Virtuali paroda apie Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio 1613 metų LDK žemėlapį ir jo sekinius
Virtuali paroda apie Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio 1613 metų LDK žemėlapį ir jo sekinius
2024-aisiais sukanka 475 metai, kai gimė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616) – žymus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės, politikos, kultūros veikėjas, mecenatas. Jo iniciatyva buvo sudarytas naujas LDK žemėlapis, išspausdintas Amsterdame 1613 metais. Šio didelio, puošniai išleisto sieninio žemėlapio reprodukcijos ir dabar dažnai puošia interjerus, naudojamos kaip iliustracinė priemonė įvairiuose leidiniuose, muziejų ekspozicijose ir pan. Lietuvos kartografijos istorijoje jis laikomas esminiu – originaliu, tiksliu, kartografiniais matavimais grįstu LDK žemėlapiu, turėjusiu didelės įtakos visai tolesnei LDK kartografijos raidai. Juo domisi Lietuvos ir Lenkijos kartografijos, kultūros, dailės, spaudos istorikai, knygotyrininkai, jis yra Nyderlandų kartografijos istorijos bibliografijos objektas.
Lankytojams siūloma paroda apie 1613 metų LDK žemėlapį supažindina su jo radimosi priešistore (kaip LDK teritorija buvo vaizduojama iki Radvilos žemėlapio pasirodymo), pasakoja apie Radvilos Našlaitėlio sumanymą kartografuoti LDK teritoriją, apie Nesvyžių, kaip mokslo ir kultūros centrą, kuriame gimė žemėlapio sudarymo idėja, Amsterdamo kartografijos leidėjus – Blaeu oficiną – ir jų atlasuose leistą 1613 m. LDK žemėlapį. Paneigiami kai kurie įsisenėję stereotipai apie šio žemėlapio egzempliorių sklaidą Trečiame parodos skyriuje matysime 1613 m. LDK žemėlapio sekinius – tuos žemėlapius, kurie atsirado kaip Radvilos žemėlapio perdirbiniai.
Paroda nekelia tikslo nuosekliai ir moksline prasme preciziškai atskleisti 1613 m. LDK žemėlapio radimosi, funkcionavimo, sklaidos ir panašių klausimų. Ji parengta Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje saugomų originalių dokumentų pagrindu ir skirtina mokslo populiarinimo publikacijų žanrui.
Parodos autorė dr. Alma Braziūnienė
Redagavo dr. Artūras Judžentis
Internete paskelbė Audronė Steponaitienė
Sveikiname su naujomis pareigomis!
Sveikiname su naujomis pareigomis!
Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyrius turi naują vedėją – buvusią Senosios periodikos sektoriaus vadovę Aidą Grybienę.
Sveikiname Aidą pradėjus vadovauti vienam iš kertinių Bibliotekos skyrių, aptarnaujančiam skaitytojus ir tvarkančiam gausias leidinių kolekcijas bei fondus.
Džiaugiamės, kad ilgametė Retų spaudinių skyriaus vadovė dr. Daiva Narbutienė toliau darbuojasi šiame skyriuje, daugiau laiko skirdama mokslinimas tyrimams ir leidybai.
Komunikacijos skyrius
Japonijos ambasadoriaus vizitas
Japonijos ambasadoriaus vizitas
2024 m. liepos 10 d. LMA Vrublevskių biblioteką vizitu pagerbė J. E. Japonijos ambasadorius Lietuvoje Ozaki Tetsu. Garbųjį svečią lydėjo antroji sekretorė kultūros reikalams Watanabe Sachiyo ir ambasados darbuotoja Seto Haruka. Bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas svečiams papasakojo apie Biblioteką, jos istoriją ir dabartį, Erika Kuliešienė, dr. Daiva Narbutienė ir dr. Birutė Railienė juos supažindino su vertingiausiais raštijos paveldo objektais. Bibliotekos darbuotojos daugiau dėmesio skyrė dokumentams, liudijantiems apie daugiau nei šimtmetį siekiančius Lietuvos ir Japonijos kultūros ryšius. Pokalbyje buvo prisimintas Steponas Kairys, prieš 120 metų tautiečiams pristatęs carinę Rusiją nugalėjusios Japonijos valstybę, jos politiką, ekonomiką, kultūrą ir kitas svarbias sritis. Bibliotekos darbuotojai svečiams papasakojo apie pasirengimą kitąmet minėti 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines ir padėkojo už pagalbą renkant žinias apie Čiurlionį Japonijos spaudoje čia rengiamai jo bibliografijai. J. E. Ambasadorius pasidalino informacija apie būsimus Čiurlionio minėjimus Japonijoje. 2025 m. Osakoje vyksiančios Expo parodos metu jis bus pristatomas Lietuvos paviljone, o 2026 m. viename Tokijo muziejuje bus surengta didelė jo dailės kūrinių paroda. Linos Anušauskienės nuotraukos.
Direkcijos informacija
Naujas LMA Vrublevskių bibliotekos leidinys
Naujas LMA Vrublevskių bibliotekos leidinys
Biblioteką iš Balstogės ką tik pasiekė naujas leidinys – dr. Andriaus Jurkevičiaus dvikalbė studija „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Aleksandro Jogailaičio ir Žygimanto Senojo rusėniški dokumentai, saugomi Vilniaus archyvuose ir bibliotekose“. Šiame leidinyje, išleistame lenkų ir lietuvių kalbomis, pristatomi Vilniaus archyvuose ir bibliotekose saugomi rusėniški Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Aleksandro Jogailaičio ir Žygimanto Senojo dokumentai, apimantys visą šių valdovų valdymo laikotarpį (1492–1544 m.). Atlikto empirinio tyrimo metu leidinio autorius suregistravo 142 tokius dokumentus, saugomus Lietuvos valstybės istorijos archyve, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje bei Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje. Pagrindiniai duomenys apie šiuos dokumentus pateikiami leidinio Priede. Atsivertęs šį leidinį skaitytojas taip pat sužinos apie svarbiausius surinktų dokumentų turinio, raštvedybos bei rašto tradicijų atspindžio aspektus. Leidinys praturtintas tekstą papildančiomis iliustracijomis, o asmenvardžių ir vietovardžių rodyklėse skaitytojas ras sau įdomių ar su jo giminės praeitimi susijusių asmenų ir vietovių paminėjimų nuorodas. Leidinys skiriamas Vilniaus 700 metų jubiliejui.
Rankraščių skyriaus informacija
Naujos knygos
Naujos knygos
Zagadnienia bilingwizmu. Ser. 2, Rodzina Miłoszów i rody pogranicza polsko-litewskiego. Białystok; Vilnius: Temida 2, 2022. 545 p.
2019 m. lapkričio 8–9 d. Vilniuje vyko konferencija „Milošų giminė ir kitos lietuvių–lenkų paribio šeimos. Istorija, likimai, literatūriniai liudijimai“ iš ciklo „Bilingvizmas Vidurio ir Rytų Europoje. Literatūra, kalba, kultūra“. Vidurio ir Rytų Europos gyventojų tapatybę formavo įvairios kultūros, skirtingos religijos ir kelios kalbos. Straipsniuose mokslininkai atskleidžia, kokią įtaką giminės istorija, daugiakultūriškumas ir daugiakalbystė darė Oskaro ir Česlovo Milošų bei kitų autorių kūrybai.
Chachaj, Marian. Mikołaj Kopernik: czasy studenckie: Kraków, Bolonia, Rzym, Padwa i Ferrara (1491–1503): miejsca – ludzie – książki. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2023. 310 p.
Mikalojus Kopernikas gimė Torunėje, studijavo astronomiją, matematiką, filosofiją, teisę, mediciną Krokuvoje, Bolonijoje, Romoje, Paduvoje, Feraroje. Knygoje aprašoma šių miestų mokslinė ir kultūrinė aplinka, universitetai ir juose gvildentos problemos, žymūs žmonės, populiarios knygos, kurie ugdė jaunąjį mokslininką.
Poklewski, Józef. Studia z historii sztuki i kultury wileńskiej lat 1900–1945: (wybor tekstów). Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2019. 468 p.
Mikalojaus Koperniko universiteto meno istorijos profesorius knygoje supažindina skaitytoją su XX a. pirmosios pusės Vilniumi. Vykstančių politinių perversmų fone Vilniuje gyvavo įvairios meno draugijos, kurios rengė parodas, rūpinosi paminklais, architektūra ir jos išsaugojimu. Mieste gyveno įvairių krypčių meno žinovų, kurie ne tik kūrė, bet ir dėstė atkurtame Stepono Batoro universitete.
Pienskoj, Witalij. Szkice z historii wojny inflanckiej z lat 1558–1561: pogląd strony rosyjskiej. Połomia: Wydawnictwo inforteditions, 2019. 207 p.
Knygoje autorius detaliai aprašo 1558–1561 Livonijos karą. Pateikta išsami šio karo priešistorė ir kitų to laikmečio konfliktų aprašymas atskleidžia santykių tarp valstybių įtampas.
Borkowska, Urszula. Dynastia Jagiellonów w Polsce. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 2011. 630 p.
1386–1572 metais Lenkiją valdė keturios jogailaičių kartos. Knygoje autorė apžvelgia ne tik valstybės politinius reikalus, santvarką ir kultūrinius reiškinius, bet ir dvaro tvarką, dvariškių gyvenimą, karališkosios šeimos kasdienybę, požiūrį į švietimą, religingumą. Pateiktos trumpos visų jogailaičių ir jų sutuoktinių biografijos padeda atsekti plačius giminystės ryšius.
Lauxmin, Sigismundus. De iure et iustitia. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe Sub Lupa, 2023. 480 p.
Vilniaus universiteto profesorius Žygimantas Liauksminas SJ (1596–1670) – teologas, filosofas, retorikos teoretikas, lietuvių muzikologijos pradininkas. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas jo Teologinis traktatas apie teisę ir teisingumą. Tai 1647–1648 mokslo metais skaitytų paskaitų rankraštis. Šioje knygoje spausdinamas Traktatas lotynų kalba, keletas skyrių, išverstų į lenkų kalbą, ir Štefeno Huberio (Steffen Huber) įvadinis straipsnis.
Czyż, Anna Sylwia; Jamski, Piotr. Szczęśliwe nieba krajów włoskich!: freskant Michelangelo Palloni w Wielkim Księstwie Litewskim; Karol Guttmejer. Michelangelo Palloni i jego anioł w kościele pokarmelickim w Warszawie. Warszawa: Narodowy Instytut Polskiego Dziedzictwa kulturowego za granicą Polonika, 2023. 196 p.
Italų tapytojas Mikelandželas Palonis (Michelangelo Palloni, 1642 – apie 1712) į Lietuvą atvyko 1676 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco kvietimu. M. Palonis ištapė freskomis Pažaislio kamaldulių vienuolyną, Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčią, Kazimiero Jono Sapiegos rūmus Vilniuje, Trinitorių vienuolyną ir daug kitų LDK pastatų, kurių sąrašas pateikiamas gausiai iliustruotoje knygoje. Aprašydami dailininko darbus, autoriai naudojosi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščiais, Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentais.
Rosadziński, Leonard. Bibliofile: ich życie, pasja i stare woluminy: spotkania poznańskich bibliofilów, 2017–2020. Poznań: nakład autora, 2021. 177 p.
2017–2020 metais knygos autorius surengė septyniolika Poznanės krašto bibliofilų susitikimų. Susitikimai vyko asmeninėse knygos mylėtojų bibliotekose – nuolatinėse ne tik retų, brangių leidinių, bet ir knygrišystės amato įrenginių saugojimo vietose. Autorius visus susitikimus aprašė, atskleidė kiekvieno bibliofilo gyvenimą ir pomėgio kaupti knygas istoriją, iliustravo jų turimų leidinių nuotraukomis.
Judzińska, Natalia. Po lewej stronie sali: getto ławkowe w międzywojennym Wilnie. Warszawa: Wydawnictwo Krytyki Politycznej, 2023. 430 p.
1937 m. lapkričio 26 d. Vilniaus universitete buvo priimtas įsakymas, nurodantis atskiras vietas auditorijose studentams žydams. Tokie įsakymai 1937 m. spalį buvo priimti Varšuvos universitete ir kitose aukštosiose mokyklose. Remdamasi Vilniaus, Lenkijos, Jeruzalės archyvų dokumentais, autorė ieško atsakymo, kokie veiksniai sąlygojo tokią atskirtį akademinio jaunimo aplinkoje.
Gałęzowski, Marek. „Tam, gdzie największe niebezpieczeństwo, szedł pierwszy“: sylwetki Żydów – uczestników walk o niepodległość i granice Polski w latach 1914–1921. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2024. 296 p.
Knygoje aprašyti gyvenimai 66 žydų, paaukojusių savo jėgas ir gyvybes dėl Lenkijos nepriklausomybės. Dalis jų krito kovoje su bolševikais. Dauguma žuvo Antrojo pasaulinio karo metais nuo vokiečių, kiti – nuo komunistų totalitarizmo. Jie buvo daugiatautės Lenkijos visuomenės, dažniausiai inteligentijos, dalis. Pasiryžę dirbti dėl Lenkijos valstybės atstatymo, buvo pareigingi, tvirti ir pasišventę. Todėl jų biografijas dera saugoti tautos atmintyje.
Anotacijas parengė Rima Marcinkevičiūtė
Knygrišių seminaras Taline
Knygrišių seminaras Taline
2024 m. birželio 3–5 dienomis Estijos knygrišių dizainerių asociacijos kvietimu Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbuotojos Edita Keršulytė ir Gražina Smaliukienė dalyvavo seminare „Vytiniai kaptalai Viduržemio jūros rytinio regiono knygrišystės tradicijoje“. Seminarą vedė Bizantinės kultūros centro muziejaus Salonikuose knygų konservavimo vadovas dr. Georgijas Būdalis (Georgios Boudalis), kuris taip pat yra įvairių tarptautinių organizacijų narys ir žinomas įvairių praktinių ir teorinių kursų lektorius. Dr. Georgijo Būdalio moksliniai tyrimai apima knygos raidą, jos kūrimą, struktūrinių ir dekoratyvinių įrišo detalių analizę, sąveiką tarp skirtingų knygrišystės tradicijų bei šio amato kaitą.
Trijų dienų seminare dalyviai išklausė išsamų teorinį įvadą apie kaptalų raidos istoriją ir šio knygos elemento glaudų ryšį su kituose dirbiniuose taikytomis audimo technikomis, gamino skirtingos vytinės technikos kaptalų pavyzdžius, būdingus senųjų knygų įrišams, susipažino su atlikimo technikos subtilybėmis ir įvairove.
Seminaras vyko Talino miesto archyve, todėl svečiai turėjo galimybę apsilankyti archyvo saugyklose, apžiūrėti ten eksponuojamus išskirtinius dokumentus ir tuo metu vykusią knygų meninių įrišų parodą.
Parengė Edita Keršulytė
Fotografavo Gražina Smaliukienė, Edita Keršulytė ir Tulvi Turo.
Knygos „Viešpaties dešinės galybė“ pristatymas Jiezne
Knygos „Viešpaties dešinės galybė“ pristatymas Jiezne
Nuo pavasario gražiai minime 400-ąsias Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Paco gimimo ir 350-ąsias prie Chotino prieš turkus pasiektos pergalės metines. Pergalę herojine poema „Viešpaties dešinės galybė“ įamžino Vilniaus jėzuitų akademijos profesorius Andriejus Grinkevičius. Knyga išėjo 1674 m.
Nuo šio įvykio praėjus 350 metų, 2024 m. birželio 11 d. Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre surengtos poemos naujo lietuviško vertimo sutiktuvės. Renginyje dalyvavo knygos vertėjas dr. Sigitas Narbutas su grupe LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojų, taip pat Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius, šio miesto kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Dalia Vertinskienė, Prienų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė, VDU Lituanistikos katedros profesorė Irena Buckley, kiti svečiai ir gausūs miestelėnai.
Jieznas – XVII–XIX a. Pacų grafystės sostinė – iki šiol prasmingai ir įdomiai saugo ir puoselėja didikų Pacų atminimą. Apie juos garsiai kalba Šv. arkangelo Mykolo ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ir nuoširdūs bei svetingi Jiezno gyventojai. Po renginio LMA Vrublevskių bibliotekos darbuotojai aplankė jiezniškį kraštotyrininką Vytautą Gusą, susipažino su jo įkurto Pacų muziejaus eksponatais ir įspūdingu Pacų rūmų, kitados puošusių grafystės sostinę, maketu.
Nuotraukos Vikos Petrikaitės ir Sigito Narbuto.
Skulptūrinės kompozicijos konkurso rezultatai
Skulptūrinės kompozicijos konkurso rezultatai
LMA Vrublevskių biblioteka užbaigė idėjos, skirtos skulptūra įamžinti Žygimantą Augustą ir Barborą Radvilaitę, konkurso procedūras. Konkursas buvo paskelbtas 2023 m. gruodžio 28 d. LMA Vrublevskių bibliotekos bei Lietuvos dailininkų sąjungos svetainėse, taip pat Centriniame viešųjų pirkimų portale. Projektinių pasiūlymų buvo laukiama iki balandžio 9 d., o tada darbo ėmėsi Bibliotekos viešųjų pirkimų ir specialiai tuo tikslu suburta ekspertų komisija. Jos darbą pabaigė birželio 9 d.
Ekspertų komisija įvertino pateiktų projektų originalumą, kontekstualumą, meninį sprendimą, taip pat dermę su architektūrine aplinka. Atsižvelgta ir į tai, kaip būsimas kūrinys atrodytų jau esamų Šventaragio slėnio skulptūrinių akcentų fone. Komisijos narių nuomonė buvo vieninga – nė vienas pateiktas darbas neatitinka konkurso organizatorių lūkesčių ir vizijos. Bibliotekos bendruomenei labai svarbu, kad viešoje erdvėje, kiemelyje, atsirastų prasmingas, meniškai vertingas, ilgaamžis kūrinys, todėl galutinis vertinimo komisijos sprendimas buvo pirmosios vietos neskirti.
Bibliotekos administracija nenuleidžia rankų ir toliau tariasi, kokia forma netrukus bus pratęstas konkursas. Mat visai didelei Bibliotekos bendruomenei svarbu šią vietą papuošti menišku istoriniu akcentu ir įamžinti Žygimantą su Barbora. Bus organizuojamas naujas skulptūros idėjos konkurso etapas. Apie jį bus pranešta Centriniame viešujų pirkimų portale, taip pat LMA Vrublevskių bibliotekos ir Lietuvos dailininkų sąjungos interneto svetainėse.
Konkurse galės dalyvauti ir nauji, ir darbus pirmam etapui pateikę autoriai. Biblioteka tikisi sulaukti sėkmės ir įkvepiančios idėjos, kurią būtų galima realizuoti jau kitais metais. Be kitų dalykų, tam įpareigoja gautos bei gaunamos piniginės aukos skulptūrai sukurti.
Komunikacijos skyriaus informacija
Virtuali paroda apie XIX a. skulptorę ir jos šachmatus, įkvėptus pergalės Vienos mūšyje (1683)
Virtuali paroda „Elena Skirmantaitė-Skirmantienė:
„...gal tai – geriausia, ką kada nors esu sukūrusi...“
Elena Skirmantaitė-Skirmantienė (Helena Skirmunttowa (Skirmuntt) ze Skirmunttów; 1827–1874) – iš Rusijos imperijos užgrobtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių rusėniškosios dalies (dabar Baltarusija) kilusi garsios bajorų giminės atstovė, 1863–1864 m. sukilėlių ryšininkė, tremtinė, diaristė, keturių vaikų motina, silpnos sveikatos, bet stiprios valios moteris, jautusi nenumaldomą poreikį kurti. Negalėdama dailės akademijose įgyti nuoseklaus akademinio išsilavinimo, kuris tuo metu buvo vyrų privilegija, laužė lyčių stereotipus, tapybos ir skulptūros mokydamasi privačiai Vilniuje, Berlyne, Dresdene, Vienoje ir Romoje. Šiandien ji laikoma pirmąja profesionalia moterimi skulptore visoje buvusios Lenkijos ir Lietuvos valstybės teritorijoje.
150-osioms E. Skirmantaitės-Skirmantienės mirties metinėms paminėti skirtoje virtualioje parodoje pristatomas svarbiausias jos kūrinys – pergalės Vienos mūšyje (1683) įkvėpti šachmatai. Dėmesio centre – pluoštas šachmatų figūrų eskizų, apie kurių egzistavimą ilgą laiką niekas nė neįtarė, ir skulptūrėlių 1872–1883 m. fotografijos. Pasakojimą apie šachmatus papildo kūrėjos biografija, iliustruota vaizdais iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus rinkinių.
Parodos autorės Ingridos Pajedaitės informacija
Dr. Rūtos Kačkutės mintys apie knygas
Dr. Rūtos Kačkutės mintys apie knygas
Eimanto Genio nuotrauka
Dr. Rūta Kačkutė – archeologė, muziejininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja. Ilgametė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto patarėja kultūros klausimais, dviejų Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijų metu ėjo patarėjos kultūrai, vyriausiosios patarėjos pareigas, vadovavo Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupei, Valstybės pažinimo centro kūrimui ir veiklai. Būdama daugelio kultūros, meno fondų, tarybų nare dr. Rūta Kačkutė aktyviai dalyvauja ir skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, rengia mokslinius straipsnius archeologijos, kultūros, kultūros politikos, kultūrinės edukacijos, paveldo apsaugos, skaitymo skatinimo klausimais. Kūrybinga ir veikli moteris yra nuo 2005 m. vykstančios akcijos „Metų knygos rinkimai“ idėjos autorė, Vilniaus knygų mugės kultūrinės programos rengimo darbo grupės narė, tarptautinio literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ iniciatorė ir organizatorė. Vadovaudama Nacionaliniam muziejui, dr. Rūta Kačkutė Lietuvoje skleidžia naują patrauklių istorijos pasakojimų, interaktyvių ekspozicijų kultūrą. Kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu sumanė ir vykdo tęstinį projektą „Istorijos miestui ir pasauliui“.
Stebina ne tik įspūdinga veiklų gausa ir darbų reikšmė mūsų šalies kultūrai, bet ir gebėjimas meistriškai planuoti laiką. Beje, skaitymui dr. Rūta Kačkutė gali rinktis originalius lietuvių, anglų, danų, rusų, lenkų, švedų ir norvegų kalbomis parašytus kūrinius…
Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Manau, kad knygos vertė priklauso ne tik nuo retumo, senumo, turinio, iliustracijų meno, knygrišio meistrystės, bet ir nuo skaitytojo ir knygos santykio. Tai yra, ar skaitytojas randa knygoje to, ko joje ieško, o gal (sėkmės atveju) ir daugiau. Jeigu knyga atveria skaitytojui naujus horizontus, patenkina jo smalsumą, ar tiesiog tampa mielu daiktu, kurį gera pavartyti, tai jau vertinga knyga. Žodžiu, kiekviena knyga vertinga, jeigu ji suranda savo skaitytoją.
Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Na, čia keblus klausimas, nes bibliotekos darbuotojai labai skirtingi ir jiems, tikiu, patinka labai įvairios knygos. Tačiau biblioteka yra Vilniuje, todėl manau, kad visus galėtų sudominti Birutės Rūtos Vitkauskienės ir Karolinos Glinskos knyga „Atrastas Vilnius“, kurioje, remiantis kartografiniais ir kitais šaltiniais, pasakojama apie Vilnių prieš 200 metų. Tikiu, kad daugelis bibliotekos darbuotojų apžiūrėjo prie Mindaugo paminklo 2023 metų vasarą eksponuotą atkurtą senojo Vilniaus maketą, o dabar galima sužinoti dar daugiau.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Tikrai taip, esu nuolat apsupta daugybės knygų, tiek namie, tiek darbe. Tad kartais ant knygos pasistatau nešiojamą kompiuterį, kartais atremiu į knygą nuotrauką. Tačiau labai stengiuosi knygų nenaudoti tokiai paskirčiai, kuri galėtų ją sugadinti. Aš esu užkietėjusi knygų kaupikė ir mylėtoja, man knyga yra brangi.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Mano pasaulyje jos ne konkurentės, o kolegės, gal mažosios sesutės. Dabartiniame gyvenime man būtų labai sunku apsieiti be skaitmeninių knygų. Dažniausiai jas naudoju kaip archeologė, nes mėgstu, kai mokslinė literatūra prieinama elektroniniu formatu ir labai pykstu, kai iš kažkur reikia siųstis popierinę mokslinę knygą.
Neneigsiu, kad dabar dažniausiai keliauju su skaitmenine, ne su popierine knyga. Gal ir gaila, kad kelionėse prarandu malonumą iš lėto versti šiugždančius lapus, bet už tai galiu su savimi pasiimti pakankamai knygų visiems gyvenimo atvejams. Taigi, net vėluojantys lėktuvai mažiau gąsdina.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Taip, tikrai skirtingų kartų žmonės knygas vertina nevienodai. Mano karta matė vyresnę kartą, kurie pirko knygas ir laikė jas lentynose „dėl grožio“. Mat, kai kurias knygas ne visada būdavo lengva gauti, tad jos funkcionavo kaip tam tikra šeimos socialinio kapitalo išraiška. Mano kartos žmonės (apie visus negaliu kalbėti, tik apie savo rato žmones) savo bibliotekas formuoja sąmoningai, pagal interesus. Ilgą laiką aktyviai pirkdavo naujas knygas, nes norėjo pirmieji perskaityti naujienas, nelaukdami, kol jos pasirodys bibliotekose. Pastaraisiais metais suaktyvėjo knygų mainai draugų ir bendradarbių ratuose, nevengiama užsukti ir į biblioteką, nes tiesiog atėjo supratimas, kad visko turėti negali, pasiliekamos vertingiausios ar mieliausios knygos.
Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Turiu dvi man labai labai brangias knygas, jas man padovanojo močiutė, anglų kalbos mokytoja Katarina Kajackaitė. Abi leistos ankstyvuoju sovietmečiu, labai suskaitytos. Tai Šarlotės Bronte „Džeinė Eir“ ir Reşat Nuri Güntekin „Čiauškutė“. „Džeinę Eir“ nesenai perskaičiau dar kartą, tik jau originalo kalba.
O šiaip, labai mielai skolinu savo knygas, dalis jų negrįžta. Ne todėl, kad aš neatsimenu, kas pasiskolino, nors kartais ir taip nutinka. Tiesiog galvoju, kad jeigu žmogus ilgai negrąžina knygos, gal ji jam reikalingesnė, nei man? Bet kai kurių negrįžusių knygų labai gaila.
Kokio knygos žanro verta jūsų biografija?
Šeimos sagos.
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Labai mėgstu skandinavų rašytojus. Dievinu islandų autorius, o Hallgrimur Helgason „1000° moteris“ jau kurį laiką laikosi mano mėgstamiausių knygų sąrašo viršuje.
Kokią knygą rašote šiuo metu? Jei ketinate rašyti, apie ką būtų jūsų knyga?
Aš ne rašytoja ir neturiu ambicijos ja tapti, bet taip jau išėjo, kad šiuo metu dirbu prie mokslo populiarinimo knygos vaikams apie Gintaro kelią.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Ką tik pradėjau skaityti Annie Ernaux knygą „Metai“.