaikausku kalbėjome apie architektūros meną, mokslą, laiką, vietas, žmones ir prasmes. Vilniuje gimęs, augęs ir savo darbais svariai prisidėjęs prie miesto įvaizdžio kūrimo profesorius pasidalino mintimis apie dabartinį Lietuvos sostinės veidą, kokios ateities linkėtų šiam ypatingam miestui.

Gintaras Čaikauskas – žinomas šiuolaikinių pastatų ir urbanistinių projektų autorius – apibūdino savo darbo principus ir profesines vertybes. Svečias papasakojo, kuo jam svarbūs ir įdomūs memorialiniai projektai, kuriuos vadina architektūros juvelyrika. Kodėl simbolinių erdvių kūrimui būtina vidinė autoriaus branda, kokias galimybes suteikia dalyvavimas viešuose konkursuose, kaip vyksta skulptūros ir architektūros menų dialogas, komandos naujam projektui formavimas.

Profesorius Gintaras Čaikauskas – Lietuvos architektų sąjungos tarybos narys, dažnas ekspertų grupių dalyvis, todėl buvo įdomu sužinoti, kokiais kriterijais jis vadovaujasi vertindamas kolegų projektus. Prisiminėme, kaip nuolatinis kūrybos laisvės „troškulys“ jo paties studijų laikais tapo impulsu atsirasti SIKON – studentų statinių meno idėjų konkursui.

„Architektūra man nėra tik profesija. Tai nuolatinis buvimas atviroje pozicijoje: tarp istorijos ir dabarties, tarp idėjos ir realybės, tarp formos ir vertės,“ – sako Gintaras Čaikauskas.

Architektą kalbino Eglė Stasiukaitytė
Filmavo/montavo Vika Petrikaitė


Konkursas bibliotekininko pareigoms užimti

Konkursas bibliotekininko pareigoms užimti

2025-10-06

Pareigos: Fondų ir vartotojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkas

Darbo krūvis: 1 etatas (8 val.)

Pareiginės algos koeficientas: 0,9

Pretendentų atrankos būdas: pokalbis

Preliminari pradžia: 2025 m. lapkritis

Vieta: Žygimantų g. 1, Vilnius

Darbo pobūdis:

– priimti, tvarkyti ir saugoti pagrindinio fondo dokumentus;
– pildyti ir redaguoti Bibliotekos informacinę sistemą saugykloje esančiais dokumentais;
– priimti ir įvykdyti vartotojų užsakymus;
– aptarnauti vartotojus.

Reikalavimai:

– aukštesnysis arba aukštasis universitetinis išsilavinimas;
– bent vienos užsienio kalbos mokėjimas (A1 lygiu);
– kompiuterinis raštingumas;
– gebėjimas savarankiškai valdyti, analizuoti ir apibendrinti informaciją;
– organizuotumas, pareigingumas ir atsakingumas. 

Privalumai:

– gebėjimas grupuoti ir skirstyti dokumentus;
– darbo su vartotojais patirtis;
– žinios, susijusio su informacinių išteklių valdymu;
– darbo su Bibliotekos informacine sistema patirtis.

Siūlome:

– pastovų darbo užmokestį;
– profesinio tobulėjimo galimybes;
– draugišką darbo aplinką;
– socialines garantijas.

Pretendentai turi pateikti:

– prašymą dalyvauti konkurse;
– gyvenimo aprašymą;
– išsilavinimą liudijančio dokumento kopiją;
– motyvacinį laišką, laisva forma apibūdinant savo gebėjimus ir dalykines savybes.

Dokumentus pateikti iki 2025 m. spalio 24 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sekretorei-referentei elektroniniu paštu: biblioteka@mab.lt. Konfidencialumą užtikriname. Konkursas vyks pokalbio su pretendentu forma. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Išsamesnė informacija teikiama tel. (0 5) 262 95 37.

Informacija dėl pretendentų į laisvas darbo vietas asmens duomenų tvarkymo


Naujas Bibliotekos leidinys

Naujas Bibliotekos leidinys

2025-10-03

Rugsėjo 30-ąją – Tarptautinę vertėjų dieną – Biblioteką pasiekė naujas leidinys: XVI–XVII a. Lietuvos lotyniškosios poezijos vertimų antologija „Palemono šalies giesmės“. Ja knygos kūrėjai pažymi Lietuvos baroko literatūros ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus metus. Antologiją sudaro kelios dešimtys 16 poetų kūrinių, sukurtų laikotarpiu nuo 1561 iki 1669 m. 1561-ieji žymi dviejų ankstyviausių į šią knygą įtrauktų poemų pasirodymo metus. Šie kūriniai priklauso lietuvio kauniečio Martyno Gradausko (apie 1540–1543 – 1569) ir Merkelio Giedraičio (apie 1536–1609) plunksnai. 1669-ieji – vėliausios į antologiją įtrauktos poemos parašymo metai. Tai Valentino Bialavičiaus (apie 1640–1678) odžių knyga „Skaistaus ir angeliško mūsų karalaičio šventojo Kazimiero lelija“. Antologiją sudaro veik visų poezijos žanrų: elegijos, lyrikos, eiliuotų laiškų, satyros, pastoralės, taip pat didaktinės ir herojinės poemos, kūriniai. Jie antologijoje pristatomi atsižvelgiant į turinį. Taigi malonusis Skaitytojas čia ras religinės, laidotuvių, sveikinimo vestuvių ir pareigų pradžios progomis, satyrinės, filologinės, genealoginės, patriotinės ir herojinės poezijos pavyzdžių. Knygą apipavidalino Elona Marija Ložytė, maketavo Rokas Gelažius. Jos išleidimą parėmė kunigaikščių Giedraičių šeima iš Jungtinės Karalystės ir keli kiti Bibliotekos bendruomenės nariai, panorę likti nežinomais. Nuoširdžiai dėkojame visiems labdaringiems rėmėjams! Knygą netrukus bus galima įsigyti LMA Vrublevskių bibliotekoje. Apie jos pristatymo renginius informuosime vėliau.

Direkcijos informacija


Architekto prof. Gintaro Čaikausko mintys apie knygas

Architekto prof. Gintaro Čaikausko mintys apie knygas

2025-10-02

Asmeninio archyvo nuotrauka

Gintaras Čaikauskas – architektas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, vienos pirmųjų architektūros studijų „Architektūros linija“ įkūrėjas ir vadovas, Lietuvos architektų sąjungos tarybos narys. Architektūra profesoriui ne tik specialybė – tai dalis gyvenimo. G. Čaikauskas didelę patirtį sukaupė dirbdamas su šiuolaikinių pastatų, urbanistiniais, rekonstrukcijos ir atminimo įamžinimo ženklų projektais. Vilniaus miesto panoramoje harmoningai gyvena „Architektūros linijos“ kūriniai: daugiafunkcis centras „Forum palace“, VU Gyvybės mokslų ir STEAM centrai, „Teltonikos“ būstinė, aukštybinis biurų pastatas „Sky office“, gyvenamieji kvartalai Paupyje, Lukiškių aikštė ir daugelis kitų.

Pastaraisiais metais svarbią architekto kūrybos dalį užima memorialiniai objektai. „Tai sritis, leidžianti architektūrai įgyti gilų, simbolinį turinį, kalbėti visuomenei svarbiomis temomis. Kita vertus, tokiems projektams būtinas ne tik profesionalumas, bet ir vidinė branda, jautrumas, atsargumas, nes tenka prisiliesti prie žmonių prisiminimų ir sudėtingų emocijų,“ – sako Gintaras Čaikauskas. Bendradarbiaujant su skulptoriais sukurta M. K. Čiurlionio gimimo vietos įamžinimo kompozicija Senojoje Varėnoje, 1863 m. sukilimo aukų memorialas Gedimino kalne, atminimo ženklas architektui A. Vivulskiui, paminklas laisvės kovotojui J. Lukšai-Daumantui Vilniuje, grafams Tyzenhauzams – Rokiškyje.

Profesoriaus indėlis saugant Lietuvos kultūros paveldą ir šiuolaikinio miesto formavimą įvertintas Lietuvos vyriausybės kultūros ir meno premija, jo vadovaujamos studijos darbai pelnė daug apdovanojimų, įvertinimų, diplomų ir padėkų.

 

Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?

Vertinga knyga yra ta, kuri keičia mūsų mąstymą, skatina matyti pasaulį kitaip. Architektui tai gali būti koks nors plačiai žinomas, ikoniškas leidinys, pavyzdžiui, Le Corbusier „Towards a New Architecture“, Roberto Venturi „Complexity and Contradiction in Architecture“, bet, taipogi, ir mūsų kartai artima, jauki architektūros profesoriaus Algimanto Mačiulio „Architektūra: trumpa XX a. apžvalga“. Vertė slypi gebėjime įkvėpti, suteikti naujų idėjų, padėti suvokti ne tik kūrybos rezultatų formą, bet ir jų paskirtį, gyvenimo prasmę, kasdienę realybę.

Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Rekomenduočiau Donaldo Normano „The Design of Everyday Things“, o iš lietuviškų – Arvydo Šliogerio „Daiktas ir menas“, Sigito Gedos biografines dienoraščių knygas. Tai kūriniai apie kūrėjo dvasinį ir fizinį santykį su pasauliu, kultūra, gyvenimo prasmės paieškomis.

Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Pastatų maketų gamyboje sunkias knygas teko naudoti kaip klijuojamų detalių prispaudėjus. Tai buvo simboliškas, bet kartu ir praktiškas pagalbininkas kūrybinėse dirbtuvėse, nors iš esmės knyga visada buvo ir bus vienas iš idėjų šaltinių.

Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Skaitmeninės knygos patogios darbui, tyrimams, greitai informacijai rasti. Tačiau spausdintos knygos turi ypatingą materialų poveikį, savotišką žodžiais sunkiai apibrėžiamą aurą. Pastaruoju metu Lietuvoje vyrauja itin aukšta knygų leidybos ir apipavidalinimo kultūra – nuo labai originalios pagrindinės koncepcijos, pasirinkto popieriaus faktūros iki meninio viršelio ir net dažų kvapo. Knygą, kuri jau savaime yra poligrafijos meno kūrinys, rankose laikyti yra nepakartojama estetinė patirtis, kurios ekranas niekada neatstos.

Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?

Mūsų karta, gimusi apie 1960 m., augo, kai knyga tebebuvo vienas svarbiausių kultūros ir žinių šaltinių (apie pasaulio skaitmenizavimą tuo metu dar mažai kas svajojo). Biblioteka namuose –natūralus statuso ženklas, o knyga – langas į pasaulį. Nuo mokyklos suolo gerai žinomų lietuvių autorių klasikų knygos, kiti įspūdingi literatūros kūriniai, tokie kaip Balio Sruogos „Dievų miškas“, Justino Marcinkevičiaus „Dienoraščiai“, Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“ ir pan., buvo dvasinis ir kultūrinis atramos taškas. O kai kartais tekdavo sirgti ir gulėti lovoje, man asmeniškai „Kareivis Šveikas“ būdavo puiki terapija – suteikdavo gerų emocijų ir leisdavo pasijuokti. Daugeliui mūsų kartos atstovų paliko gilų įspūdį Jacko Kerouaco „Kelyje“ knygos mintys. Anuomet daugumoje šeimų buvo įprasta turėti „Drąsiųjų kelių“ nuotykių serijos knygas, enciklopedijas, didžiulius Pasaulinės literatūros bibliotekos rinkinius, kurie tais laikais atverdavo bent kiek platesnius pasaulio pažinimo akiračius.

Kokios knygos neskolintumėte net draugui?

Nenorėčiau skolinti specialių architektūros leidinių ar vertingų meninių albumų, pavyzdžiui, architektūros gidų, įvairių profesinių žinynų ar kitų leidinių apie architektūrą. Tokios knygos – kasdienio darbo įrankiai, savotiškos kultūros relikvijos, kurios gali būti sunkiai pakeičiamos. Nors jų puslapiai dažnai būna sudilę, savotiškai „suskaityti“, tačiau tebesaugantys ir tebeteikiantys aktualią visų mūsų gyvenimo kūrybos informaciją.

Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?

Tai būtų dokumentinė memuarų knyga, pasakojanti apie kūrybinį kelią, architektūrinių idėjų paieškas, santykį su miestu – tarsi derinys tarp dienoraščio ir iliustruoto kūrybos darbų albumo.

Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Labai mėgstu lietuvių autorius: Jurgą Ivanauskaitę, Ričardą Gavelį, Sigitą Gedą, vertinu racionalią Arvydo Šliogerio filosofiją, prasmingas akademiko Romualdo Grigo mintis. Patinka ir lengva eseistika – Juozo Erlicko kūryba, kuri primena, kad gyvenimo realybė ir literatūra neturi būti vien tik rimti dalykai. Taip pat mėgstu Mikko Valtari monumentalius kūrinius dėl jų įtraukiančių istorijų, gilias Umberto Eco mintis, skaitau Haruki Murakami knygas. Vertinu Česlovo Gedgaudo „Mūsų praeities beieškant“, Juozo Šeimio netradiciniam mąstymui nuteikiančias istorines fantazijas, Marijos Gimbutienės, Jūratės Statkutės de Rosales tyrimus, kurie suteikia netikėtą mąstymo apie praeitį perspektyvą.

Jei pats rašytumėt, apie ką būtų jūsų knyga?

Mano įsteigtos tarptautinės projektavimo įmonės „Architektūros linija“ trisdešimtmečio proga išleidome iliustruotą kūrybos darbų albumą. Kitą, skirtą trisdešimt penkerių metų veiklai pažymėti, jau pradėjome rengti. Ne kartą įvairiose publikacijos esu pateikęs savo sampratą apie architekto profesiją, vietos dvasią, įvairius kontekstus ir miesto architektūrinį tapatumą: kaip kurti erdves, kurios kalba su istorija, kultūra, gamta. Dažniausiai – tai mintys apie mano gimtąjį Vilniaus miestą, jo kaitą, apie tai, kaip architektūra gali tapti gyvenimo atspindžiu bei jungtimi tarp praeities ir ateities.

Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Šiuo metu skaitau Peter Zumthor „Thinking Architecture“, o iš lietuviškų – neseniai rankose laikiau Sigito Gedos dienoraščius, įvairius Jono Užurkos istorinius romanus. Vartydamas Nijolės Narmontaitės knygas domiuosi aktorių ir režisierių pasakojimais, nes jie padeda geriau suprasti šios veiklos specifiką, kurios reikia šiuo metu mūsų įmonėje projektuojant naują LRT būstinę.


LMA Vrublevskių bibliotekos bendruomenės palaikymas

LMA Vrublevskių bibliotekos bendruomenės palaikymas

2025-10-01

LMA Vrublevskių biblioteka palaiko šalies kultūros bendruomenę, reiškiančią nepritarimą Kultūros ministerijos perdavimui politinei jėgai „Nemuno aušra“.

Kultūra – tai nacionalinio identiteto ir demokratinės visuomenės pamatas, todėl ji negali tapti siaurų partinių interesų įkaite. Reikalaujame, kad kultūros politika Lietuvoje būtų formuojama profesionaliai, atsakingai ir skaidriai, užtikrinant visos kultūros bendruomenės įtrauktį bei tęstinumą.


XIX a. vilniečių knygų keliai ir likimai

XIX a. vilniečių knygų keliai ir likimai

2025-09-29

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Arvydas Pacevičius pasidalino naujausiomis savo įžvalgomis apie maždaug prieš du šimtus metų vykusį knygų judėjimą: jų įsigijimą, pirkimą ir pardavimą, paveldėjimą. Pristatydamas šį tyrimą, profesorius daug dėmesio skyrė Vilniaus universiteto profesūros asmeniniams knygų rinkiniams – kaip jie buvo kaupiami užpildant institucinių bibliotekų spragas ir apsirūpinant Vakarų Europoje leista moksline literatūra, kurios Vilniuje tuo metu trūko. Įvairūs ne tik sukauptų asmeninių akademinės bendruomenės bibliotekų įsigijimo būdai ir sklaida, bet ir likimai: vienos atiteko paveldėtojams, kitos dovanotos arba parduotos universitetui, trečios išparduotos – dažniausiai dalimis.

Tyrėjas aptarė, kaip buvo organizuojami parduodamų varžytynėse daiktų aukcionai. Įdomu tai, kad jie gana dažnai vykdavo privačiuose vilniečių, tarp jų ir profesorių, namuose. Deja, detalesnius knygų rinkos tyrimus labai apsunkina tai, kad nėra išlikusių spausdintų XIX a. asmeninių bibliotekų katalogų. Padedant atminties institucijoms ir bibliotekų darbuotojams pavyksta aptikti vis naujų netikėtų to laikmečio liudininkų. Tokių dokumentų yra ir Vrublevskių bibliotekos fonduose – juos prof. Arvydas Pacevičius apžvelgia knygų judėjimo XIX a. kontekste.