Kas nauja užsienio knygos muziejuose
Kas nauja užsienio knygos muziejuose
Berlyno valstybinės bibliotekos (Staatsbibliothek Berlin Unter den Linden) renovuotame istoriniame pastate 2022 m. liepos 13 d. atidarytas knygos muziejus, pavadintas „Stabi Kulturwerk“. Didelėje beveik tūkstančio kvadratinių metrų patalpoje įsikūrė nuolatinė ekspozicija ir teminės parodos. Jau dabar šis muziejus vadinamas Berlyno kultūros širdimi. Iš viso muziejuje eksponuojama 300 eksponatų, daugelis jų – išskirtinės reikšmės (Johanno Gutenbergo Biblija, Johanno Sebastiano Bacho natos ir kt.). Muziejaus nuolatinė ekspozicija turi keturis skyrius. Jų tikslas – per įdomiausius, lankytojams patrauklius eksponatus atspindėti ir bibliotekos, ir knygos (plačiąja prasme) istoriją daugmaž chronologiniu principu – pasirinktas epizodinis kontekstinis eksponavimo principas. Tarkim, pirmas skyrius vadinasi „Nuo baroko įdomybių kabineto iki Karališkosios bibliotekos (1661–1810)“. Juodos spalvos stendai ir visas salės dizainas itin tradicinis, kviečiantis lankytoją susikaupti svarbių knygos objektų apžiūrai. Muziejų galima apžiūrėti ir virtualiai. Virtualios svetainės lankytojas gali pasirinkti arba keliauti materialios ekspozicijos stendų seka, arba pagal temų ir eksponatų sąrašą (jame 25 temų objektai). Čia mūsų laukia malonus netikėtumas: potemėje „Rytų Europos dokumentai“ rodomi ir Lietuvos kultūrai svarbūs dalykai: „Aušra“ – pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas periodinis leidinys lietuvių kalba, Frydricho Kuršaičio „Gramatika“ (1876) ir kiti.
Dresdene, Saksonijos valstybinėje ir universitetinėje bibliotekoje – naujos parodinės erdvės. Biblioteka nebeturi įprastinio universalaus turinio knygos muziejaus, bet kas keli mėnesiai rengia temines senųjų dokumentų parodas. 2022 m. liepos–spalio mėnesiais buvo eksponuojama paroda „Spausdintasis Schützas“ apie žymųjį baroko epochos vokiečių kompozitorių Heinrichą Schützą (1585–1672). Parodos tikslas – atskleisti ne paties Schützo kūrybą, o per XVII a. natų leidybos istoriją parodyti vieno to meto kūrėjo kūrybinį kelią. Idėja įdomi. „Kviečiame iš arti pažvelgti į tai, kaip natos kūrė XVII amžiaus muzikos istoriją“ – kvietė parodos rengėjai. „Natos – tai daug daugiau nei tik muzika. Jos atspindi komunikaciją tarp kompozitoriaus, atlikėjo, visuomenės, todėl leidžia pažvelgti į to meto muzikinį, politinį ir socialinį pasaulį“. Šiuo metu (2022 m. lapkričio–2023 m. kovo mėn.) bibliotekoje veikia paroda, skirta Viduramžių rankraščiams vokiečių ir olandų kalbomis, saugomiems bibliotekoje. Parodos pretekstas – ką tik išleistas šių rankraščių katalogas (200 aprašų), tad 30 pačių įdomiausių ir reikšmingiausių XIII–XVI a. pr. rankraščių, išdėstytų temine seka, galima išvysti parodos stenduose.
Vienas seniausių Europos knygos muziejų – Vokiečių knygos ir rašto muziejus Leipcige, priklausantis Vokietijos nacionalinei bibliotekai, parengė naują internetinę muziejaus svetainę. Ir ankstesnėje buvo galima rasti įdomios medžiagos besidomintiems rašto, knygos bei apskritai medijų komunikacijos istorija, vis dėlto naujoji parengta itin patraukliai. Joje išsamiai atskleistos visos vienuolika knygos ir rašto muziejuje (jo nuolatinėje ekspozicijoje „Ženklas – knyga – tinklas: nuo dantiraščio iki binarinio kodo“) rodomų temų: nuo „Garso–ženklo–rašto“ (komunikacijos istorijos pradžia), rankraštinės knygos kultūros, šriftų, spausdinimo, skaitymo, industrializacijos, cenzūros, knygos meno ir pan. iki medijų ateities. Svetaine patogu naudotis. Tarkim, domitės cenzūros tema. Čia rasite trumpą temos pristatomąjį tekstą ir 25 iliustracijas. Kiekviena jų atskleidžia tam tikrą potemę – nuo knygų deginimo istorijos, draudžiamų knygų indeksų iki samizdato laikraštėlių buvusioje Vokietijos demokratinėje respublikoje bei šiandienos cenzūros apraiškų įvairiose pasaulio šalyse. Ypač paranki visos ekspozicijos laiko juosta. Joje sužymėti rašto ir knygos artefaktai pradedant keliais tūkstantmečiais prieš Kristų iki mūsų dienų (2010 m.). Lankytojas gali pasitikrinti savo žinias viktorinoje. Joje trys temos (raštas ir ženklas; knygos kultūra; skaitmeninis pasaulis) po 10 klausimų. Atsakymą galima pasirinkti iš trijų variantų. Įtraukiantis žaidimas. Net jeigu pasirinksite neteisingą atsakymą, paspaudę mygtuką, sulauksite paaiškinimo, kodėl apsirikote. Taip pat patogu naudotis abėcėline visų objektų, esamų internetinėje ekspozicijoje, rodykle. Bibliotekos svetainėje, be čia aptartos virtualios Vokiečių knygos ir rašto muziejaus ekspozicijos, galima rasti kitų itin įdomių virtualių parodų. Atkreiptinas dėmesys į kelias iš jų: „Laikraščių istorijoje“ vaizdžiai atskleidžiama periodinės spaudos raida, „Parašyk vėl: laiškų kultūros istorija“ – viskas nuo laiško molinėje lentelėje iki elektroninio laiško; „Iš kur? Kodėl? Vokiečių knygos ir rašto muziejaus dokumentų proveniencijos“ – 30 istorijų apie įvairių muziejaus objektų ir kolekcijų kilmę: „Menas + krizė“ – apie tai, kaip XX a. trečiame dešimtmetyje, ekonominės krizės metu, Vokiečių knygos ir rašto muziejus galėjo būti uždarytas. Kad taip neatsitiktų, buvo sumanyta parduoti Gutenbergo „Bibliją“. Kas padėjo, kad taip neįvyktų, pasakojama virtualioje parodoje.
Paryžiuje, Prancūzijos nacionalinei bibliotekai priklausančiuose Mazarinio rūmuose, 2022 m. rugsėjį, po 12 renovacijos metų atidarytas bibliotekos muziejus. Lankytojai gali pasirinkti septynis maršrutus. Autentiškose rūmų erdvėse rodoma apie 900 įvairiausių muziejinių objektų: senųjų rankraščių, knygų, žemėlapių, gaublių, piešinių ir kitokių įprastinių bibliotekose saugomų dalykų, bet taip pat ir įvairių archeologinių radinių, skulptūrų, drabužių ir kt. Visa tai susiformavo istoriškai iš įvairių dovanų ir paveldėjimų. Kolonų salėje eksponuojami Antikos ir Rytų meno pavyzdžiai, atitekę Nacionalinei bibliotekai dar Prancūzų revoliucijos metais. Viena iš muziejaus salių, baroko stiliaus Mazarinio galerija, įrengta dar 1644–1646 m., vadinama tikruoju lobynu. Kruopščiai restauravus puošnias šios salės freskas, galerija įgavo autentišką vaizdą. Čia rodomi senieji gaubliai, tapybos šedevrai, prancūzų literatūros klasikų (pavyzdžiui, Viktoro Hugo) rankraščiai ir pan. Muziejuje rengiamos ir teminės parodos – iki 2023 m. sausio vidurio veikia parodos, skirtos prancūzų literatūros klasiko Moljero 400-osioms gimimo metinėms: „Moljeras. Tiesos ir melo žaidimas“, „Moljeras muzikoje“.
Estijoje prieš kelis metus atsidarė Spaudos ir popieriaus muziejus. Tai privatus veikiančių spausdinimo mašinų muziejus, įkurtas Tartu. Jo tikslas – surinkti praėjusio šimtmečio spausdinimo mašinas ir jomis mokyti jaunimą spausdinti – ne tik demonstruoti, kaip jos veikė, užsiimti edukacine veikla, bet ir spausdinti tikras knygas. Tuo jis išsiskiria iš kitų muziejų. Užsimota rankiniu būdu išspausdinti Antoine’o de Saint-Exupery „Mažąjį princą“. Kodėl būtent ši knyga? Lemmit Kaplinski, muziejaus direktorius, sako, kad „Mažasis princas“ pasirinktas neatsitiktinai. Tai nedidelės apimties knyga, tad kaip tik muziejaus darbuotojų jėgoms išspausdinti 250 egzempliorių. „Mažojo princo“ spausdinimas senosiomis spaudos mašinomis užtruko pusantrų metų. Knyga susilaukė pasisekimo, buvo sumanytas jos leidimas ir anglų kalba (apie tai žr. https://estonianworld.com/culture/an-estonian-museum-relives-history-by-printing-the-little-prince/), dabar šį bibliofilinį leidinį galima įsigyti ir internetu. Pastaruoju metu muziejaus veikla labai išsiplėtė, jis pervadintas į Spaudos ir popieriaus meno centrą TYPA (Printing and Paper Art Centre TYPA). Čia, be įvairių edukacinių užsiėmimų, seminarų, rengiamos teminės parodos, tarptautiniai linoraižinių konkursai, vyksta koncertai, plačiai bendradarbiaujama su švietimo įstaigomis. Atskiras veiklos baras – rankų darbo užrašų knygelių, albumų, aplankų gaminimas, priimami užsakymai spausdinti leidinius senosiomis spaudos mašinomis – visi muziejiniai eksponatai čia gyvi.
Ar žinome, kiek šiuo metu pasaulyje yra išlikusių autentiškų senųjų spausdinimo staklių, pagamintų iki 1820 metų? Manoma, kad apie 90, visos jos yra institucinėse saugyklose (muziejuose, bibliotekose ir pan.). Ročesterio technologijos instituto studentai sukūrė medinių rankinių spaudos staklių kopiją (repliką). Jos ypač naudingos studijuojant spaudos istoriją. Apie praktinės patirties svarbą senųjų knygų gamybos būdo supratimui rašoma Courtney Jacobs ir jos bendraautorių straipsnyje „Bibliographical maker movement“, išspausdintame 2022 m. „Knygotyros“ mokslo žurnalo 78 tome. Straipsnis nagrinėja, kaip galima naujas 3D technologijas pritaikyti šiandienos spaudos staklių rekonstrukcijai ir aptaria tokios patirties naudą studijuojant spaudos istoriją.
Alma Braziūnienė
Tarptautinė mokslinė konferencija „Pranciškus Skorina ir Renesanso knygos kultūra“
Tarptautinė mokslinė konferencija
Pranciškus Skorina ir Renesanso knygos kultūra
Skorinos Mažajai kelionių knygelei ‒ 500
Skorinos atvaizdas. Iš: Бивлия Руска. Прага, 1518. OLB
2022 m. sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji spaustuvė, išleista Pranciškaus Skorinos Mažoji kelionių knygelė (1522) bei prasidėjo spausdinto žodžio ir masinės komunikacijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) ir rytų Europoje istorija, kuri liudija naujų komunikacijos būdų ir priemonių svarbą visuomenės raidai. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. paskelbė Pranciškaus Skorinos metais. Ta proga rengiama tarptautinė mokslinė konferencija, kuri skiriama spaudos atsiradimo LDK ir pirmaisiais spaudos amžiais Europoje vyravusios knygos kultūros ir jos paveldo klausimams.
Konferencija vyks 2022 m. rugsėjo 22–23 d. Lietuvos mokslų akademijoje, Gedimino pr. 3, Vilnius.
Konferencijos organizatoriai ir partneriai: Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Prahos Karolio universitetas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius. Bendradarbiaujama su pasauline Autorystės, skaitymo ir leidybos istorijos draugija (Society for the History of Authorship, Reading and Publishing, SHARP).
Rugsėjo 22 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks parodos „Pranciškaus Skorinos „Mažajai kelionių knygelei“ − 500 metų“ atidarymas.
Daugiau informacijos apie konferenciją rasite http://www.ibsc2022.kf.vu.lt/
Konferencijos programą galite atsisiųsti ČIA.
Prisijungimas prie konferencijos
PRANCIŠKUS SKORINA IR RENESANSO KNYGOS KULTŪRA – 22 d., 23 d. – Plenary sessions 1, 3, 5, 7.
Sep 22, 2022 08:00 AM
Sep 23, 2022 08:00 AM
https://us02web.zoom.us/j/82671548728
PRANCIŠKUS SKORINA IR RENESANSO KNYGOS KULTŪRA – 22 d., 23 d. – sessions 2, 4, 6, 8.
Sep 22, 2022 08:00
Sep 23, 2022 08:00
Tado Daugirdo veikla Varšuvoje (1877-1891): nuo dailininko iki archeologo
Tado Daugirdo veikla Varšuvoje (1877–1891): nuo dailininko iki archeologo
Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė 2022“ renginiai LMA Vrublevskių bibliotekoje
Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė 2022“ renginiaiLietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje
2022 m. rugsėjo 9 d. 13 val. Bibliotekos restauratorių mokymai „Kokiu rašalu rašė Pranciškus Skorina?“.
Idėjos autorės ir užsiėmimų vedėjos – knygų restauratorės Edita Keršulytė ir Birutė Giedraitienė.
Populiariausias istorinis rašalas, supaprastintai vadinamas geležies-galo rašalu, pagamintas iš galų (lot. galla – rašalinis riešutėlis) ir geležies sulfato. Renginio dalyviams parodysime, kaip patiems pasigaminti geležies-galo rašalo, supažindinsime su medžiagomis, naudotomis šiam rašalui gaminti, jo savybėmis, atliekamais tyrimais, rašalo naudojimu istoriniuose rašytiniuose dokumentuose ir dailės kūriniuose. Parodysime Bibliotekos fonduose saugomų geležies-galo rašalu rašytų ir pieštų dokumentų pavyzdžių, dalyviai galės patys išbandyti Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriuje pagamintą geležies-galo rašalą, parašyti juo atvirlaiškį. Grupės dalyvių skaičius – 7, amžius – nuo 12 metų.
Rugsėjo 13 d. 12 val. apžvalginė ekskursija po Vrublevskių biblioteką.
Kartu su gide Lina Anušauskiene kviečiame pasivaikščioti po grafų Tiškevičių rūmus, kuriuose daugiau nei prieš šimtą metų šeimininkavo grafienė Klementina Tiškevičienė, rengusi Vienos ir Paryžiaus rūmams būdingus vakarus. Susipažinsite ir su vėliau čia įsikūrusia ir jau 110-uosius gyvavimo metus skaičiuojančia žymaus advokato, bibliofilo, knygų kolekcininko Tado Vrublevskio bibliotekos istorija, kuriai pradžią davė iš tėvų paveldėtos dvi knygų spintos. Sužinosite, kaip nutiko, kad būtent šie rūmai tapo T. Vrublevskio asmeninės bibliotekos prieglobsčiu. Ekskursijos metu susipažinsite su 500 metų senumo pergamentais, priskiriamais istorinei LDK teritorijai, pamatysite, kaip atrodo rankraštinė Silva rerum knyga, išvysite vieną iš Bibliotekoje saugomų inkunabulų, pavartysite didžiausią ir mažiausią knygas.
Rugsėjo 13 d. 16 val. lenkų režisieriaus ir kompiuterinės grafikos kūrėjo Pavelo Šažynskio (Paweł Szarzyński) virtualios realybės projekto „Cosmogonic“ pristatymas ir paskaita apie animacijos grafinio dizaino kūrimą.
Renginys vyks Bibliotekos renginių salėje anglų kalba. Daugiau apie projektą: https://kinhouse.pl/cosmogonic_en.html
Registracija į renginius: https://www.mokslofestivalis.eu/
Paskaita „Lietuvių? Katalikų? Mokslo? Akademija?“
Paskaita „Lietuvių? Katalikų? Mokslo? Akademija?“
2022 m. rugsėjo 7 d. 17 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje įvyks susitikimas su Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos pirmininku Liudu Jovaiša.
Lektorius apžvelgs seniausios Lietuvoje akademinės organizacijos raidos laikotarpius, pasigilins į lig šiol kilusias kontroversijas dėl LKMA tapatybės ir veiklos ir pasvarstys, ar Akademijos pavadinimas adekvačiai atliepia jos tapatybę. Po pranešimo bus galima apžiūrėti bibliotekos vestibiulyje veikiančią mažąją parodą, skirtą Lietuvių katalikų mokslo akademijos 100-mečiui, autoriai dr. L. Jovaiša, R. Kazlauskienė.
Komunikacijos skyrius, 8 687 88685
Dalios Poškienės mintys apie knygas
Dalios Poškienės mintys apie knygas
Dalia Poškienė – XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, visuomenės veikėja, poetė, vertėja, bibliotekininkė, žurnalistė, 15-osios Juozo Keliuočio literatūrinės premijos laureatė, 2022 metų pavasarį išleidusi knygą „Žydinčios rasos”.
„Visą gyvenimą skyriau knygai, jos kūrėjams, gėrio ir grožio puoselėtojams, žmonėms, kurių iškilius darbus stengiausi pristatyti ir su jais supažindinti plačiąją visuomenę.“
Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?
Kiekviena knyga turi savo skaitytoją. Knygos vertė slypi ne tik jos turinyje, bet ir formoje (aukšta poligrafinė kokybė, knygos autoriai, dailininkai).
Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Bibliotekos darbuotojai, aptarnaujantys skaitytojus, turėtų susipažinti su bibliotekos fondų naujienomis, kad galėtų rekomenduoti knygas skaitytojams. Savišvietai, savižinai – rekomenduočiau sekti LRS naujienas.
Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Sunku būtų įvardyti knygos paskirtį – pažintinė, laisvalaikio, mokslinio pobūdžio, informacinė… Daugeliu atveju knyga pasitarnauja platesnei žinių paieškai, faktologijai ir kt.
Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Skaitmeninės knygos tikrai nėra (tikiu ir nebus) konkurentės spausdintoms.
Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą?
Tikrai taip. Kiekviena karta skirtingai vertino ir vertina knygas, jos kūrėjus. Ypatinga knygos svarba ir vertė buvo ir išlieka mūsų kartai. Pastaruoju metu knyga dabartinei, jaunajai kartai nėra didelės svarbos – platesnės galimybės e-knygai, spaudai, pakitęs ir poreikis skaityti, nes bibliotekose skaitymo skatinimo programos įgauna kitokią išraišką.
Kokios knygos neskolintumėte net draugui?
Savo asmeninėje bibliotekoje turiu daug vertingų knygų, ypač su autografais, meno, bibliofilinių leidinių. Pasidalinčiau, pasidalinu, žinodama, kad knyga bus grąžinta, tinkamai saugota.
Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?
Mano biografija nuo jaunumės susijusi su knyga, jos sklaida, kūrimu. Esu sudariusi, parengusi virš 40 knygų, tarp jų keturios – autorinės. Taigi knyga būtų informacinė (biliografija). (Tokią jau išledo Rokiškio J. Keliuočio viešoji biblioteka apie Literatūrinės premijos laureatus).
Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Mėgstami švedų, latvių, lietuvių autoriai.
Jeigu pati rašytumėte, apie ką būtų knyga? Jei jau rašote knygas, apie ką būtų naujausia? Naujausia knyga, išleista šiais metais – poezijos rinktinė „Žydinčios rasos“, sudarytas ir išleistas XXVII knygos mėgėjų metraščio 7 tomas ir Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečiui skirta knyga „Tautos kuriama Lietuva“. Pastaruoju metu rengiu prisiminimų knygą, kurioje – ilgametės pažintys su rašytojais, menininkais, surinktas egzodo rašytojų archyvas, ekslibrisai, laiškai ir kt.
Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Kadangi tenka pristatyti daugelio autorių knygas, rengti susitikimus, tenka susipažinti su autoriais ir jų knygomis. Dalis skaitomos literatūros „programinė“. Šiuo metu skaitau Aurelijaus Noruševičiaus knygą „Ką papasakočiau Tėčiui“.
Bibliotekai vertinga dovana – privataus kolekcininko atvirukai su Vilniaus vaizdais
Bibliotekai vertinga dovana – privataus kolekcininko atvirukai su Vilniaus vaizdais
Nuo 1990-ųjų metų Niujorke gyvenantis ir Lietuvos istorija besidomintis lietuvis Paulius Glibauskas Bibliotekai padovanojo 148 atvirukus, priklausančius 1903–2004 m. laikotarpiui, kuriuose matyti Vilnius. Svečias Bibliotekai įteikė net 15 metų kauptus atvirukus, kuriuos supirkinėjo iš Vokietijos aukcionų. Kai kurie iš jų užrašyti vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis, leisti žinomų Vilniaus ir užsienio leidėjų, tokių kaip Dovydas Vyzūnas, Abraamas Fialko, nemaža jų dalis leista Berlyne Pirmojo pasaulinio karo metu. Ši kolekcija svariai papildys ir atnaujins Bibliotekos atvirukų rinkinį: tarp jų aptikome atviruką su neįprastu rakursu užfiksuotu Bibliotekos fasadu. Kitais metais šiuos atvirukus ketinama eksponuoti Vilniaus 700-ojo gimtadienio proga rengiamose parodose.
Pats Paulius nors jau keletą dešimtmečių gyvena už Atlanto, tačiau yra savo šalies patriotas, ne vienerius metus giedojęs „Ąžuoliuko“ chore, nuolat domisi ir skaito apie Lietuvos istoriją, kasmet grįžta į Lietuvą ir leidžia laiką Balninkuose esančioje sodyboje gamtos apsuptyje.
Svečias pasidalino ir neįtikėtina istorija: kai dirbo Niujorko bokštuose dvyniuose, 103 aukšte, ir 2001 m. rugsėjo 11 d. neatėjo į darbą tik todėl, kad išvakarėse šventė savo gimtadienį ir tragedijos rytą pasiprašė laisvadienio. Jis sakosi, nuo tos dienos švenčiantis du gimtadienius.
Ateityje kolekcininkas ketina visam laikui grįžti į Lietuvą. Biblioteka džiaugiasi ir dėkoja pasipildžiusi vertingais retais spaudiniais.
Parengė Lina Anušauskienė
Apie parodą ir renginį „Prisimenant vieną iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjų dr. Stasį Stačioką“
Apie parodą ir renginį „Prisimenant vieną iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjų dr. Stasį Stačioką“
Konstitucinio Teismo teisėjas Stasys Stačiokas. 2007 m.
Vaidoto Grigo nuotrauka
Šiais metais minime Lietuvos Respublikos Konstitucijos, piliečių priimtos 1992 m. spalio 25 d. referendume, trisdešimtmetį. Vienam iš šio pagrindinio valstybės įstatymo kūrėjų – dr. Stasiui Stačiokui – šiemet rugpjūčio 25 d. būtų sukakę 85-eri metai. Tačiau 2020 m. gegužės 11 d. netekome šio iškilaus teisininko, gyvenimą paskyrusio demokratinės visuomenės ir teisinės valstybės kūrimui. 2022 m. rugpjūčio 18 – rugsėjo 30 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje bus eksponuojama dr. Stasio Stačioko nuotraukų ir dokumentų paroda. Atminimo renginių metu (rugpjūčio 25 ir rugsėjo 28 d.) Bibliografijos skaitykloje bus pristatyta dalis dr. Stasio Stačioko mokslinių publikacijų bei gausūs interviu žiniasklaidai. Dalį šio teisininko, politikos ir visuomenės veikėjo valstybinių ir tarptautinių apdovanojimų bus galima pamatyti renginių salėje.
Stasys Stačiokas gimė 1937 m. rugpjūčio 25 d. Alytuje. Studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, kuriame nuo 1960 m. ėjo dėstytojo, vėliau – docento, prodekano pareigas. 1967 m. apsigynė disertaciją. 1973–1991 m. dr. Stasys Stačiokas užėmė Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto direktoriaus pareigas. 1990–1992 m. jis dalyvavo kuriant Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektą, buvo Lietuvos valstybinių delegacijų deryboms su Rusija narys. 1993–1996 m. dr. Stasys Stačiokas ėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas. 1996–1999 m. Lietuvos Respublikos Seime jis vadovavo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tuo pačiu metu eidamas docento pareigas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 1999–2008 m. šis žymus teisininkas antrą kadenciją dirbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju. Dr. Stasys Stačiokas 2008–2011 m. buvo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, 2008–2009 m. ėjo Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros profesoriaus, plėtros prorektoriaus pareigas, o 2009–2014 m. buvo šio universiteto Tarybos narys. Dr. Stasys Stačiokas Lietuvos ir užsienio leidiniuose paskelbė per 150 mokslo publikacijų konstitucinės teisės, politikos mokslų, žemės teisės, teisinės sistemos reformos, teisėtyros, teisės teorijos, aplinkos apsaugos, konstitucinės reformos Lietuvoje, konstitucinės priežiūros, Lietuvos teisės tradicijų, teismų sistemos, Prezidento instituto, Lietuvos politinės sistemos temomis.
Atminimo renginys, parodos atidarymas įvyks Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje rugpjūčio 25 d. 15 val. Maloniai kviečiame!
Kvietimas į dr. Stasio Stačioko atminimo renginį
Parodą parengė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė
Paroda „Konstantinas Jablonskis – bibliofilas“
Konstantinas Jablonskis – bibliofilas
Skiriama 130-sioms gimimo metinėms
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2022 m. liepos 11 – rugsėjo 19 d. veikia paroda „Konstantinas Jablonskis – bibliofilas“.
2022 metais minimos 130-osios teisininko, teisės istoriko, akademiko Konstantino Jablonskio (1892 08 23–1960 07 28) gimimo metinės. Ši iškili asmenybė buvo sukaupusi turtingą spaudinių ir rankraščių rinkinį, kurį 1964 m. gruodį jo šeima perdavė Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai. Pagerbiant šviesų mokslininko ir vertingos asmeninės bibliotekos savininko atminimą 1968 m. buvo įsteigtas memorialinis akademiko Konstantino Jablonskio fondas, iki šiol saugomas Retų spaudinių skyriuje. Anuomet jį sudarė 8 538 spaudos vienetai. Vėliau fondas buvo papildytas leidiniais, gautais iš mokslininko dukters, medicinos mokslų daktarės Jūratės Umbrasienės ir kitų šeimos narių. Šiuo metu jį sudaro 10 466 įvairiomis kalbomis išėję leidiniai: knygos, periodika, disertacijų autoreferatai, kartografija, smulkioji spauda, straipsnių atspaudai, natos. Archyviniai dokumentai rado vietą Rankraščių skyriuje ir sudaro 256-ą fondą (F256; 5 385 fiziniai vienetai).
Akademiko K. Jablonskio knygų rinkinys – universalaus pobūdžio mokslinė biblioteka. Joje sukaupta labai įvairi literatūra tiek teminiu, tiek tipologiniu aspektu. Greta čia vyraujančių istorijos, teisės, politikos, ekonomikos, kalbotyros veikalų randama botanikos, medicinos ir kitų gamtos mokslo darbų. K. Jablonskio bibliotekoje gausu oficialiųjų leidinių (ypač Lenkijos ir Lietuvos seimų nutarimų rinkinių), normatyvinių dokumentų, t. y. taisyklių, reglamentuojančių įvairių draugijų ir institucijų veiklą, informacinių knygų – žodynų, enciklopedijų, bibliografijos priemonių. Būta ir grožinės literatūros leidinių. Tai iš tiesų mokslininko interesus atitinkanti biblioteka, kurioje sukomplektuota beveik visa darbui ir laisvalaikiui reikalinga literatūra.
Išaugęs lietuvių inteligentų šeimoje (jo tėvas – žymus lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis, o motina – literatė Konstancija Sketerytė), nuo mažens suvokė spausdinto žodžio ir knygos vertę. O jau pradėjęs žengti savarankišku keliu, padėdavo tėvui įgyti reikalingų knygų, nes, kaip pažymi Vytautas Merkys, jis buvęs nemenkas bibliofilas ir gerai žinojęs, kuriuose knygynuose ko ieškoti. Savo kuriamoje bibliotekoje K. Jablonskis turėjo tėvui ir seseriai Julijai priklausiusių knygų, o po akademiko mirties ji ir toliau buvo pildoma. Tad galima teigti, jog tai buvo vienos šeimos biblioteka, kurios pagrindiniam savininkui 1969 m., jau po to, kai leidiniai atrado kitą saugojimo vietą, grafikas Vytautas Kalinauskas sukūrė ekslibrisą. Jame pavaizduotas titnago kirvukas ir ietgalis, mat archeologija buvo viena iš didžiausių mokslininko ir jo šeimos pomėgių.
Šiandien Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomame Konstantino Jablonskio fonde randame raritetų – bibliografinių retenybių ir unikumų. Pats reikšmingiausias – dviejų čekiškų inkunabulų konvoliutas – į vieną knygą įrišti 1497 ir 1500 metais Prahoje čekų kalba išleisti du Čekijos karalystės teisiniai dokumentai. Ši lietuviams ir čekams svarbi vertybė 2021 m. pripažinta regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Parodoje eksponuojami vertingiausi leidiniai ir kai kurie archyviniai dokumentai, liudijantys asmeninės (šeimos) bibliotekos sukūrimą ir turinį. Biblioteka nenustojo gyvuoti ir po akademiko K. Jablonskio išėjimo amžinybėn. Ji sutvarkyta, aprašyta ir prieinama elektroniniame kataloge, yra aktyviai skaitoma Vrublevskių bibliotekos lankytojų.
Parodos rengėjos dr. Daiva Narbutienė ir Danguolė Palačionytė
Tyrimų ir pasaulėžiūros dermė: Lietuvių katalikų mokslo akademijai – 100
Tyrimų ir pasaulėžiūros dermė: Lietuvių katalikų mokslo akademijai – 100
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje liepos 8 – rugsėjo 13 d. eksponuojama mažoji paroda „Tyrimų ir pasaulėžiūros dermė: Lietuvių katalikų mokslo akademijai – 100“, skirta seniausios Lietuvoje akademinės organizacijos jubiliejui pažymėti. Jos turinys žymi tris Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) istorijos laikotarpius (Lietuvos Respublikoje iki 1940 m., išeivijoje nuo 1956 m., atkurtoje Lietuvos Respublikoje nuo 1992 m.) ir šios mokslininkų bei mokslo mėgėjų draugijos veiklą.
Eksponuojami Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje saugomi rankraštiniai dokumentai, ikonografija bei Akademijos leidiniai, apimantys visą LKMA gyvavimo laikotarpį – nuo pirmųjų įstatų iki naujausių leidinių. Tarp jų – prel. Aleksandro Dambrausko (Adomo Jakšto) žodis, pasakytas atidarant Pirmąjį Lietuvių katalikų mokslininkų ir mokslo mėgėjų suvažiavimą (1933), LKMA valdybos pirmininko rekomendacija Antano Poškos studijoms Indijoje (1931), Akademijos iniciatyva pradėto „Žymesnybių žodyno“ rengėjo Juozo Ereto kreipimasis (1931), LKMA susirinkime Fabijono Kemėšio skaitytos paskaitos „Dedukcijos ir indukcijos metodai mūsų visuomeniniame darbe“ rankraštis (1928).
Parodą lydi parengta videomedžiaga – LKMA narių proveniencijos ar dedikacijos, esančios Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje saugomuose spaudiniuose.
Parodą parengė Rūta Kazlauskienė
Parodos konsultantas – LKMA pirmininkas dr. Liudas Jovaiša
Lietuvių katalikų mokslo akademija 1922–2022
Lietuvių katalikų mokslo akademija (LKMA) yra seniausia Lietuvos akademinė institucija, vienijanti lietuvius mokslininkus bendram mokslo, kultūros ir visuomeniniam darbui. Jos ypatingas statusas pabrėžtas Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatyme. LKMA tikslai – telkti lietuvius katalikus mokslininkus, ugdyti jaunąją intelektualų kartą, prisidėti prie mokslo žinių ir krikščioniškosios kultūros sklaidos Lietuvos visuomenėje.
LKMA idėjos krikštatėviais laikytini prelatas Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas) ir kunigas marijonas Pranciškus Petras Būčys; jie tokio pobūdžio visuomeninės organizacijos reikalingumą kėlė dar prieš I pasaulinį karą. Steigiamasis Lietuvių katalikų mokslo akademijos susirinkimas įvyko 1922 m. spalio 22 d. Kaune. Tuomet nuspręsta, kad šią akademinę draugiją sudarys nariai, nariai mokslininkai (arba nariai akademikai), nariai rėmėjai ir garbės nariai. Pirmuoju LKMA valdybos pirmininku išrinktas Šventojo Rašto vertėjas į lietuvių kalbą vysk. Juozapas Skvireckas (1922–1926), vėliau jį pakeitė Adomas Jakštas (1926–1938), o jam mirus – prof. Stasys Šalkauskis (1938–1940). Šiuo pirmuoju veiklos laikotarpiu Akademija surengė tris katalikų mokslininkų ir mokslo mėgėjų suvažiavimus Kaune (1933, 1936, 1939), organizavo stipendijų ir paskolų teikimą studentams ir jauniesiems mokslininkams, ėmėsi leidybinės veiklos. 1940 m. sovietų valdžia Akademiją uždarė.
1956 m. Lietuvių katalikų mokslo akademijos veikla atkurta išeivijoje; jos tęstinumą simboliškai laidavo ir „senieji“ Akademijos nariai mokslininkai: Juozas Eretas, Zenonas Ivinskis, Kazys Pakštas. Pirmuoju atkurtos ir Romoje įsikūrusios LKMA Centro valdybos pirmininku išrinktas vyskupas Vincentas Padolskis (1956–1959), o vėliau ilgus metus Akademijai vadovavo kunigas jėzuitas prof. dr. Antanas Liuima (1959–1992). Šiuo laikotarpiu LKMA narių skaičius išaugo nuo 85 (1956 m.) iki 263 (1985 m.). Atkūrus Akademiją, ilgainiui buvo įkurta 12 jos židinių (t. y. skyrių) JAV, Kanadoje ir Vokietijoje. Išeivijoje išblaškytiems lietuviams ypatingos reikšmės įgijo LKMA suvažiavimai, kurių per šį laikotarpį įvyko 11 (Romoje, Miunchene, įvairiuose JAV ir Kanados miestuose). Šiuo laikotarpiu itin išaugo LKMA leidybinė veikla: 1965 m. pradėtas leisti „Metraštis“, publikuoti žymių mokslininkų rinktiniai raštai, biografiniai veikalai, Lietuvos istorijos šaltiniai. 1972 m. LKMA perėmė Putname prelato Pranciškaus Juro įkurtąsvarbią išeivijos kultūrinę įstaigą –Amerikos lietuvių kultūros archyvą (ALKA), kurį sudaro lituanistinė biblioteka, archyvas ir muziejus.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos veikla Lietuvoje buvo atkurta 1990 metais, o 1992 m. į Vilnių perkelta ir Centro valdybos būstinė (nuo 2003 m. ji įsikūrusi Pilies g. 8). Prie Akademijos atkūrimo ir plėtros Lietuvoje labiausiai prisidėjo vysk. dr. Jonas Boruta SJ. Per pastaruosius 30 metų įvyko Akademijos suvažiavimai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, buvo tęsiama ir plėtojama leidybinėveikla, vykdomi mokslo projektai, rengiami seminarai, paskaitos ir diskusijos. Šiuo laikotarpiu LKMA tapo tarptautinės katalikų intelektualų federacijų asociacijos „Pax Romana“ nare. Nuo 2011 m. prie LKMA gyvuoja „Mažoji akademija“, siūlanti plačiajai visuomenei sistemingas akademinio lygio krikščionybės studijas. Joje dėsto profesionalūs dėstytojai. NaujausiosLKMA iniciatyvos – krikščioniškos minties akademinių studijų savaitgalių rengimas ir geriausio magistro darbo krikščioniška tematika arba parašyto krikščionišku požiūriu premijavimas.
Dr. Liudas Jovaiša,
Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininkas