F415. Nebaigtas tvarkyti, 206 l. s. vienetai. XX a. dokumentai. Aprašas – laikinas sąrašas.

Fondo sudarytoja – Ona Pajedaitė (1925–2016), pedagogė, fotomenininkė, publicistė memuaristė.

Fondą perdavė fondo sudarytoja 2015 m.

F443 – Pakalnio Romo fondas.

Pakalnis Romas (1941 m. sausio 4 d. Kirkliai (Daugailių vlsč.) – 2020 m. rugsėjo 20 d. Vilnius) – miškų ūkio inžinierius, ekologas, visuomenės veikėjas. 1963 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. Nuo 1970 dirbo Botanikos institute, nuo 1981 Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vadovas. 1984–89 instituto direktoriaus pavaduotojas, 1989–2002 direktorius. Dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete (nuo 1993) ir Šiaulių universitete (nuo 2005); profesorius (2001). 1981–85 tarptautinės programos Žmogus ir biosfera Lietuvos nacionalinio komiteto sekretorius. Nuo 1985 šio komiteto pirmininko pavaduotojas. 1988 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Seimo narys. Savarankiškos Lietuvos komunistų partijos (1989–90) narys. Žurnalo Botanica Lithuanica vyriausiasis redaktorius (nuo 1995). 1992–96 Lietuvos švietimo tarybos pirmininkas. Lietuvos botanikų draugijos prezidentas (nuo 1992). Nuo 1997 E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo prezidentas. 2003–08 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkas. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas (2009–18). Dalyvavo pasitarimuose, simpoziumuose Vokietijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje augalijos ir aplinkos apsaugos, biologinės įvairovės, kraštovaizdžio klausimais. Mokslinės veiklos pagrindinė kryptis – kraštovaizdžio ekologija ir aplinkos apsauga. Paskelbė daugiau kaip 230 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių. Apdovanojimai: V. Adamkaus premija (1996), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000), Gedimino ordino Karininko kryžius (2002). Fondas gautas iš fondo sudarytojo sūnaus architekto Mindaugo Pakalnio. Nesurašytas. Fondas  tebekomplektuojamas.

F129. 2398 vienetai, 1660–1955 m. dokumentų originalai ir nuorašai, rankraščiai, spaudiniai. Lietuvių, rusų, lenkų, lotynų, vokiečių kalbomis. Aprašas – kortelinis katalogas.

Fondo sudarytojas – Povilas Pakarklis (1902–1955), Lietuvos SSR MA narys korespondentas, teisės mokslų daktaras, istorikas, Vilniaus valstybinio V. Kapsuko  universiteto (dab. Vilniaus universitetas) profesorius.

Fondas gautas 1960 m. iš Povilo Pakarklio sesers Onos Bugailiškienės Vilniuje.

F437. Nebaigtas tvarkyti. Aprašas – laikinas sąrašas.

Fondo sudarytojas – Mykolas Letas Palmaitis (g. 1944), filologas orientalistas ir baltistas, baltų kalbų istorinės gramatikos bei baltų prokalbės, kartvelų (gruzinų, svanų) kalbų, semitų (hebrajų, aramėjų, arabų) filologijos tyrėjas.

Fondas gautas 2019 m.

F190. 51 vienetas, 1909–1935 m. rankraščiai, spaudiniai. Rusų, lietuvių, lenkų kalbomis. Aprašas – kortelinis katalogas.

Fondo sudarytoja – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943), rašytoja, kultūros ir visuomenės veikėja.

Fondas gautas 1946 m. Lietuvos SSR MA Centrinės bibliotekos direktoriaus Juozo Jurginio iniciatyva.

F407. Nebaigtas tvarkyti, 197 l. s. vienetai. 1932–2013 m. dokumentai. Aprašas – laikinas sąrašas.

Fondo sudarytoja – Danutė Petkevičiūtė-Labanauskienė (g.1933), literatūros ir kultūros tyrėja, Lietuvos MA bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja.

Fondas gautas iš sudarytojos 2013 m.

F238. 113 vienetų, 1883–1920 m. dokumentai, rankraščiai, mašinraščiai, spaudiniai, fotografijos. Lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų, anglų, ukrainiečių kalbomis. Aprašas – kortelinis katalogas. 

Fondo sudarytojas – Česlovas Petraškevičius (1886–1941), teisininkas, knygnešys, savivaldybininkas.

Fondas gautas 1962 m. iš Lietuvos SSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto (dab. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas).

F130. 243 vienetai, 1897–1941 m. dokumentai, rankraščiai, spaudinių iškarpos, fotografijos. Lietuvių, rusų, italų anglų, vokiečių kalbomis. Aprašas – kortelinis katalogas.

Fondo sudarytojas – Mikas Petrauskas (1873–1937), kompozitorius, pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ autorius, pedagogas, dirigentas, visuomenės ir kultūros veikėjas.

Fondas gautas 1950 m. iš buv. Kauno valstybinio universiteto bibliotekos.

F321. Nebaigtas tvarkyti,  410 l. s. vienetų. Aprašas – laikinas sąrašas.

Fondas gautas 1989 m.

F161. 152 vienetai, 1810–1939 m. rankraščiai, spaudiniai, fotografijos. Lenkų, rusų kalbomis. Aprašas – kortelinis katalogas.

Fondo sudarytojai Pilsudskiai: Juozapas (Józef Piłsudski, 1833–1902), agronomas; jo sūnus Bronislovas Petras (Bronisław Piotr Piłsudski, 1866–1918), etnografas, antropologas; kitas Juozapo sūnus Juozapas Klementas (Józef Klemens Piłsudski, 1867–1935), Lenkijos politinis veikėjas; trečias Juozapo sūnus Adomas (Adam Piłsudski, 1869–1935), Vilniaus magistrato viceprezidentas; ketvirtas Juozapo sūnus Jonas (Jan Piłsudski, 1876–1950), teisininkas.

Fondas gautas 1940 iš Valstybinės Vrublevskių vardo bibliotekos (dab. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).

F430. Nebaigtas tvarkyti, 530 l. s. vienetų. Aprašas – laikinas sąrašas.

Fondo sudarytojas – Arnoldas Piročkinas (1931–2020), kalbininkas, vertėjas, profesorius habilituotas filologijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto dėstytojas.

Fondas gautas iš fondo sudarytojo 2018 m.

F132. 31 vienetas, 1724–1847 m. dokumentai, rankraščiai. Lenkų, prancūzų, vokiečių kalbomis. Aprašas – kortelinis katalogas.

Fondo sudarytojai: Jonas Liudvikas Pliateris (Jan Ludwik Plater, 1681–1737), Livonijos vaivada ir Daugpilio seniūnas, poetas, rašęs lotynų kalba; Kazimieras Konstantinas Pliateris (Kazimierz Konstanty Plater, 1746–1807), rašytojas, Trakų kaštelionas (1790–1793), Targovicos konfederacijos narys, paskutinis LDK pakancleris (1792–1795), Daugėliškio dvaro savininkas, bibliotekos steigėjas; Liudvikas Augustas Plateris (Ludwik August Plater, 1775–1846), bibliotekininkas, matematikas.

Fondas gautas 1940 m. iš Valstybinės Vrublevskių bibliotekos (dab. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).

F131. 15 vienetų, 1920–1930 m. rankraščiai. Lietuvių k. Aprašas – kortelinis katalogas.

Fondo sudarytoja – Ona Pleirytė-Puidienė (1885–1936), mokytoja, rašytoja. Iki Pirmojo pasaulinio karo  pasirašinėjo Vaidilutės slapyvardžiu, vėliau – Puidiene.

Fondas gautas 1950 m. iš buv. Kauno valstybinio universiteto bibliotekos.

F133. 31 vienetas, 1801–1833 m. dokumentai, rankraščiai. Lenkų kalba. Aprašas – kortelinis katalogas.

Fondo sudarytojas – Mykolas Polinskis-Pelka (Michał Poliński-Pełka, 1785–1848), matematikas, bibliografas, 1820–1832 m. Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakulteto profesorius (nuo 1824 m. – dekanas), turėjo turtingą biblioteką ir domėjosi bibliotekininkyste, rengė Lietuvos kultūros istorijos bibliografiją.

Fondas gautas 1940 m. iš Valstybinės Vrublevskių bibliotekos (dab. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).

F186. 275 vienetai, XIX a – 1945 m. rankraščiai. Lietuvių, rusų, esperanto kalbomis. Fondo aprašas yra elektroniniame Rankraščių kataloge.

Fondo sudarytojas yra Antanas Poška (iki 1929 m. Paškevičius, 1903– 1992), antropologas, esperantininkas, keliautojas.

Fondo medžiaga gauta 1950 m. iš buv. Kauno valstybinio universiteto.

F364. Nebaigtas tvarkyti, 11 l. s. vienetų. 1918–1985 m. dokumentai. Aprašas – laikinas sąrašas.

Fondo sudarytojas – Juras Požela (1925–2014), fizikas, akademikas, kieto kūno plazmos ir puslaidininkių fizikos mokyklos Lietuvoje kūrėjas, mokslo, visuomenės, partijos bei politikos veikėjas.

Dokumentus skyriui padovanojo fondo sudarytojas 2002 m.

F237. 210 vienetų, 1855–1929 m. dokumentai, rankraščiai, mašinraščiai, spaudiniai, fotografijos. Lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbomis. Aprašas – kortelinis katalogas.

Fondo sudarytojas – Vladas Požela (1879–1960), teisininkas, advokatas, knygnešys, politikos veikėjas.

Fondas gautas 1962 m. iš Lietuvos SSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto (dab. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas).

F213. 214 vienetų, 1918–1948 m. rankraštinės natos, mašinraščiai, spaudiniai. Lietuvių, vokiečių, italų, lotynų, rusų, lenkų, čekų, estų, jidiš kalbomis. Aprašas – kortelinis katalogas.

Kolekcijos sudarytojas – Viktoras Pranckūnas, Vilniaus administracinės kontrolės valdybos įmonių bei įstaigų revizorius-kontrolierius.

Fondas gautas 1950 m. iš buv. Kauno valstybinio universiteto bibliotekos.

F164. 191 vienetas, 1644–1933 m. rankraščiai, spaudiniai. Lietuvių, rusų, lenkų kalbomis. Aprašas – kortelinis katalogas.

Fondo sudarytojas – Kazimieras Prapuolenis (1858–1933), kanauninkas, visuomenės veikėjas.

Fondas gautas 1950 m.  iš buv. Kauno universiteto bibliotekos.

F134. 33 vienetai, 1900–1936 m. rankraščiai, spalvoti piešiniai. Lotynų, lenkų kalbomis. Aprašas – kortelinis katalogas.

Fondo sudarytojas – Konstantinas Prušinskis (Konstanty Pruszyński, 1859–1936), botanikas, Vilniaus Stepono Batoro universiteto dėstytojas, 1922–1936 m. botanikos sodo Vilniaus Vingio parke inspektorius, Lietuvos ir Baltarusijos grybų tyrėjas, mikologas.

Fondas gautas 1943 m. iš prof. A. Minkevičiaus Vilniuje.

F 450 – Purėno Antano fondas.

Purėnas Antanas (1881 02 16 Tatkonyse (Skapiškio vlsč., Zarasų apskr.) – 1962 11 05 Kaune) – Lietuvos chemikas organikas, kultūros, visuomenės ir politikos veikėjas. Vienas lietuviškosios organinės chemijos terminijos kūrėjų. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1941). Baigęs Liepojos gimnaziją 1902 įstojo į Tartu universitetą. Dalyvavo Rusijos 1905–07 revoliucijoje. 1910 baigė Sankt Peterburgo universiteto Fizikos‑matematikos fakulteto chemijos skyrių. 1910–18 mokytojavo Nevos draugijos komercinėje mokykloje. Organizavo bendrojo lavinimo kursus lietuviams karo pabėgėliams, 1915–17 buvo jų vedėjas. 1917 šiuos kursus pertvarkius į Lietuvių gimnaziją iki 1918 buvo jos direktorius. 1916–18 Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti komiteto narys. 1918 su žmona grįžo į Lietuvą. 1919–21 Rokiškio gimnazijos direktorius. Steigiamojo Seimo (1920–22) atstovas, Švietimo komisijos vicepirmininkas (1920 10 13 iš Seimo pasitraukė savo noru). Lietuvos socialdemokratų partijos narys (1925–36). Antanas Purėnas 1921–22 dėstė organinę chemiją Aukštuosiuose kursuose, 1922–50 – Kauno universitete (1922–30 Lietuvos universitetas, 1930–46 Vytauto Didžiojo universitetas); 1927–28 Senato ir Tarybos sekretorius, nuo 1939 prorektorius, 1940–41 ir 1944–46 rektorius. 1941 Mokslų akademijos viceprezidentas. 1941 liepą gestapo buvo suimtas. 1922 įkūrė Organinės chemijos katedrą (1956–62 Organinės chemijos ir technologijos katedra), 1947–62 jos vedėjas; profesorius (1944). Tvarkė lietuviškąją organinės chemijos terminiją, redagavo chemijos leidinius ir Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto mokslo darbus, VDU žinias, su kitais leido žurnalą Mokykla ir visuomenė. Bendradarbiavo Lietuvių laikraštyje, Naujojoje gadynėje, Vilniaus žiniose, Kosmose, Lietuviškojoje enciklopedijoje, Lietuvos socialdemokratų partijos spaudoje. Gynė darbininkų interesus, su Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos kolegomis teikė valdžios institucijoms interpeliacijas. Per II pasaulinį karą ir po jo rūpinosi lietuvių mokslininkų tremtinių grąžinimu į Lietuvą, buvo vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD; SSRS) sekamas. Svarbiausia mokslinės veiklos sritis – organiniai junginiai. Vadovavo biologiškai aktyvių junginių sintezei, organizavo vietinių augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagų tyrimo darbus. Išvertė į lietuvių kalbą Arnoldo Frederiko Hollemano organinės chemijos vadovėlį (1925), kuriame padėjo organinės chemijos lietuviškosios terminijos pagrindus. Dokumentai gauti iš prof. h. dr. Romualdo Baltrušio  per KTU muziejaus vadovę dr. Veilentienę Audronę. Dokumentai bus surašyti kitais metais.

F440. Dokumentai surašyti, sudarytas laikinų saugojimo vienetų sąrašas. Fondas  tebekomplektuojamas.

Vilius Puronas (g. 1947 m. vasario 11 d. Panevėžyje) – profesionalus industrinis dizaineris, dailininkas, kraštotyrininkas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas. Taip pat žinomas kaip Šiaulių istorijos žinovas, televizijos laidų lektorius, dėstytojas, rašytojas ir leidėjas, „Lietuvos rekordų knygos“ 14-os rekordų autorius. Vienas iš produktyviausiųjų Šiaulių dailininkų, gavęs nemažai apdovanojimų už kūrybinę ir leidybinę veiklas. 1953–1964 m. mokėsi Panevėžio mokykloje-internate, kur įgijo fotografo ir šaltkalvio-įrankininko specialybes. 1967–1971 m. studijavo pramoninę dailę Vilniaus Valstybiniame dailės institute, įgijo dizainerio bei dailininko-konstruktoriaus specialybę. 1964–1967 m. – dirbo Panevėžio gamyklos „Ekranas“ fotografu. 1973–1992 m. – dirbo Šiaulių miesto LDT VK miesto vyriausiuoju dailininku, 1994–2004 m. – ėjo reklamos įmonės UAB „Neuwerbung“ direktoriaus pareigas, 2000–2008 m. – dirbo Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dizaino katedros dėstytoju, 2004–2012 m. – ėjo Šiaulių m. savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto pareigas, 2008–2011 m. – Šiaulių valst. kolegijos Turizmo administravimo katedroje dirbo dėstytoju. 2012–2015 m. – VšĮ Šiaulių turizmo informacijos centre dirbo kaip projektų vadovas. 2012–2015 m. – Šiaulių Profesinio ruošimo centre dirbo dėstytoju, lektoriumi. Nuo 1984 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1987 m. Lietuvos dizainerių sąjungos (LDiS) narys. 1986–1995 m. ir 2007–2016 m. – buvo LDiS Šiaulių skyriaus pirmininku. 2007–2021 m. – Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos narys. Nuo 2005 m. yra Lietuvos Meno kūrėjų asociacijos narys. 1990–1994 m. – Nepriklausomos Lietuvos I-osios Šiaulių Miesto Tarybos deputatas. Nepartinis. Nuo 2008 m. – istorinio LDK Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino donatorius ir riteris. V. Purono 13 autorinių kūrinių įtraukti į LR rekordų knygą. Fondas gautas iš fondo sudarytojo. Pateikta išsami autorinių kūrinių statistika, metodika ir aprašai, kuriant Šiaulių meninį veidą 1973–1993 ir 2004–2012 metais. Dokumentai surašyti, sudarytas laikinų saugojimo vienetų sąrašas. Fondas  tebekomplektuojamas.

F402. Fondas netvarkytas. XIX–XX a. dokumentai.

Fondo sudarytojas – Vytautas Puronas (1930–2015), ekonomistas, 1987–2005 m. Lietuvos MA Mokslo organizacinio skyriaus vedėjas.

Fondas gautas iš sudarytojo 2012 m.