Tarptautinis restauratorių seminaras Portugalijoje
Tarptautinis restauratorių seminaras Portugalijoje
2025 m. gegužės 7–9 dienomis Portugalijoje įvyko tarptautinis seminaras „The International Iron Gall Ink Meeting 2025: Towards Sustainable Preservation“ (IGI2025), skirtas geležies galo rašalo pagrindu sukurtų dokumentų išsaugojimui.
Gegužės 7 d. dalyviai turėjo išskirtinę galimybę dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose, o 8–9 dienomis vyko žodinių ir stendinių pranešimų pristatymai. Renginį organizavo Requimte tyrimų institutas, Nova Mokslo ir technologijų mokyklos Konservavimo ir restauravimo departamentas, Porto universiteto Gamtos mokslų fakultetas, Nova Socialinių mokslų ir humanitarinių mokslų mokyklos Viduramžių studijų institutas bei José de Figueiredo laboratorija.
Konferencijoje buvo pristatyta daugiau kaip 30 pranešimų, nagrinėti inovatyvūs metodai geležies galo rašalu sukurtų dokumentų išsaugojimui, degradacijos mechanizmai, restauravimo metodų kūrimas ir įvairių atvejų analizė.
Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus restauravimo technologė dr. Aušra Čiuladienė, kuri pristatė pranešimą „Washing of fragile manuscripts written with iron gall ink on Paraprint OL 60“ („Trapių geležies galo rašalu rašytų rankraščių plovimas naudojant Paraprint OL 60“).
Biblioteką aplankė karališkosios giminės atstovas
Biblioteką aplankė karališkosios giminės atstovas
Gegužės 8 d. LMA Vrublevskių biblioteką aplankė grafas Džordžas Vindzoras (George Philip Nicholas Windsor, Earl of St Andrews). Svečius priėmė direktorius dr. Sigitas Narbutas, direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė ir Komplektavimo skyriaus darbuotoja Ana Venclovienė. Jie aukštajam svečiui pristatė Biblioteką, jos istoriją bei rinkinius, papasakojo apie kuriamą Lietuvos knygos muziejų ir kitas veiklas, tarp jų – siekį kiemelį papuošti Žygimanto ir Barboros meilę įamžinsiančia skulptūra. Britų filantropas ir bibliofilas susipažino su unikaliais dokumentais, liudijančiais apie kelių šimtmečių kultūrinius ir kitokius Lietuvos ir Britanijos ryšius, taip pat su keliomis rankraštinėmis įvairenybių (silva rerum) knygomis, saugomomis šioje atminties institucijoje. Stiprų įspūdį visiems padarė svečio gražia lietuvių kalba ištarti pasisveikinimo žodžiai, šiltas ir paprastas jo bendravimo būdas, dėmesys Abiejų Tautų Respublikos istorijai, taip pat žinia, kad grafas mokosi lietuvių kalbos. Aukštąjį svečią lydėjo Vilniaus universiteto partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas.
Direkcijos informacija
Vikos Petrikaitės nuotraukos
Laikina prieiga prie Mathematics Source duomenų bazės
Laikina prieiga prie Library of Latin Texts duomenų bazės
Iki 2025 m. birželio 30 d. suteikta laikina prieiga prie matematikos ir susijusių mokslo sričių duomenų bazės Mathematics Source.
Laikina prieiga prie Library of Latin Texts duomenų bazės
Laikina prieiga prie Library of Latin Texts duomenų bazės
Iki 2025 m. gegužės 30 d. suteikta laikina prieiga prie lotynų kalbos tekstų duomenų bazės Library of Latin texts.
Paskaita „Branduolinė energetika: baubas ar ateitis?“
Paskaita „Branduolinė energetika: baubas ar ateitis?“
Balandžio 26-oji įsirėžė į žmonijos atmintį kaip avarijos Černobylio atominėje elektrinėje diena ir įėjo į branduolinės energetikos istoriją kaip sunkiausia 1986 m. Ukrainoje įvykusi avarija pagal žuvusių ir nukentėjusių žmonių skaičių bei pagal ekonominę žalą. Ši katastrofa paliko gilų pėdsaką visuomenės sąmonėje, formuodama skeptišką požiūrį į branduolinę energiją.
Šioje teminėje paskaitoje Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslinis darbuotojas dr. Tadas Kaliatka analizuoja branduolinės energetikos raidą, saugą ir aktualumą XXI amžiuje. Specialistas kviečia diskutuoti, ar ši energijos rūšis tebėra rizikingas pasirinkimas, ar galėtų būti patikima priemonė siekiant tvarios ir klimato kaitai atsparios ateities.
Lektorius aptaria tiek mokslinį, tiek praktinį branduolinės energetikos vystymo aspektus akcentuodamas Lietuvos galimybes šioje srityje. Mokslininkas teigia, kad visuomenės baimė dažnai kyla dėl informacijos stokos, o šiuolaikinės technologijos ir griežta saugos kontrolė leidžia branduolinei energetikai tapti vienu svarbiausių įrankių siekiant poveikio klimatui neutralumo.
Paskaitoje nagrinėjamos temos:
- Branduolinės energetikos raida – nuo pirmųjų grandininių reakcijų iki šiuolaikinių elektrinių ir mažųjų modulinių reaktorių.
- Avarijų analizė – Černobylio ir Fukušimos atvejų apžvalga: kas įvyko ir kodėl, avarijų pasekmės.
- Lietuvos patirtis – Ignalinos atominės elektrinės istorija, uždarymo procesai ir sukauptos ekspertinės žinios.
- Branduolinė sauga – kaip veikia „apsaugos gilyn“ principas, kokie atliekami tyrimai ir priemonės taikomi reaktorių saugumui užtikrinti.
- Mažieji moduliniai reaktoriai (MMR) – pažangi, lanksti ir mažai anglies dioksido išskirianti branduolinė technologija, kurios diegimo galimybės svarstomos ir Lietuvoje.
- Klimato kaita ir energetinė nepriklausomybė – branduolinės energetikos svarba aplinkosaugai.
Virtuali paroda „Akių ir lietuviško žodžio šviesoje. Petrui Avižoniui – 150“
Virtuali paroda „Akių ir lietuviško žodžio šviesoje.
Petrui Avižoniui – 150“
Minėdama garsaus gydytojo oftalmologo, mokslininko, visuomenės veikėjo Petro Avižonio, 150-ies metų jubiliejų, LMA Vrublevskių biblioteka parengė virtualią parodą „Akių ir lietuviško žodžio šviesoje. Petrui Avižoniui – 150“.
Profesorius Petras Avižonis (1875–1939) priklauso tai inteligentų kartai, kuriai rūpėjo skirtingiausi dalykai, įvairiapusė veikla. Dažnai būdami vienos srities specialistai, jie sėkmingai dirbo visai kitoje srityje. Medikas, akių ligų specialistas Petras Avižonis mums žinomas ir dėl savo lituanistikos darbų, taip pat kaip lietuvių tautinio atgimimo veikėjas.
Parodos dokumentai bei nuotraukos atskleidžia P. Avižonio kaip visuomenininko, varpininko, knygnešio kelią, pristatomi svarbiausi jo lituanistiniai darbai. P. Avižoniui rūpėjo gimtoji kalba. Lietuvių kalbos mokytojo ir žymiojo kalbininko J. Jablonskio skatinamas, jis sėkmingai gilino lietuvių kalbos žinias ir jas taikė. Nuo 1898 m. P. Avižonis pradėjo bendradarbiauti lietuviškoje spaudoje: rašė straipsnius, redagavo, platino spaudą, aukodavo pinigų jai išleisti. Pasirašinėdavo net 50 slapyvardžių. Pastebėjęs, kad kiti inteligentai dar prasčiau nei jis moka lietuvių kalbą, ir esant didžiuliam poreikiui, P. Avižonis ėmėsi rengti lietuvišką gramatiką. 1899 m. ši „gramatikėlė“ tuometinių Peterburgo studentų V. Sirutavičiaus ir A. Smetonos buvo atspausdinta hektografu. Kaip lietuvių kalbos bei savo tarmės žinovas, P. Avižonis su kitais buvusiais mokiniais buvo pakviestas ir talkino J. Jablonskiui, ruošiant lietuvių kalbos gramatiką bei Antano Juškos žodyną.
Dalis dokumentų liudija P. Avižonio – gydytojo oftalmologo, Lietuvos aklųjų draugijos įkūrėjo, Lietuvos medicinos draugijos atkūrimo organizatoriaus, mokslo populiarintojo – veiklos barą. Svarbiausias P. Avižonio darbas – knyga „Akių ligų vadovas“ (1940). Tai ne tik pirmasis lietuviškas oftalmologijos vadovėlis – iki 1992 m. buvo vienintelis ir ypatingas dėl jame vartojamų terminų, sukurtų paties autoriaus. P. Avižonis daug prisidėjo kurdamas lietuvišką medicinos terminiją. Vrublevskių bibliotekoje saugomi rankraščiai liudija, kokį milžinišką darbą atliko profesorius, rengdamas „Akių ligų vadovą“ – kruopščiai parinktos iliustracijos (1241) dažnai pieštos paties autoriaus, nemažai vietų tikslinta, ieškota kuo labiau tinkančio termino. Spausdintos knygos apimtis – įspūdinga – 844 puslapiai, o jos rankraščio – gerokai daugiau. Beje, knyga išleista jau autoriui mirus.
Svarbią P. Avižonio veiklos dalį užėmė pedagoginė veikla – gydytojas buvo Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto) Medicinos fakulteto dekanas, šio universiteto prorektorius, rektorius, Akių ligų klinikos steigėjas.
Eksponuojama pirmoji P. Avižonio publikacija spaudoje, populiariosios visuomenei skirtos knygelės švietimo, higienos, medicinos ir kitais klausimais, atsiminimai apie tokias spaudos draudimo laikų asmenybes kaip V. Kudirka, P. Višinskis ar J. Jablonskis.
Petras Avižonis – žmogus, palikęs didžiulį turtą Lietuvos mokslui ir lietuvių tautos kultūrai, raštu ir žodžiu kėlęs tautiškumo idėjas.
Svečiai iš Kazachstano Respublikos
Svečiai iš Kazachstano Respublikos
2025 m. balandžio 16 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje lankėsi svečiai iš Kazachstano Respublikos: Centrinės rinkimų komisijos sekretorius p. Mukhtar Yerman ir ambasadorius Lietuvoje p. Timur B. Urazayev , trečioji ambasados sekretorė Malika Orazgaliyeva. Svečius lydėjo Lietuvos mokslų akademijos Prezidentas akad. Jūras Banys ir Viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius. Susitikimo metu Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė ir mokslo sekretorė Leokadija Kairelienė supažindino su bibliotekos istorija ir dabarties aktualijomis, kartu su svečiais apžiūrėjo saugomas vertybes ir dokumentus, liudijančius Kazachstano istoriją.
Susitikimo metu buvo aptartos galimybės bendradarbiauti su Kazachstano bibliotekomis. Svečiai dovanojo Vrublevskių bibliotekai ir jos skaitytojams mokslo populiarinimo ir grožinių knygų apie savo krašto istoriją, respublikos rinkimų sistemą.
Tarptautinė konferencija Hamburge
Tarptautinė konferencija Hamburge
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoja dr. Justina Sipavičiūtė 2025 m. balandžio 3–4 d. dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Hamburge „Religija, kilmė ir tapatybė: santykis tarp teologijos, genealogijos ir heraldikos ankstyvaisiais Naujaisiais laikais“ (orig. „Religion, Ancestry, and Identity: on the Relationship between Theology, Genealogy, and Heraldry in the Early Modern Period“).
Konferencijoje Justina Sipavičiūtė perskaitė pranešimą ,,Christian Symbols in the City Heraldry of the Grand Duchy of Lithuania“ apie herbus (kuriuose pavaizduoti krikščionybės simboliai) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų heraldikoje. Herbų šaltiniai saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Pranešime kalbėta ne tik apie miestuose randamus krikščionybės simbolius, jų atspindį ir reikšmę heraldikai, bet aptartas ir Magdeburgo teisės priėmimas bei taikymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Daug dėmesio skirta ir gimtajam miestui Vilniui. Pranešimo metu ne tik pristatyta miesto heraldika, bet ir aptartas Šv. Kristoforas, jo reikšmė ir vaizdavimas Vilniaus mieste.
Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo mokslininkų iš viso pasaulio: daugiausiai iš Vokietijos, bet buvo ir iš Austrijos, Jungtinės Karalystės bei Kanados.
Justina Sipavičiūtė dėkoja Hamburgo universitetui už stipendiją. Ji visa širdimi džiaugiasi, kad jauni mokslininkai skatinami tęsti savo tyrimus.
Informaciją parengė dr. Justina Sipavičiūtė
Virtuali paroda „Vilniaus vadavimo sąjungai – 100: „Ei, pasauli, mes be Vilniaus nenurimsim!“
Virtuali paroda „Vilniaus vadavimo sąjungai – 100: „Ei, pasauli, mes be Vilniaus nenurimsim!“
Prieš šimtą metų, 1925 m. balandžio 24 dieną, buvo įsteigta Vilniaus vadavimo sąjunga (VVS). Tradicinėje lietuviškoje istoriografijoje įsigalėjusį didingo tautos žygdarbio pasakojimą pastaruoju metu keičia nauja, žymiai gilesnė šio sąjūdžio istorijos analizė. Tai atskleidžia istorikų Dangiro Mačiulio ir Dariaus Staliūno monografija „Vilnius – Lietuvos sostinė: problema tautinės valstybės projekte (XIX a. pabaiga – 1940 m.)“, 2015 m. išleista Lietuvos istorijos instituto leidyklos. Joje nagrinėjama Vilniaus kaip Lietuvos sostinės idėja moderniaisiais laikais: jos atsiradimas, kitimas, keičiantis politiniams iššūkiams, diegimas Lietuvos visuomenei. Svarbi šio proceso dalis buvo Vilniaus vadavimo sąjūdis. Lietuviško pasaulio su jo centre esančiu Vilniumi vaizdinį puoselėjo jau tautinio atgimimo laikotarpio lyderiai. Lietuvių visuomenei tai padėjo įsisąmoninti Vilniaus vadavimo idėją, kurios epicentru tapo siekis atgauti Lenkijos užgrobtą Vilnių, tai suvokiant kaip atkaklią kovą už tautos būtį. Vilniaus vadavimo sąjūdis sutelkė Lietuvos visuomenę. Sukurta savita ir labai trokštama lietuviško pasaulio ateities vizija buvo patraukli ir visiems suprantama, todėl palaikoma visų gyventojų sluoksnių, nepaisant partinės, profesinės ir socialinės priklausomybės. Visą Lietuvą ir išeiviją sutelkusi Vilniaus vadavimo sąjunga daug prisidėjo finansuojant vilniečių draugijas ir įtvirtinant lietuvybę Vilniaus krašte.
Virtualioje parodoje visuomenei pirmą kartą taip plačiai pristatomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fonduose saugomi gausūs, daugiausiai neskelbti Vilniaus vadavimo sąjungos dokumentai, nuotraukos, leidiniai.
Parodos rengėja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė.
Iliustracijų sąrašas:
VVS leidinių sandėlyje. Kairėje Centro komiteto Reikalų skyriaus vedėjas Vincas Uždavinys. Kaunas, apie 1935 m. LMAVB RS F183-7, lap. 2.
Gudinės pradinės mokyklos sveikinimas pavergtiems vilniečiams. Gudinė, 1937 m. spalio 9 d. LMAVB RS F183-1041, lap. 1r
Žagarės miesto burmistro raštas Vilniaus geležinio fondo komitetui dėl paramos skyrimo. Žagarė. 1937 m. lapkričio 23 d. LMAVB RS F178-660/1, lap. 130.
„Biržiečių balsui“ – 100 metų
„Biržiečių balsui“ – 100 metų
Šiemet sukanka 100 metų nuo katalikiško Biržų visuomenės, politikos, ekonomikos ir kultūros savaitraščio „Biržiečių balsas“ pasirodymo 1925 m. balandžio 12 d., per šv. Velykas.
Laikraštyje kaip leidėjas ir redaktorius buvo nurodytas Adolfas Galvanauskas, tačiau iš tiesų jį redagavo aktyvus visuomenės veikėjas, Biržų apskrities žemėtvarkos valdininkas Jonas Mulokas. Jis taip pat dirbo ir Biržų ūkininkų sąjungos smulkaus kredito banke, todėl ir „Biržiečių balso“ redakcija glaudėsi šio banko pastate. Laikraštį spausdino Biržų spaustuvė.
Biržų mieste nuo 1922 m. buvo leidžiamas kitas savaitraštis – „Biržų žinios“. Netrukus abiejų laikraščių puslapiuose įsiplieskė karšta polemika, kupina abipusių kaltinimų. Senbuviai naująjį leidinį pravardžiavo kuniginių partijų gaminiu, neapykantos kurstytoju, o jo leidėjus – atėjūnais. „Biržiečių balsas“ neliko skolingas: rašė, kad „Biržų žinios“ ir kita kairioji spauda begėdiškai šmeižia katalikų kunigus ir tikinčiuosius, kiršina gyventojus, skatina nepasitikėjimą valdžia.
Be politinių straipsnių, kuriuos skelbė kone kiekviename numeryje, „Biržiečių balsas“ spausdino ir įprastų publicistinių pranešimų apie Biržų apylinkių, Lietuvos ir užsienio įvykius, teikė žinių apie pramonę, prekybą, žemės ūkį, valstybės paramą naujakuriams. Daug dėmesio buvo skiriama jaunimo, ypač pavasarininkų, renginiams. Buvo publikuojama eilių, novelių, feljetonų. „Biržiečių balse“ bendradarbiavo Albinas Januševičius, Ignas Lapienis, Edmundas Širmulis, Jonas Valiūnas ir kiti.
Kaip ir daugelis tarpukario regioninių laikraščių, „Biržiečių balsas“ išsilaikė neilgai, iki 1926 m. liepos. Iš viso buvo išleistas 61 laikraščio numeris. Leidinys sustojo dėl lėšų trūkumo.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas artipilnis 1925 metų „Biržiečių balso“ komplektas ir vienas 1926 m. numeris.
Parengė Jolanta Stasytė Berniūnienė