Diskusija „Kaip tyrinėti ir studijuoti Rytų Europą?“

Diskusija „Kaip tyrinėti ir studijuoti Rytų Europą?“

2021-09-23

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyko Varšuvos universiteto Rytų Europos centro ir Lenkijos instituto Vilniuje inicijuota diskusija „Kaip tyrinėti ir studijuoti Rytų Europą?“

Renginio metu buvo pristatyta mokslinė monografija „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslinių tyrimų institutas Vilniuje 1930–1939 m. (90-mečio įkūrimo proga). Idėjos – žmonės – palikimas“(sudarytojai J. Malickis ir A. Pukšto).

Apie Rytų Europos studijų raidą tarpukariu ir jų dabartinę būklę renginyje kalbėjo Varšuvos universiteto Rytų Europos centro direktorius Janas Malickis ir šio centro profesorius habil. dr. Leszekas Zasztowtas. Diskusiją vedė doc. Andžejus Pukšto (Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedra).

Knygos pristatymo metu atsiminimais apie tėvą, ekonomikos profesorių Kazimierą Lukšą, kuris dirbo minėto instituto mokslo darbuotoju pasidalino žinoma kultūros istorikė dr. Ingė Lukšaitė.

Filmavo ir montavo Vika Petrikaitė


Astronomas ir geodezininkas Antonas Šahinas (1799–1842)

Astronomas ir geodezininkas Antonas Šahinas (1799–1842)

2021-09-21

Kviečiame klausytis prof. Liberto Klimkos pranešimo „Astronomas ir geodezininkas Antonas Šahinas“, skaityto tarptautinėje konferencijoje „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI a. Naujausi tyrimai“.

Mokslo istorijoje Antono Šahino pavardė žinoma kaip gerų taikomųjų mokslų srities vadovėlių autoriaus. 1829 m. lenkų kalba parašyti „Aukštoji geodezija“ ir „Matininkystė ir niveliacija“ atliepė tuometiniam inžinerinių darbų ir instrumentų pasaulinės raidos lygmeniui, buvo be konkurencijos geriausi Rytų Europoje.

A. Šahino plunksnai priklauso ir visa eilė straipsnių apie mokslo naujoves, publikuotų leidinyje „Dziennik Wileński“. Jis rašė apie laiką ir astronominius laikrodžius, Žemės formos nustatymo metodus, numatomus Saulės užtemimus, pasirodžiusias naujas kometas, gyvybės galimybę kituose dangaus kūnuose. A. Šahinas gimė Vilniuje, mokėsi Vilniaus gimnazijoje. Tikėtina, kad giminystės ryšiai jį tiesiogiai sieja su Vilniaus totorių poetu Francišeku Šahinu Sokolu.


Pažintis su totorių paveldu

Pažintis su totorių paveldu

2021-09-17

LMA Vrublevskių bibliotekos paroda “Šimtmečių istorijos liudininkai: totoristika LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose” buvo papildyta unikalia religinio turinio medžiaga iš privačios Aleksandro Begansko Lietuvos totorių rankraščių kolekcijos. Paroda veiks iki rugsėjo 30 d.

Apie privačią kolekciją, jos kaupimo aplinkybes audio įraše  pasakoja kolekcininkas, muftijus A. Beganskas.

Renginius, skirtus totorių kultūros ir istorijos metams, ir platesnes galimybes pažinti šios bendruomenės paveldą  audio įraše aptaria viena iš bibliotekos parodos autorių dr. Galina Miškinienė.


Per knygą į knygas. Apie Dantės „Komediją“ ir vieną katalogo kortelę

Per knygą į knygas. Apie Dantės „Komediją“ ir vieną katalogo kortelę

2021-09-14

Prieš 700 metų, gyvenimo nuėjęs visą kelią, 1321-ų metų naktį iš rugsėjo 13 į 14 mirė garsusis italų ir visos Europos poetas Dantė Alighieri. Minėdamos šią sukaktį, daugybė pasaulio bibliotekų pristatė įdomiausius ir vertingiausius poeto „Dieviškosios komedijos“ rankraščius ir spausdintus knygos egzempliorius. Šia proga ir mes kviečiame susipažinti su Retų spaudinių skyriuje saugoma seniausia Bibliotekos „Komedijos“ knyga, išspausdinta 1515-ais metais garsiojoje aldų spaustuvėje.

Įrašo idėjos autorė Agnė Zemkajutė, filmavo ir montavo Vika Petrikaitė


Saldžiausiasis Marijos Vardas: Arkibrolija Vilniaus Katedroje (1670–1938)

Saldžiausiasis Marijos Vardas: Arkibrolija Vilniaus Katedroje (1670–1938)

2021-09-10

Rugsėjo 12 d. liturginiame kalendoriuje minimas Švč. Mergelės Marijos Vardas. Šią šventę kasmet iškilmingai minėdavo Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolija, prieš 350 metų (1671-03-08) su įspūdinga procesija įvesta į Vilniaus katedrą ir ten veikusi iki Antrojo pasaulinio karo. Arkibrolijai priklausė Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai, didikai, Bažnyčios hierarchai, vienuoliai bei paprasti tikintieji, o jų pavardės iki šiol liko įrašytos puošniame albume (1671–1938). Apie Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos istoriją ir vertingą jos narių registracijos knygą daugiau – dr. Gitos Drungilienės paskaitoje.


Aktorės, renginių vedėjos Aistės Diržiūtės mintys apie knygas

Aktorės, renginių vedėjos Aistės Diržiūtės mintys apie knygas

Jono Dirsės nuotrauka

Aktorė, renginių vedėja Aistė Diržiūtė mėgaujasi ir geru kinu, ir gera knyga: „Knyga atveria pasaulį fantazijai, o kinas, porai valandų prikaustęs dėmesį, įvaizdžiais užkariauja sąmonę ilgam. Knyga atrakina mano fantaziją, o kinas parodo, ką turiu fantazuoti, kad atrakinčiau save.“

Nors premijos ir laimėjimai yra svarbu, tačiau tai nėra pats svarbiausias rodiklis, bent jau man. Knygos vertė man yra labai asmeniška ir priklauso nuo atsiradimo gyvenime tinkamu ir reikalingu momentu.

Rekomenduoti knygą žmonėms, kurie gyvena knygomis, yra didelė atsakomybė ir nelengva užduotis. Galvojau, ką naujo ar kitokio galėčiau pasiūlyti, bet prisiminusi vieną iš savo mėgstamiausių Polio Eliuaro eilėraščių, kuris prasideda eilute: „Knygos – mano akys“, pagalvojau, kad rekomenduosiu daugiau lyrikos, ypač Polio Eliuaro. Iš atsiminimų – Jono Meko „A Dance with Fred Astaire“ – labai šviesi ir šilta knyga, iš prozos – Toni Morrison „Mylima“ – labai reikalinga ir meistriškai parašyta.

Ne kartą. Knygų krūvelė tarnauja ir kaip stovas kamerai atrankų filmavimo metu, ir kaip „kaladėlė“ jogos užsiėmimų metu.

Manau, kad skaitmeninės knygos – tai tik dar vienas skaitymo būdas. Kiekvienas renkasi pagal savo poreikius ir patogumą. Pastaruoju metu naujai išleidžiama knyga pasirodo spausdintu, skaitmeniniu ir net audio variantais, ir kiekvienas variantas suteikia kitokios patirties. Aš senamadiška. Man patinka kaupti spausdintas knygas ir klaidžioti bibliotekose bei knygynuose. Tačiau visai neseniai pabandžiau klausyti audio knygų bėgiodama ir buvau maloniai nustebusi. Klausytis talentingai įrašyto teksto yra įdomu, susikaupti įmanoma ir, džiaugiuosi, kad dabar dar daugiau laiko galėsiu skirti knygoms, tačiau Dostojevskio taip turbūt „neskaityčiau“.

Žinoma, kad taip. Mano tėvų karta išgyveno cenzūrą ir mokėsi skaityti tarp politinių eilučių, o revoliucijoms ruošdavosi intelektualių pokalbių pilnose virtuvėse. Mano karta – pereinamoji. Nors internetas ir išmanieji telefonai mus pasiekė tik paauglystėje, kai skaitymo įpročiai jau buvo daugmaž susiformavę, tačiau ir mums ar bent daugumai iš mūsų taip pat teko susidurti su sunkumais susikaupti, valdyti dėmesį ir tiesiog skaityti netikrinant telefono. Negaliu kalbėti už visą kartą, tačiau, stebėdama savo bičiulius galiu pasakyti, kad TikTok niekada nepakeis knygos, bent jau mums. Kita vertus, pastebiu, jog ir jaunesnės kartos knygos nepaleidžia, o ir knygos visada sugrįžta.
Atsiradus televizijai dauguma sakė, kad radijas išnyks, tačiau radijas ne tik nedingo, bet ir sustiprino savo pozicijas ir tam tikra prasme su trenksmu grįžo į lyderiaujančias informacijos rinkos pozicijas tinklalaidžių pavidalu.

Viskas kinta ir viskas yra laikina. Stengiuosi neprisirišti nei prie daiktų, nei prie knygų. Dauguma knygų, kaip ir, pvz., dauguma draugų turi savo žydėjimo laikotarpius. Turėjau ir aš knygą, kurią skaičiau daug kartų, o paraštės buvo pilnos intymių pastebėjimų, pribraukymų, išgyvenimų, posmų, tačiau vieną dieną artimai draugei paprašius paskolinti jai kokią knygą, žiūrėjau aš į savo išgyvenimų ir suvokimų pilną „Dzeną ir lanko meną“ ir supratau, kad aš jos laiką jau išgyvenau, ir knygai laikas iškeliauti. Mano knygos keliauja, net ir pačios brangiausios.

Tragikomedija su magiškojo realizmo, dramos, kartais net detektyvo ir, žinoma, romantikos prieskoniais.

Pomėgiai ir polinkiai labai priklauso nuo augimo laikotarpio. Mano paauglystės lentynoje dominavo Pietų Amerika ir Prancūzija, matyt, reikėjo gaivalo ir laisvės. Kiek paaugus, prancūzišką prarastą laiką ir argentinietiškus klasių žaidimus pakeitė Vokietija su vilkais ir užburtais kalnais. Puikiai pamenu, kai dar paauglystėje vis bandžiau prisiliesti prie Hesės, tačiau vokiškosioms klajonėms ir pamokoms iš upės reikėjo sulaukti pilnametystės, o tada viską perskaičiau vienu ypu. Šią žiemą įkopiau į „Užburtą kalną“ ir nenustoju keliauti vokiškos literatūros laukais ir toliau.

Derek Jarman „Up in the Air“ ir Glennon Doyle „Untamed“ („Mielosios“ knygų klubo diskusijai).


Vilniaus pranciškonų spaustuvei – 350

Vilniaus pranciškonų spaustuvei – 350

2021-09-07

2021 m. sukanka 350 metų, kai pradėjo veikti (1671) Vilniaus pranciškonų spaustuvė. Ta proga Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda vien iš joje saugomų leidinių. Paroda T. Vrublevskio skaitykloje veiks iki rugsėjo 30 dienos. Išsamesnį šios parodos variantą Bibliotekos lankytojai gali rasti virtualių parodų portale.

Ar ši garbinga sukaktis bus proga tyrėjams įdėmiau pažvelgti į Mažesniųjų brolių konventualų Vilniaus leidinius ir taip praturtinti LDK spaudos istorijos pažinimą? Garso įraše mintimis dalijasi viena iš parodos autorių, knygotyrininkė dr. Alma Braziūnienė.

Klausyti įrašo

„Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas“

„Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas“

Vaizdo siužetas skirtas unikaliam paveldui – Lietuvos totorių raštijai. Pristatoma vieno žinomiausių Lietuvos totorių rankraščių – Ivano Luckevičiaus kitabo – kultūrinė vertė ir svarba. Po jo atradimo 1915 m. suaktyvėjo totorių raštijos tyrimai. Šis vaizdo siužetas – tai savotiška Lietuvos totorių raštijos istorijos enciklopedija. Medžiaga panaudota iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vilniaus universiteto bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių. Scenarijaus autorė dr. Galina Miškinienė.


Pasakojimas apie knygas karo tema

Pasakojimas apie knygas karo tema

Bibliotekos fonduose saugomi leidiniai, parašyti lotynų ir kitomis Europos šalių kalbomis, apima laikotarpį nuo Antikos iki mūsų dienų. Jie supažindina su pačiais istorijos šaltiniais, iš kurių žinių sėmėsi vėlesnių kartų istorikai. Karybos raida betarpiškai susijusi su civilizacijų istorija: karai kildavo iš keršto, dėl religijos, net dėl moterų arba tiesiog iš noro parodyti savo agresyvumą. Visa tai atsispindi ir raštijos paminkluose.

Apie knygas karo tema pasakoja Violeta Radvilienė, LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus specialistė, dr. Sigitas Narbutas, senosios raštijos tyrėjas, prof. Libertas Klimka, mokslo istorikas.


Apie kelionių knygas

Apie kelionių knygas

Per senąsias knygas ir žemėlapius tarsi laiko mašina turime galimybę grįžti tris ar keturis šimtus metų atgal. Akivaizdu, kad Viduramžiais ar netgi XIX amžiuje, kai apie tolimąsias šalis buvo nedaug patikimų žinių, nestigo lakios vaizduotės ir pramanų.

Įspūdingų pasakojimų prisiklausę, keliautojai leisdavosi į nepažintus pasaulio kampelius: vienus skatino smalsumas, noras atrasti naujas augalų, paukščių, žvėrių rūšis, upių ištakas, kitus viliojo prekyba, pasakiškų turtų troškimas. Tik su Naujojo pasaulio atradimu pradėta pasaulį vis daugiau pažinti ir tie potyriai buvo aprašomi knygose.

Vaizdo ir garso įrašuose apie senąsias knygas pasakoja Violeta Radvilienė, Milda Kvizikevičiūtė iš ciklo „Įdomioji biblioteka“.